Sukčiavimo telefonu mastai nemažėja. Pernai telefoniniai sukčiai iš Lietuvos aukų „priskambino“ net 3,4 mln. Eur. „Telia“ tikina dedanti visas pastangas ribojant aferistų veiklą, bet ragina neužkrauti šios problemos sprendimo vien tik ant ryšio operatorių pečių. Efektyviai kovai su apgavikais taip pat būtinas aktyvesnis bankų ir teisėsaugos įsitraukimas.

 

Būtina kovoti su priežastimis, ne tik pasekmėmisCyber,Crime,,Phone,Crime,Calling.,Unknown,Scammer,Calling,Senior,Man

 

Nors operatoriai aktyviai investuoja į sukčiavimo prevencijos sistemas, vien technologinių sprendimų nepakanka. Tai puikiai iliustruoja „Telia“ duomenys – kai Europolas 2024 m. pradžioje uždarė 12 sukčiavimo skambučių centrų, bendrovės tinkle fiksuojamų suklastotų numerių atakų skaičius krito net 90 %. Vėliau, deja, per kelis mėnesius grįžo į ankstesnį lygį. Tai įrodo, kad į šią problemą žiūrint kompleksiškai, o ne vien per reguliavimo prizmę, galima pasiekti daug geresnių rezultatų. Ekspertai sako, kad dabartiniame kontekste žmonių akys turėtų krypti ne tik į teisėsaugos institucijas, bet ir finansų įstaigas. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro statistika rodo, kad pernai jos sugebėjo sustabdyti tik 40 % įtartinų transakcijų. Tačiau, jei šis rodiklis pasiektų 90 %, telefoninių sukčių motyvacija tęsti veiklą stipriai sumažėtų. Bankai turėtų aktyviau stebėti įtartinus mokėjimus, ypač kai vyresnio amžiaus klientai staiga atlieka neįprastų operacijų arba perveda pinigų į užsienio sąskaitas. Įvairūs netipiški elgesio šablonai, tokie kaip didelės sumos pervedimas naudojantis šviežiai sukurta elektroninės bankininkystės paskyra, turėtų automatiškai įjungti raudonus „švyturėlius“ banko sistemose. „Kovodami su telefoniniais sukčiais, turime suprasti paprastą dalyką – jie tęsia veiklą, nes jiems tai apsimoka. Jei sukurtume aplinką, kurioje iš dešimties apgavystės bandymų sėkmingi būtų tik vienas ar du, o ne keturi, kaip dabar, aferistams paprasčiausiai neapsimokėtų šios veiklos tęsti mūsų krašte“, – sako „Telia“ atstovas Tomas Grinevičius. To pasiekti galima tik įsitraukus visiems grandinės dalyviams – blokuojant skambučius operatorių tinkluose, aktyviai persekiojant kibernetinius nusikaltėlius iš teisėsaugos pusės bei bankams imantis veiksmingų priemonių stabdant pinigų srautą.

 

Dominuoja telefono numerių klastojimas

 

