Glaukoma – viena pagrindinių aklumo priežasčių tarp vyresnių nei 40-ies žmonių. Deja, ji klastinga ir ankstyvosiose stadijose dažnai lieka nepastebėta. Kuo vėliau liga diagnozuojama, tuo didesnė žala padaryta regai. Apie tai, kaip laiku pastebėti ir suvaldyti šį regos sutrikimą, kalbamės su gydytoja oftalmologe Vaiva Nasvytiene.

 

Kas yra glaukoma ir kaip ji paveikia regą?Young,Female,Ophthalmologist,Using,Apparatus

 

Glaukoma – tai akių liga, kuria sergant pažeidžiamas regos nervas, dažniausiai dėl padidėjusio akispūdžio. Regos nervas perduoda vaizdinę informaciją iš akies į smegenis, todėl jo pažeidimas gali lemti laipsnišką regos praradimą, o negydoma glaukoma gali sukelti visišką apakimą. Žūstant nervui, pakinta regos laukas (akiplotis), o matymas negrįžtamai pablogėja. Iš pradžių akiplotis pradeda siaurėti iš periferijos, todėl žmogus kurį laiką gali to nejausti, nors liga jau prasidėjusi. Glaukoma – viena dažniausių aklumo priežasčių tarp žmonių, vyresnių nei 40 metų.

 

Kokie pagrindiniai jos tipai?

 

Yra keturi glaukomos tipai, kuriems būdingi skirtingi simptomai:

 
  • Atviro kampo (lėtinė) glaukoma – dažniausia forma. Ji vystosi lėtai, neturi aiškių simptomų, kol pažeidžiama rega.
  • Uždaro kampo (ūminė) glaukoma – retesnė, tačiau pavojingesnė forma, kuri dažnai lemia staigius simptomus: stiprų akių skausmą, regos pablogėjimą, pykinimą.
  • Įgimta glaukoma – pasitaiko kūdikiams ar mažiems vaikams, kai liga yra paveldėta arba atsiranda dėl nenormalaus akies vystymosi.
  • Antrinė glaukoma – išsivysto kaip kitų akių ligų, traumų ar uždegimų pasekmė.

Kokios dažniausios glaukomos priežastys? Kas didina riziką ja susirgti?

 

Liga dažniausiai atsiranda pakilus spaudimui akies viduje ir sutrikus normalioms akies funkcijoms. Priekinė akies dalis yra užpildyta skaidriu skysčiu, kuris nuolat gaminamas už spalvotosios akies dalies (rainelės) esančiame krumplyne. Akispūdis gali padidėti, jei skysčio pagaminama per daug ir jo perteklius nepasišalina, arba jei krumplynas skysčio gamina tiek, kiek reikia, bet sutrikęs jo nutekėjimas per akies priekinėje dalyje esančius kanalus.

 

Pagrindiniai glaukomos rizikos veiksniai – padidėjęs akispūdis, amžius (ypač vyresniems nei 40 m. žmonėms), paveldimumas (nustatyta glaukoma šeimoje), tam tikros ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, trumparegystė, bei akių traumos. Kai kurių medikamentų vartojimas irgi gali didinti glaukomos riziką.

 

Kokie ankstyvieji glaukomos simptomai? Ar jie visada pasireiškia?

 

Ankstyvieji glaukomos simptomai paprastai nepasireiškia, ypač esant atviro kampo glaukomai – tai dažniausia ligos forma. Dėl šios priežasties glaukoma dažnai vadinama tyliąja regos vagile – ilgą laiką gali vystytis nepastebimai, kol pažeidžiamas regos nervas.

 

Galimi ankstyvieji simptomai (jei vis dėlto glaukoma pasireiškia):

 

– laipsniškas periferinės (šoninės) regos siaurėjimas,

– dažnesnis akių nuovargis ar sunkumo jausmas akyse,

– galvos skausmas aplink akis, ypač vakare,

– neryškus matymas (kartais),

– dažnas poreikis keisti dioptrijų stiprumą, tačiau aiškaus pagerėjimo nėra.

 

Uždaro kampo glaukoma gali sukelti ūminį priepuolį, kurio simptomai yra labiau išreikšti:

 

– staigus stiprus akių skausmas,

– paraudusi ar patinusi akis,

– staigus regos pablogėjimas,

– matomos vaivorykštės aplink šviesos šaltinius,

– pykinimas ar vėmimas,

– akies patinimas.

 

Tačiau netgi ši glaukomos forma kurį laiką gali vystytis be jokių požymių – simptomai iš pradžių gali atsirasti ir išnykti arba palaipsniui stiprėti.

 

Kaip diagnozuojama ši liga?

 

Glaukomos diagnozei nustatyti reikalingas išsamus akių ištyrimas. Vertinamas regos aštrumas ir akiplotis, apžiūrimas akių dugnas ir regos nervas, prireikus plečiami akių vyzdžiai. Taip pat matuojamas akispūdis (tonometrija). Tačiau svarbu žinoti, kad akispūdis nuolat keičiasi, o kai kuriems žmonėms, sergantiems glaukoma, jis atitinka normos ribas. Tokiu atveju diagnozuojama normalaus akispūdžio glaukoma. Dėl šios priežasties tam, kad ji būtų patvirtinta, reikia atlikti papildomus tyrimus.

 

Vienas tiksliausių tyrimų šiuolaikinėje oftalmologijoje – optinė koherentinė tomografija (OCT). Tai neinvazinis, bekontaktis tyrimas, kuris atliekamas naudojant šviesos bangas. Jo metu įvertinamas regos nervo diskas ir jo pakitimai. Tyrimo rezultatai parodo kiekvieno tinklainės sluoksnio storį, matomus tinklainės sluoksnių sutankėjimus ar išretėjimus, taip pat regos nervo skaidulų būklę – ar jos normalios, ar pakitusios. Gauti duomenys padeda tiksliau diagnozuoti akies tinklainės ligas, paskirti tinkamą gydymą, stebėti jo eigą arba prireikus žmogų nusiųsti į specializuotą gydymo įstaigą. Šis tyrimas ypač svarbus diagnozuojant ar stebint glaukomą bei kitas tinklainės ligas.

 

Kokios šiuolaikinės galimybės gydant glaukomą?

   

Šiandien glaukomos gydymo tikslas – sumažinti akispūdį ir sulėtinti arba sustabdyti regos nervo pažeidimą, nes jau prarastos regos atkurti nebeįmanoma. Gydymo būdas parenkamas atsižvelgiant į ligos tipą, stadiją ir individualią žmogaus situaciją. Pagrindinės glaukomos gydymo priemonės yra akispūdį mažinantys vaistai, lazerinis ar chirurginis gydymas arba kombinuotas gydymo būdas, kai taikomi keli metodai, pavyzdžiui, akių lašai ir lazerinė trabekuloplastika, kuri pagerina skysčio nutekėjimą.

 

Glaukomos išgydyti neįmanoma netgi atlikus operaciją. Gydymo tikslas – stabilizuoti ligos eigą, kad ji toliau neprogresuotų ir žmogus neapaktų. Svarbu žinoti, kad paskirtus vaistus reikia vartoti nuolat, o reguliarūs vizitai pas gydytoją būtini visą gyvenimą.

 

Koks gyvenimo būdas ar įpročiai padeda sulėtinti glaukomos progresavimą?

 

Nors glaukoma dažniausiai gydoma mediciniškai, gyvenimo būdas irgi gali turėti įtakos ligos progresavimui. Tinkami įpročiai padeda palaikyti sveiką akispūdį, gerina kraujotaką regos nerve ir prisideda prie bendros akių sveikatos. Svarbus reguliarus fizinis aktyvumas, vidutinio intensyvumo mankšta, pavyzdžiui, vaikščiojimas, plaukimas ar joga (be atvirkštinių pozų), gali padėti sumažinti akispūdį. Tačiau vengti stovėti ant galvos, nes tokia poza gali laikinai jį padidinti. Subalansuota mityba, gausi antioksidantų (lapinės daržovės, uogos, vaisiai, žuvis, riešutai), saugo regos nervą. Venkite perteklinio kofeino, ypač stiprios kavos, nes didelės jo dozės gali trumpam padidinti akispūdį. Cukraus ir kraujospūdžio kontrolė ypač svarbi esant gretutinėms ligoms, tokioms kaip cukrinis diabetas ar arterinė hipertenzija. Taip pat rekomenduojama nerūkyti, nes tabakas blogina kraujotaką, didina regos nervo pažeidimo riziką. Ilgalaikis stresas neigiamai veikia tiek akispūdį, tiek bendrą sveikatą. Pagelbės meditacija, kvėpavimo pratimai, buvimas gamtoje. Kai kurie tyrimai rodo, kad miegant šiek tiek pakelta galva, pavyzdžiui, 30° kampu, galima sumažinti naktinį akispūdį. Svarbu vaistus naudoti tiksliai taip, kaip paskyrė gydytojas. Tai esminis įprotis – akių lašų nenaudojimas laiku gali paspartinti glaukomos progresavimą.

 

Dažnai girdime, kad geriausias bet kokios ligos gydymas – jos prevencija. Ar glaukomai galima užkirsti kelią?

   

Kadangi glaukoma ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, labai svarbu reguliariai tikrintis akis. Rekomenduojamas akių patikros dažnis priklauso nuo paciento amžiaus ir rizikos veiksnių, tokių kaip paveldimumas, padidėjęs akispūdis, cukrinis diabetas, aukštas kraujospūdis, ilgalaikis steroidinių vaistų, pavyzdžiui, akių lašų ar inhaliatorių, naudojimas. Jei esate vyresni nei 40-ies arba priklausote rizikos grupei, akių sveikatą reikėtų tikrintis kas 1–2 metus.

 

Profilaktinis akių sveikatos patikrinimas padeda anksti nustatyti glaukomą ir veiksmingai ją kontroliuoti.

 

Kokios naujovės ar tyrimai šiuo metu vyksta glaukomos gydymo ir prevencijos srityje?

   

Glaukomos prevencijos ir gydymo srityje vykdomi genų terapijos tyrimai, kuriamos DI (dirbtiniu intelektu) pagrįstos telemedicinos sistemos, leidžiančios greičiau ir tiksliau diagnozuoti glaukomą bei individualizuoti gydymą. Taip pat taikomi pažangūs lazeriniai ir chirurginiai metodai.

 

Naujausi tyrimai pabrėžia sveikos gyvensenos, subalansuotos mitybos, streso valdymo, tinkamo miego režimo svarbą siekiant kontroliuoti akispūdį ir nutolinti glaukomos vystymąsi.

 

Autorė Jūratė Survilė