Daugybė lietuvių didžiąją metų dalį praleidžia svetur. Dažnai emigrantų gyvenimas kupinas streso ir alinančių darbo valandų. Todėl grįžus atostogų į Lietuvą norisi maksimaliai mėgautis gimtinės džiaugsmais, gamta, šeima ir draugais. Tarp visų šių pramogų svarbu nepamiršti pasirūpinti ir savimi – atlikti profilaktinę sveikatos patikrą.

 

Kodėl svarbu?Doctor,Visiting,A,Patient.,Doctor,Reads,The,Medical,History,To

 

Daugelis emigrantų grįžta į Lietuvą tik trumpam – atostogoms, aplankyti šeimą ar sudalyvauti svarbiuose renginiuose. Šis laikinas grįžimas – ypatingas momentas, kai norisi maksimaliai mėgautis gimtine. Tačiau svarbu nepamiršti, kad sveikata – mūsų pagrindinis turtas.

 

Gyvenant užsienyje organizmas pripranta prie kitos aplinkos, klimato ir gyvenimo ritmo. Staigus sugrįžimas į Lietuvą gali kelti iššūkių: mitybos, dienos ritmo ar net emocinės būsenos pokyčiai gali paveikti imuninę sistemą, energijos lygį ir bendrą savijautą. Todėl, netgi laikinai atvykus, verta skirti laiko profilaktiniams sveikatos tyrimams, kurie padės užtikrinti saugias ir malonias atostogas. Juolab kad įsisukę į iššūkių kupiną emigrantų gyvenimą, daugelis, gyvendami svetur, neranda laiko profilaktiniams sveikatos tyrimams arba jie gerokai brangesni, nei mūsų šalyje.

 

Šie tyrimai labai svarbūs, nes padeda įvertinti svarbiausius organizmo rodiklius ir užkirsti kelią potencialioms ligoms ar aptikti jas ankstyvosiose stadijose, kai dar nėra aiškių simptomų. Atlikus tokius tyrimus, galima ne tik greitai įvertinti savo sveikatą, bet ir atitinkamai koreguoti mitybą, fizinį aktyvumą ar kitus gyvensenos aspektus.

 

Esminiai tyrimai

 

Profilaktinių sveikatos tyrimų yra įvairių, jų poreikis priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, gyvenimo būdo, esamos sveikatos būklės ir kitų individualių veiksnių. Aptarkime dažniausius ir svarbiausius profilaktinius sveikatos tyrimus, kurie aktualūs daugeliui.

 

Bendras kraujo tyrimas (BKT). Vienas informatyviausių tyrimų, kuris gali parodyti uždegiminius procesus, infekcijas, imuniteto būklę, kraujo gamybos sutrikimus ir net vitaminų / mineralinių medžiagų trūkumą. Sveikam žmogui rekomenduojama atlikti kartą per metus, net jeigu nejaučia jokių neraminančių simptomų. Sergant lėtinėmis ligomis (pvz., geležies stokos anemija, lėtinės infekcijos), tyrimas atliekamas periodiškai pagal būklę ir gydytojo nurodymus, dažniausiai kas 3–6 mėnesius. Tyrimas atliekamas paėmus kraujo mėginį iš venos, rečiau – iš piršto (dažniau vaikams). Procedūra trunka vos kelias minutes, greita, beveik neskausminga, nereikia sudėtingos įrangos.

 

Šlapimo tyrimas. Padeda įvertinti inkstų, šlapimo takų veiklą ir bendrą organizmo būklę. Jis gali parodyti uždegimus, infekcijas, dehidrataciją ar net pirmuosius cukrinio diabeto požymius. Viskas, ką reikia padaryti, tai surinkti rytinį šlapimo mėginį ir pristatyti į laboratoriją. Profilaktiškai tyrimas rekomenduojamas kartą per metus.

 

Regos patikra. 20–39 m. žmonėms, kurie neturi jokių akių problemų, pas oftalmologą apsilankyti patariama ne rečiau kaip kas 3 metus. Jeigu jau yra regos problemų, nešiojami akiniai, lęšiai, tuomet apsilankyti derėtų kartą per metus. Sulaukus 40-ies stipriai išauga įvairių akių ligų, ypač glaukomos, rizika, todėl patartina profilaktiškai pasitikrinti tiek nuo jos, tiek nuo kataraktos, geltonosios dėmės degeneracijos. Sulaukus tokio amžiaus prasideda natūralus regos virsmas, dažnai prireikia pirmųjų skaitymo akinių. Dėl visų šių dalykų tokio amžiaus asmenims pas akių gydytoją derėtų lankytis bent kas dvejus metus. Sulaukus 60 m. ir daugiau vizitai pas oftalmologą turėtų tapti kasmetiniu įpročiu.    

   

Burnos higiena ir dantų patikra. Moksliniai tyrimai rodo, kad bloga burnos būklė susijusi ne tik su ėduonimi ar dantenų ligomis, bet ir su padidėjusia širdies, kraujagyslių, cukrinio diabeto ar net Alzheimerio ligos rizika. Todėl profilaktinė odontologo apžiūra sveikiems suaugusiesiems rekomenduojama 1–2 kartus per metus. Anksti pastebėtas ėduonis, emalio pažeidimas ar dantenų uždegimas gali būti gydomi paprastai ir greitai, be didelių išlaidų ar diskomforto. Taip pat 1–2 kartus per metus būtina atlikti profesionalią burnos higieną – padeda pašalinti apnašas ir dantų akmenis, kurių neįmanoma išvalyti įprastu šepetėliu. Tai sumažina ėduonies, dantenų uždegimo ir periodonto ligų riziką. Be to, reguliariai atliekama profesionali burnos higiena leidžia anksčiau pastebėti burnos ligų požymius ir užkirsti kelią sudėtingam gydymui ateityje.

 

Vėžio prevencinės programos. Lietuvoje vykdomos keturios nemokamos prevencinės vėžio programos. 50–69 m. moterys kas 2 metus kviečiamos dalyvauti atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programoje. Jos tikslas – užkirsti kelią krūties vėžiui arba jį diagnozuoti ankstyvojoje stadijoje. Tyrimas nesudėtingas: krūtys lengvai suspaudžiamos tarp plastikinių plokštelių ir naudojant nedidelę rentgeno spindulių dozę sukuriama rentgeno nuotrauka. Norint dalyvauti nemokomoje mamografinės patikros dėl krūties vėžio programoje, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris išduos siuntimą pas gydytoją radiologą.

 

25–60 m. moterys raginamos dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje. 25–34 m. moterims kartą per 3 metus nemokamai atliekamas gimdos kaklelio citologinio tepinėlio tyrimas. 35–59 m. moterims kartą per 5 metus nemokamai atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV). Jeigu gaunamas teigiamas rezultatas, papildomai atliekamas ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje. Prireikus atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

 

50–69 m. vyrai kviečiami dalyvauti priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje.Tyrimai nemokamai atliekami kas 2–5 metus, tai priklauso nuo amžiaus ir tyrimų rezultatų. Šis profilaktinis sveikatos tikrinimas itin reikšmingas, nes prostatos vėžys – dažniausia vyrų onkologinė liga. Patikra atliekama imant kraujo mėginį ir nustatant specifinio antigeno (PSA) kiekį.

 

Abiejų lyčių atstovai taip pat raginami dalyvauti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje, skirtoje 50–74 m. žmonėms. Nemokamai atliekama kartą per 2 metus. Profilaktika itin svarbi, nes anksti diagnozavus storosios žarnos vėžį tikimybė pasveikti net penkis kartus didesnė negu vėlyvojoje ligos stadijoje. Patikra atliekama tiriant išmatas ir nustatant, ar nėra slapto kraujavimo.

 

Širdies ir kraujagyslių būklės patikra. Lietuvoje vykdoma asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa. Jiskirta 40–55 m. vyrams ir 50–65 m. moterims. Patikra atliekama kartą per metus. Šeimos gydytojas surinks anamnezę, duomenis apie žalingus įpročius, gyvenseną, atliks elektrokardiogramą, ištirs cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje. Gavus tyrimų rezultatus vertinama, kokia rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų per artimiausius 10 metų. Jeigu didelė, pacientas siunčiamas į specializuotus centrus kardiologų konsultacijai ir išsamesniems tyrimams.

 

Patarimas skubantiems 

 

Tie žmonės, kurie į gimtąją šalį grįžta tik trumpų atostogų ir nori suspėti išsamiai pasitikrinti sveikatą, gali rinktis privačiose klinikose atliekamas mokamas sveikatos patikros programas. Tai konkrečiai parinkti išsamūs tyrimų rinkiniai, leidžiantys greitai ir tiksliai įvertinti įvairių organizmo sistemų būklę. Skirtingai nei pavieniai tyrimai, šios programos dažnai apima daugiau nei dešimt įvairių rodiklių, leidžiančių matyti bendrą sveikatos vaizdą, net jei dar nejaučiami jokie simptomai. Nereikia atskirai registruotis pas kelis specialistus ar skirtingiems tyrimams – viskas atliekama per vieną apsilankymą, greitai gaunami rezultatai. Galima rinktis individualiai pritaikytas tyrimų programas pagal amžių, lytį, rizikos veiksnius. Siūlomi skirtingo lygio patikros paketai – nuo bazinių iki išplėstinių, todėl kiekvienas gali rasti sau tinkamą variantą.

 

Autorė Jūratė Survilė