Telefoniniai sukčiai šiandien naudoja dvi pagrindines technikas – „Wangiri“ tipo atakas ir telefono numerių klastojimą (spoofing). Pirmuoju atveju jie generuoja trumpus skambučius iš užsienio numerių, siekdami, kad žmonės perskambintų ir, patys to nežinodami, brangiai sumokėtų už skambinimą į didesnio tarifo numerį. Tiesa, pastaraisiais metais šios schemos populiarumas smarkiai susitraukė, nes operatoriams gerai sekasi blokuoti tokius oportunistinius sukčių bandymus. Daug daugiau iššūkių šiandien kelia lietuviškų telefono numerių klastojimas, kai sukčiai, fiziškai būdami kitoje šalyje, skambina per tarpinių (tranzitinių) operatorių grandinę, kuri perduoda skambučius į Lietuvą su suklastotu telefono numeriu. Suklastotas numeris dažniausiai panaudojamas iš pavogtų vartotojų duomenų bazių ar viešai prieinamos informacijos. Tai leidžia lengviau apgauti nieko neįtariančius žmones, juos įtikinant sumokėti menamas baudas ar atskleisti elektroninės bankininkystės duomenis. „Dar 2023 m. pirmieji Lietuvoje pradėjome filtruoti skambučius iš suklastotų telefono numerių. Tai padėjo panaikinti sukčiavimą prisidengiant fiksuoto ryšio numeriais, bet suklastotų mobiliojo ryšio numerių srautas vėl atsigavo. Vyksta natūralus prisitaikymo ciklas – kai uždarome vieną spragą, sukčiai sugalvoja naują algoritmą. Todėl niekada negalime sėdėti vietoje ir privalome eiti koja kojon su nusikaltėliais“, – konstatuoja T. Grinevičius. Pasak specialisto, suklastotų numerių blokavimą apsunkina tai, kad sukčiai sparčiai klastoja numerius – naudoja tiek atsitiktinai sugeneruotus, tiek pavogtus iš duomenų bazių ar kitų valstybių. Toks netrukdomas algoritminis numerių klastojimas neleidžia taikyti ilgalaikio filtravimo priemonių ar apsikeisti kenksmingais numeriais su kitais operatoriais, o perteklinis ar per griežtas filtravimas gali riboti tikrų ryšio paslaugų vartotojų skambučius.

 

Numerį tikrins realiu laiku

 

Nepaisant kvietimų į kovą su aferistais įsitraukti kitas suinteresuotas šalis, operatoriai neketina sėdėti sudėję rankų. „Telia“ diegiami skambučių ugniasienės pokyčiai netrukus užtikrins greitesnį ir efektyvesnį sukčių aptikimą, veikdama daugiasluoksnės apsaugos principu. Ši sistema nuolat renka ir analizuoja duomenis iš skirtingų šaltinių – skambučių žurnalinių įrašų, žalingų numerių duomenų bazių ir klientų informacijos. Pažangūs aptikimo algoritmai identifikuos įtartinus skambučius ir bent dalį jų blokuos ar užlaikys. Taip siekiama sumažinti nepageidaujamų skambučių srautą ir apsunkinti sukčiams prieigą prie Lietuvos vartotojų. „Kai į mūsų tinklą patenka skambutis, „rodantis“ lietuvišką numerį, sistema realiu laiku tikrina, ar tas numeris tikrai šiuo metu prisijungęs prie užsienio operatoriaus, ar tai gali būti sukčių klastotė. Taip pat analizuojamos ir kitos aplinkybės – ar numeris atitinka tarptautinio skambučio kilmės šalį, ar jo elgsena įprasta, ar nenukrypsta nuo statistinių normų. Visa tai vyksta per kelias sekundės dalis, todėl vartotojas beveik nepajunta vėlinimo, o sistema tuo metu jau sprendžia, ar praleisti skambutį, ar jį blokuoti“, – aiškina T. Grinevičius. Kita vertus, ugniasienė sukurta taip, kad palaikytų balansą tarp apsaugos ir sklandžios vartotojo patirties. Visiškas visų įtartinų užsienio skambučių su lietuviškais numeriais blokavimas galėtų sukelti didelių nepatogumų nekaltiems vartotojams. Žmonės, išvykę į užsienį, kai kuriais atvejais nebegalėtų paskambinti namo, o jų pačių numeriai taptų žymimi kaip įtartini. Tokia sistemos tolerancija teoriškai sudaro kiek daugiau galimybių sukčiams pasiekti aukas, tačiau šios žalos lygis neprilygsta potencialiam „geležinės uždangos“ nepatogumų mastui. Stabdydama aferistus, „Telia“ tikisi dar didesnio proveržio netolimoje ateityje, kai bus įgyvendintas naujas teisinis reguliavimas. Jis leis visiems Lietuvos operatoriams keistis informacija apie aptiktus suklastotus numerius. Tai padės sukurti bendrą gynybos skydą nuo sukčių, nes šiuo metu kiekvienas operatorius sprendimą blokuoti galimai suklastotą numerį priima remdamasis tik savo abonentų duomenų baze. Tad, užblokuotas viename tinkle, suklastotas numeris gali laisvai „žvejoti“ aukas kituose tinkluose.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė