2018 m. vasarą Greta Thunberg tebuvo nekalbumu ir drovumu išsiskirianti paprasta mergaitė. Dabar jos vardą linksniuoja visas pasaulis. Viskas prasidėjo vieną 2018-ųjų rugpjūčio rytą – tądien 15-metė Stokholmo moksleivė atsisėdo prie Švedijos parlamento ir išskleidė plakatą su užrašu „Mokyklos streikas dėl klimato“.

 

Dėmesio centre?Stockholm,,Sweden,-,September,22,,2023:,Activist,Greta,Thunberg,Demonstrating

 

Prieš kelias savaites G. Thunberg vardas vėl sumirgėjo viso pasaulio naujienų portalų antraštėse. Izraelis pranešė, kad švedų klimato aktyvistė išskraidinama į Prancūziją po to, kai kartu su dar keliais asmenimis sulaikyta į Gazos Ruožą plaukusiame laive ir nugabenta į Tel Avivo oro uostą deportacijai. Tuo metu penki prancūzų aktyvistai iš laivo, kuriuo plukdyta pagalba Gazos Ruožui ir kurį sulaikė Izraelio saugumo pajėgos, turės stoti prieš Izraelio teismą. G. Thunberg priklauso tarptautinei aktyvistų grupei, kuri birželio 1 d. išplaukė iš Italijos, kad atkreiptų dėmesį į sunkią humanitarinę padėtį Gazos Ruože. Jungtinės Tautos (JT) ne kartą įspėjo apie badą ir ligas vykstant karui tarp Izraelio ir palestiniečių grupuotės „Hamas“. Apie tai kelis sykius viešai prabilo ir pati Greta. Visgi ar ši tema iš tiesų apima jos interesų sritį, stipriai abejojama. Juk jaunosios aktyvistės pagrindinis ir garsiai deklaruojamas tikslas – sustabdyti klimato kaitą. Tad, kaip svarsto kandūs ir kritiški apžvalgininkai, ji bent jau teoriškai turėtų palaikyti idėją, jog pasaulyje liktų kuo mažiau žmonių. Karas, badas ir ligos tai padėtų pasiekti efektyviai ir greitai. Juk kuo mažiau žmonių pasaulyje, tuo mažiau ir taršos. Skamba žiauriai, tačiau tokia realybė. Toks neatitikimas iš tiesų kelia pagrįstą klausimą – ką mergina, siekianti apsaugoti gamtą nuo žmonių, veikė laive, kuriuo plaukusieji gamtos apsauga nė kiek nesirūpina. Atsakymas veikiausiai daug paprastesnis, nei nurodo sąmokslo teoretikai ar Gretos priešininkai. Garsioji klimato aktyvistė suvokia, kad gresiant Trečiajam pasauliniam karui anglies dvideginio emisija, kylanti temperatūra ar teršiami vandenynai beveik niekam neberūpi. Artimiausius 5 metus visa ekonomika bus paskirta karo pramonei. Tokiame kontekste tarptautiniai susitarimai ir tvarumas tampa beveik neaktualūs. Nesiklausoma ir tų, kurie kalba apie pastangas apsaugoti gamtą. Jeigu prieš kelerius metus G. Thunberg pakakdavo pasirodyti protesto mitinge, iš renginio būti išvesdintai su policijos palyda ar tiesiog pranešti žiniasklaidai, kad išsikrausto iš tėvų namų, tai dabar siekiant dėmesio tenka ropštis į laivelį ir plaukti į karinio konflikto zoną.

 

Aktyvizmas kyla iš gero gyvenimo

 

