Tvarūs daugiabučiai: kaip renovacija gali priartinti prie nulinės taršos

Ar žinojote, jog pastato modernizavimas leidžia ne tik sutaupyti ir padidinti komfortą, bet ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bei energijos vartojimą? Specialistai pabrėžia: daugiabučio renovacija, apimanti ne tik šiltinimą, bet ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą, padeda sukurti beveik nulinės energijos ir neutralios taršos pastatus.

Renovuotas daugiabutis. Nuotrauka iš APVA archyvo.

Privalumai ir klimatui, ir gyventojams

Nerenovuoti pastatai, tarp jų ir daugiabučiai – vienas pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) šaltinių. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, yra įsipareigojusi ieškoti alternatyvų aplinką teršiantiems sprendimams, o vienas pagrindinių būdų tai pasiekti – daugiabučių atnaujinimas.

Lietuvoje modernizuoti daugiabučiai jau šiandien yra ženkliai sumažinę energijos suvartojimą ir išmetamų CO₂ dujų kiekį, taip prisidedant prie klimato kaitos padarinių mažinimo. Visgi, tokie rezultatai pasiekiami ne vien pastatų šiltinimo dėka – svarbų vaidmenį atlieka ir įdiegti atsinaujinantys energijos šaltiniai.

„Namai, atnaujinami pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų modernizavimo programą, gali tapti beveik neutralūs CO₂ atžvilgiu ir beveik nevartojantys energijos“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas.

Atnaujinti pastatai turi būti maksimaliai energiškai efektyvūs – žymiai sumažinti šilumos nuostolius, įdiegti pažangias inžinerines sistemas, taupančias energiją ir, jei yra galimybė, naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Kuo aukštesnė energinio naudingumo klasė pasiekiama po renovacijos, tuo reikšmingesnis poveikis tiek gyventojų išlaidoms, tiek šalies klimato politikos įgyvendinimui.

„Valstybės teikiama parama priklauso nuo pasiekto rezultato, o tai motyvuoja gyventojus ir projektų vykdytojus rinktis ne tik būtiniausius, bet ir ambicingesnius modernizavimo sprendimus, kurie ilgainiui leidžia sumažinti tiek poveikį aplinkai, tiek pastato eksploatacines išlaidas“, – teigia E. Petrauskas.

Tarp valstybės remiamų priemonių – saulės, vėjo, geoterminės ir aeroterminės energijos įrenginiai, padedantys sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Sąlygos, į kurias svarbu atsižvelgti

Anot Lietuvos saulės energetikos asociacijos eksperto Vito Mačiulio, prieš diegiant saulės ar geoterminę energiją reikia įvertinti keletą aspektų:

„Pirmiausia reikia, kad ir toliau galiotų gaminančių vartotojų sistema, leidžianti elektrą gaminti vasarą, o vartoti žiemą. Svarbu ir tai, ar daugiabutis gali naudotis greta esančiu sklypu geoterminių gręžinių įrengimui, jeigu norima įrengti gręžinius geoterminiam šildymui (žemė–vanduo tipo šilumos siurbliams). Jei ne – galima rinktis oras–vanduo šilumos siurblius, nors jie sunaudoja kiek daugiau elektros ir kelia didesnį triukšmą“, – sako V. Mačiulis.

Jo teigimu, šilumos siurbliai dažniausiai diegiami pastatuose, neprijungtuose prie centrinio šildymo tinklo. Tuo metu saulės elektrinėms būtinas pakankamas stogo plotas. 2–3 aukštų namams dažniausiai to pakanka, bet aukštesniems – ne. Tokiais atvejais elektrinės įrengiamos ant žemės arba pasirenkamos nutolusios elektrinės.

Sėkmės istorijos, įkvepiančios pokyčiams

V. Mačiulis pamini ir Lietuvoje modernizuotų daugiabučių sėkmės istorijas – Varniuose, Telšių r., prieš kelerius metus renovuotame 20 butų name veikia stogo saulės elektrinė ir du geoterminiai šilumos siurbliai. Net ir šaltą žiemą jo gyventojai džiaugiasi mažomis šildymo sąskaitomis.

„Metų renovacijos projekto 2025“ konkurse daugiausiai simpatijų surinkęs daugiabutis Avižieniuose, Vilniaus r., nuo elektrinio šildymo perėjo prie geoterminio, be to, įdiegė ir saulės elektrinę. Šildymo išlaidos sumažėjo 3 kartus, o CO₂ emisijos – beveik 14 kartų: nuo 271,65 t/metus iki 19,69 t/metus.

Dabar – puikus metas priimti sprendimą dėl daugiabučio renovacijos. APVA paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki spalio 1 dienos.

Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: www.apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Autorė Benita Gaižiūnaitė