Vis daugiau žmonių renkasi aktyvų laisvalaikį – leidžiasi į fizinės ištvermės reikalaujančius žygius, keliauja dviračiais. Tokiai veiklai būtinas didesnis fizinis pasirengimas, tačiau retas susimąsto, ar jo organizmas po šaltojo sezono pasirengęs sunkesniam krūviui. Medikai primena, kad prieš neriant į nuotykius verta atlikti savotišką techninę organizmo apžiūrą – ypač įvertinti širdies būklę.

 

Didesniam fiziniam krūviui reikia ruoštis iš ankstoHands,Of,Female,Cardiologist,Applying,Stethoscope,To,Red,Heart,Shaped

   

Dėmesį į savo sveikatos būklę visų pirma turėtų atkreipti vidutinio amžiaus ar vyresni žmonės, taip pat rūkantys, turintys padidėjusį arterinį kraujo spaudimą ar didelę blogojo cholesterolio (MTL) koncentraciją kraujyje. „Tačiau jei ir be šių rizikos veiksnių jaučiate bent menkiausius negalavimus – didesnį dusulį fizinio krūvio metu, skausmą krūtinėje ar širdies permušimus – prieš planuodami aktyvias keliones būtinai apsilankykite pas kardiologą. Tokia profilaktika padeda išvengti širdies negalavimų ir užtikrins saugų fizinį aktyvumą“, – sako kardiologė Gabrielė Žemaitaitė. Gydytoja pastebi, kad asmenims, kurie ilgą laiką nesportavo, tačiau atostogas planuoja praleisti aktyviau, reikėtų žinoti, jog tai pavojinga jų širdžiai. „Tie, kurių kasdienis gyvenimas pasyvus – dirba sėdimą darbą, neužsiima jokia sportine veikla – prieš fiziškai aktyvias keliones organizmą turėtų paruošti iš anksto. Likus kelioms savaitėms iki kelionės rekomenduojama užsiimti aerobine veikla: sparčiai vaikščioti, minti dviratį, lengvai pabėgioti“, – pataria medikė. Jos teigimu, tokia veikla mažina riziką patirti nemalonių širdies ir kraujagyslių sistemos reiškinių, išvengti pernelyg didelio širdies plakimo, permušimų, dusulio ar staigaus kraujospūdžio padidėjimo.

 

Kaip atpažinti organizmo siunčiamus ženklus?

   

Labai svarbu atpažinti pirmuosius simptomus, galinčius signalizuoti apie širdies problemas, ir žinoti, kada būtina nedelsiant kreiptis pagalbos. „Jei fizinio krūvio metu atsiranda spaudžiančio pobūdžio skausmas už krūtinkaulio, plintantis į kairę ranką ar apatinį žandikaulį, kartu jaučiamas pykinimas, prasideda vėmimas, išpila šaltas prakaitas – tai gali būti ūminės širdies būklės požymiai. Ypač pavojinga, jei skausmas trunka ilgiau nei 20 min. ir nepraeina pailsėjus – tuomet būtina kuo skubiau kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą“, – pabrėžia kardiologė G. Žemaitaitė. Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje tebėra pagrindinė mirties priežastis. Mūsų šalis, lyginant su Vakarų Europa, Šiaurės ir Pietų Amerika, vis dar išsiskiria aukštesniu sergamumu ir mirtingumu. Lietuvoje kone kas antra mirtis susijusi su širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl prevencija ir sveikas gyvenimo būdas išlieka ypač svarbūs. Medikė pasakoja, kad tarp pagrindinių rizikos veiksnių išsiskiria dislipidemija – padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, kuri skatina aterosklerozinių plokštelių susidarymą kraujagyslėse. Tai sukelia kraujagyslių susiaurėjimą ir riboja kraujo tekėjimą. Be dislipidemijos, itin reikšmingi rizikos veiksniai – rūkymas, nutukimas, genetinis polinkis, arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas. Šie veiksniai ypač paplitę Lietuvoje, todėl nuosekli profilaktika ir rizikos vertinimas gyvybiškai svarbūs.

 

Rizikos veiksnių ignoruoti nevalia 

   

Gyventojai, siekiantys apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, turėtų skirti dėmesio rizikos veiksnių korekcijai, nes tai efektyviausia prevencijos priemonė. „Laiku pradėtas dislipidemijos gydymas, rūkymo atsisakymas, antsvorio mažinimas, fizinis aktyvumas ir tinkamas gretutinių ligų, pavyzdžiui, arterinės hipertenzijos ar cukrinio diabeto, valdymas padeda sustabdyti širdies ir kraujagyslių ligų progresavimą, mažina miokardo infarkto ar insulto riziką“, – pažymi kardiologė.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė