Prakaitavimas – natūrali ir būtina organizmo apsauginė reakcija, padedanti reguliuoti temperatūrą ir šalinti toksinus. Vis dėlto, kai prakaituojama labai gausiai, tenka susidurti su dideliais nepatogumais.  Kaip suprasti prakaitavimo procesą ir sėkmingai kontroliuoti nekenkiant sveikatai?

 

Kuo svarbus?Beautiful,Gymnastics,Exercises,Exercise,Workout,Gym

 

Prakaitavimas – natūrali organizmo termoreguliacijos sistema, padedanti palaikyti pastovią kūno temperatūrą. Kai kūnas įkaista, pavyzdžiui, karštą dieną ar dėl fizinio krūvio, prakaitas išsiskiria per prakaito liaukas ir garuodamas vėsina odą.

 

Du pagrindiniai prakaito liaukų tipai: ekrininės – išskiria bespalvį prakaitą visame kūne, o apokrininės, esančios pažastyse ir lytinių organų srityse, išskiria prakaitą kartu su riebalais ir baltymais.

 

Vidutiniškai per parą žmogus išskiria 0,5–1,5 l prakaito. Tačiau šis kiekis gali ženkliai didėti dėl aukštos temperatūros, didelio fizinio aktyvumo ar intensyvių emocijų.

 

Prakaitas ne tik vėsina kūną, bet ir padeda šalinti toksines medžiagas iš organizmo, todėl jo funkcija yra platesnė nei tik termoreguliacija.

 

Įdomu tai, kad prakaito kvapas formuojasi tik tuomet, kai jis sąveikauja su odos paviršiuje esančiomis bakterijomis – pats yra bespalvis ir bekvapis.

 

Pagal amžių, lytį ir sezoną

 

Ne visi prakaituoja vienodai. Tai priklauso nuo amžiaus, lyties, metų laiko, net emocinės būsenos. Vyresniame amžiuje prakaito liaukos veikia lėčiau, todėl oda vėsinama mažiau efektyviai – tai ypač svarbu žinoti karštymečiu. Jaunesni žmonės, ypač paaugliai, intensyviau prakaituoja dėl hormonų pokyčių.

 

Lyties skirtumai irgi ryškūs – vyrai prakaituoja daugiau, nes turi daugiau aktyvių prakaito liaukų. Tačiau moterų prakaitas, nors dažniausiai išskiriamas mažesniais kiekiais, gali turėti intensyvesnį kvapą dėl hormoninės sudėties.

 

Sezonas taip pat daro didelę įtaką: vasarą prakaito kiekis gali padidėti net 2–3 kartus, nes kūnas stengiasi išlaikyti normalią temperatūrą. O žiemą prakaitavimas dažniausiai sumažėja, išskyrus atvejus, kai dėvimi per šilti ar nepralaidūs drabužiai.

 

Galiausiai ne mažiau svarbus veiksnys – emocijos. Stresas, nerimas ar net intensyvus džiaugsmas gali paskatinti vadinamąjį emocinį prakaitavimą, kuris dažniausiai pasireiškia pažastyse, delnuose ar pėdose. Šis prakaitas, gaminamas apokrininių liaukų, linkęs turėti stipresnį kvapą.

 

Kai tampa problema…

 

Nors prakaitavimas – būtinas fiziologinis procesas, kai kuriems tampa kasdieniu iššūkiu. Per didelis nekontroliuojamas prakaitavimas, vadinamas hiperhidroze, gali būti tiek lokalizuotas (dažniausiai pažastyse, delnuose, pėdose), tiek apimti visą kūną. Ši būklė – medicininė diagnozė, turinti aiškių fiziologinių priežasčių.

 

Hiperhidrozė turi didelę įtaką gyvenimo kokybei. Nuolatinis nerimas dėl prakaito dėmių, nemalonus kvapas ar drėgni delnai gali trukdyti bendrauti, sukelti nepatogumų darbe ar net paveikti santykius. Daugeliui tai tampa ne tik fizine, bet ir emocine našta: sumažėja pasitikėjimas savimi, atsiranda socialinė izoliacija.

 

Statistika rodo, kad maždaug 3 % pasaulio gyventojų serga hiperhidroze, tačiau daugelis ilgai nesikreipia pagalbos manydami, kad tai neišsprendžiama ar gėdinga problema. Iš tiesų šiuolaikinė dermatologija ir kosmetikos pramonė siūlo daugybę švelnių, efektyvių sprendimų, padedančių kontroliuoti prakaitavimą be agresyvių priemonių.

 

Prakaitavimą mažinančios priemonės

 

Norint efektyviai kontroliuoti prakaitavimą, pirmiausia svarbu pradėti nuo pagrindų – higienos. Reguliari odos priežiūra, prausimas švelniais valikliais ir drėkinimas padeda ne tik pašalinti prakaitą, bet ir išlaikyti sveiką odos mikroflorą. Gerai sudrėkinta oda rečiau linkusi sudirgti, todėl mažėja nemalonaus kvapo rizika.

 

Žinoma, būtinas ir antiperspirantas (stabdo prakaitavimą) ir / ar dezodorantas (maskuoja nemalonų kvapą). Šiuose produktuose vis dažniau akcentuojami augaliniai ingredientai, tokie kaip alavijas, ramunėlės ar avižų ekstraktai. Jie pasižymi antibakterinėmis, raminančiomis savybėmis, švelniai slopina kvapą, padeda išlaikyti gaivumo pojūtį, jautriai odai suteikia komforto.

 

Efektyvios prakaitavimą mažinančios priemonės turi ne tik neutralizuoti kvapą, bet ir reguliuoti prakaito liaukų veiklą, nepakenkiant natūraliam odos barjerui. Svarbu rinktis lengvas, greitai susigeriančias, kurios nepalieka dėmių ant drabužių ir nedirgina odos.

 

Šiandien rinkoje atsiranda vis daugiau modernių sprendimų, kuriuose dera efektyvumas ir natūralumas. Jie kuriami taip, kad tiktų net jautriai ar sudirgusiai odai, atsisakoma alkoholio, aliuminio druskų ar stiprių kvapiųjų medžiagų – tai leidžia išlaikyti gaivą neapkraunant odos ir gerbiant jos fiziologiją.

 

Gyvenimo būdo įtaka

 

Nors prakaitavimas dažniausiai siejamas su karščiu ar fiziniu aktyvumu, iš tiesų gyvenimo būdas turi didelę įtaką tam, kiek ir kaip prakaituojame. Vienas pagrindinių veiksnių – mityba. Aštrus maistas, kofeinas ir alkoholis gali smarkiai suaktyvinti prakaito liaukas. Tokie produktai stimuliuoja nervų sistemą ir sukelia šilumos pojūtį, kuris skatina prakaitavimą net ir vėsioje aplinkoje.

 

Ne mažiau svarbu – drabužių pasirinkimas. Sintetiniai audiniai sulaiko šilumą ir drėgmę, todėl skatina stipresnį prakaitavimą ir kvapo susidarymą. Natūralūs pluoštai, tokie kaip medvilnė, linas ar bambukas, leidžia odai kvėpuoti, padeda palaikyti komfortą net aktyvią dieną.

 

Galiausiai prakaitavimą dažnai lemia ne kūno, o emocijų būsena. Stresas, nerimas ar net viešas kalbėjimas gali išprovokuoti vadinamąjį emocinį prakaitavimą, dažniausiai pažastyse, delnuose ar veide. Tokiais atvejais svarbu išmokti streso valdymo technikų – padeda meditacija, kvėpavimo pratimai, reguliarus fizinis aktyvumas.

 

Kada kreiptis į specialistą?

 

Nors prakaitavimas dažniausiai laikomas normaliu fiziologiniu reiškiniu, yra atvejų, kai jis tampa signalu, jog reikėtų konsultuotis su gydytoju. Jei prakaitas trukdo kasdieniam gyvenimui – tenka dažnai persirenginėti, vengti bendravimo ar jaučiama nuolatinė įtampa dėl kvapo ar drėgnų drabužių – tai ženklas, kad laikas ieškoti profesionalios pagalbos.

 

Gausus arba staiga prasidėjęs prakaitavimas gali būti susijęs su rimtesniais sveikatos sutrikimais: skydliaukės problemomis, cukriniu diabetu, menopauze, infekcijomis ar net širdies ir kraujagyslių ligomis. Ypač svarbu sunerimti, jei prakaitavimą lydi svorio kritimas, karščiavimas, širdies ritmo pokyčiai ar kiti neįprasti simptomai.

 

Specialistas gali rekomenduoti diagnostinius tyrimus, įvertinti bendrą būklę, prireikus paskirti gydymą. Galimos priemonės apima tiek vietinį gydymą (specialūs preparatai), tiek medicinines procedūras (jonoforezę, botulino toksino injekcijas), kai kuriais atvejais – ir vaistus ar endokrinologinį gydymą. Svarbiausia – nebijoti kalbėti apie problemą ir ieškoti sprendimų, kurie pagerintų gyvenimo kokybę.

 

Autorė Jūratė Survilė