Per 7 metus trunkančią G. Thunberg neoficialią klimato aktyvistės karjerą pasaulis iš tiesų stipriai pasikeitė. Tai nereiškia, kad visi tikslai siekiant sustabdyti klimato kaitą turėtų būti užmiršti. Tiesiog tenka atvirai patiems sau pripažinti, kad visų problemų vienu metu išspręsti neįmanoma. O tuomet, kai žudomi žmonės, deginami miestai ir prasideda naujas branduolinio ginklavimosi varžybų etapas, visuomenėje aplinkosauga tampa antraeiliu klausimu. Gal net atsiduria dar žemesnėje prioritetų sąrašo vietoje. Mat tenka rūpintis ir dėl augančių kainų, būsto krizės, mokesčių naštos. Juk kuo sunkiau žmonės verčiasi, tuo mažiau jiems rūpi ateitis. Prieš dešimtmetį vyravo visai kitokia realybė. Ekonomika augo, pasaulis buvo palyginti taikus, tad kiekvienas G. Thunberg pasirodymas viešumoje sulaukdavo milžiniško susidomėjimo ir palaikymo. Žmonės, ypač pasiturintys Vakarų gyventojai, atidžiai klausėsi jaunosios aktyvistės kreipimosi į suaugusiuosius su prašymu suvokti, kad „mūsų namai dega ir aš noriu, jog visi pradėtumėte panikuoti“. Tai neabejotinai itin drąsūs ar net akiplėšiški šešiolikmetės žodžiai, išsakyti pasaulio lyderiams tiesiai nuo Jungtinių Tautų Organizacijos logotipu pažymėtos tribūnos. Tam, kad paauglė iš vienos labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių valstybių pasaulyje norėtų ir galėtų juos išsakyti, būtinos ypatingos sąlygos. Viena iš šių sąlygų – auklėjimas. Greta Tintin Eleonora Ernman Thunberg gimė 20023 m. sausio 3-iąją Stokholme, Švedijoje. Motina – operos solistė, žinoma Švedijos atlikėja Malena Ernman, prieš dešimtmetį šaliai atstovavusi „Eurovizijos“ dainų konkurse, kur užėmė 21 vietą. Tėvas – filmų ir serialų aktorius Svante Thunbergas. Mergina yra tolima mokslininko Svante Arrhenius giminaitė, kuris vienas pirmųjų nustatė, kad didelis į aplinką patenkančio anglies dioksido kiekis sukels pasaulinį atšilimą. Nors Gretos tėvai nėra nei politiškai aktyvūs, nei priklauso aplinkosaugos organizacijoms, visada dukroms rodė tvaraus gyvenimo pavyzdį. Siekdama prisidėti prie aplinkos apsaugos, šeima ėmė laikytis veganiškos mitybos, nusipirko elektra varomą automobilį, o 2016 m. Gretos mama atsisakė skraidyti lėktuvais, nors tai trukdė dainininkės karjerai. Šeima pradėjo „flight–shaming“ judėjimą, kuriuo siekia atkreipti dėmesį į milžinišką lėktuvų taršą aplinkai.

 

Įkvėpusi minias

 

Tvarumui ir aplinkosaugai nemažai dėmesio skiria Švedijos švietimo ministerija. Dar darželyje ir pradinėse klasėse vaikai šioje šalyje supažindinami su aplinkosaugos problematika. Gretai tos pirmosios pažintys įstrigo labiau nei kitiems vaikams. G. Thunberg mokyklos suole buvo pilka pelytė, per pamokas nekeldavo rankos, savanoriškai nedalyvaudavo diskusijose. Kaip pati sakė žurnalistams, ji yra introvertė ir kalba tik tuomet, kai tai neišvengiama. Prieš kelerius metus jai diagnozuotas Aspergerio sindromas (viena iš autizmo formų), todėl turi prastus socialinius įgūdžius, bet kritišką, analitišką žvilgsnį į pasaulį – viską mato kaip juoda ir balta. Taip pat būdinga hiperfiksacija – išskirtinis susitelkimas į vieną veiklą, sritį ar klausimą. Šį kitoniškumą Greta laiko dovana, nes tai leidžia žiūrėti į dabartinę situaciją taip rimtai, jautriai ir atsakingai. 2018 m. rugpjūtį ji pradėjo streikuoti prie Švedijos parlamento su plakatu „Mokyklos streikas už klimatą“. Iš pradžių išvis nėjo į mokyklą, paskui (kai tėvams ir mokyklos administracijai pavyko su ja susitarti) nelankė tik penktadieniais. Ilgainiui drąsa, ryžtu ir kilnia idėja uždegė milijonus moksleivių iš viso pasaulio. Žinutę imtis veiksmų prieš klimato kaitą kiekvieną penktadienį tuomet išgirdo ir į kvietimą streikuoti atsiliepė daugiau nei 150 valstybių jauni gyventojai. Jie išėjo į gatves su plakatais, skambiais šūkiais, Gretos, kaip įkvėpėjos, nuotraukomis ir reikalavo politikų atsakingumo bei konkrečių veiksmų kovojant už Žemės išsaugojimą. Kai masinis „Fridays for Future“ judėjimas įgavo pagreitį, Gretą pastebėjo žiniasklaida. Stokholme pakviesta kalbėti „TEDx“ konferencijoje, o vėliau pradėjo keliauti po visą pasaulį – nuvyko į Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją Lenkijoje, Pasaulio ekonomikos forumo konferenciją Šveicarijoje, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto konferenciją Briuselyje, Europos Parlamentą Strasbūre. Vos po metų jai įteiktas apdovanojimas „Už teisingą gyvenimo būdą“, kuris dar vadinamas alternatyviąja Nobelio premija. Apdovanojimas, įsteigtas 1980 m. Švedijoje, skiriamas už pasiekimus aplinkos ir žmogaus teisių srityje, „už praktinius ir pavyzdinius sprendimus aktualiausioms šių laikų problemoms spręsti“.

 

Nenutylanti kritika ir sąmokslo teorijų šešėlis

 

Minėto apdovanojimo visą gyvenimą siekia daugybė teisininkų, nevyriausybinių organizacijų vadovų, net politikų. Tad nenuostabu, kad sprendimas skirti jį paauglei sulaukė didelės kritikos. Nuo tada pradėjo formuotis gausus G. Thunberg elgesį ir pasisakymus niekinančių žmonių būrys. Dar daugiau nepatenkintų atsirado tada, kai jos veidas papuošė įtakingo žurnalo „Times“ viršelį, o ji pati paskelbta metų žmogumi. Kadangi Greta drąsiai žerdavo kritiką pasaulio galingiesiems, ne mažiau aštrių strėlių sulaukdavo ir pati. Pirmiausia žurnalistai ir analitikai jaunos merginos pasisakymus įvertindavo kaip nebrandžius ir prasilenkiančius su realybe. Visi suvokia, kad klimato kaitą būtina stabdyti. Visgi padaryti to, ko reikalauja Greta ir jos sekėjai, beveik neįmanoma. Mat drastiški sprendimai tiesiog sugriautų dabartinę ekonomiką, taip pat neigiamai paveiktų milijonų žmonių gyvenimo kokybę. Nelogiškų poelgių nevengia ir pati klimato aktyvistė. Štai 2022 m. ji kartu su 600 jaunų švedų iškėlė bylą Švedijos valstybei – apkaltino neveiklumu klimato klausimais. Tokia byla Švedijos teismuose iškelta pirmą kartą, bet vėliau šeši portugalų jaunuoliai patraukė Švediją ir dar 32 šalis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, kaltindami nesugebėjimu tinkamai spręsti klimato krizės. Tokie ieškiniai beprasmiai, nes niekada nebus nagrinėjami. Klimato kaitos problemos, deja, neišspręs ir pastaraisiais metais pasikeitusi Gretos taktika. Anksčiau ji sekėjus ragino protestuoti taikiai. Dabar vis dažniau, nors ir netiesiogiai, skatina pilietinio nepaklusnumo veiksmus. Pasigirsta ir sąmokslo teorijų, kuriose G. Thunberg įvardijama kaip lobistų statytinė. Neva jaunos merginos idėjos iš tiesų priklauso ne jai. Tariamai ji iš didžiųjų korporacijų gauna užsakymus atkreipti dėmesį į tam tikrus klausimus ar net sutrikdyti viešąją tvarką vykstant konferencijoms, viršūnių susitikimams. Tokie pasvarstymai pasklido prieš 5 metus, kai mergina išleido savo kalbų rinkinį „No One Is Too Small to Make a Difference“ (Niekas nėra per mažas pakeisti padėtį). Vėliau televizijos gigantė BBC pradėjo filmuoti apie ją filmą. Už visa tai aktyvistei dosniai sumokėta. Tad ir dabar garsiai svarstoma, ar tokiu būdu neatsipirko tikslingos pastangos. Visgi, nepaisant kritikos ir abejonių, G. Thunberg jau tapo kovos dėl aplinkos apsaugos simboliu. O jos legenda veikiausiai dar tik prasideda.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė