Citrusų karaliai – greipfrutai

Greipfrutai – egzotiški citrusiniai vaisiai, kilę iš Karibų regiono. Šiuo metu plačiai auginami visame pasaulyje. Pasižymi išskirtiniu skoniu – gaiviu, šiek tiek kartoku. Greipfrutai garsėja unikaliu vitaminų, mikroelementų ir antioksidantų deriniu, todėl juos vartoti palanku sveikatai.

Vertingųjų medžiagų šaltinis

Greipfrutinis citrinmedis (Citrus paradisi) – rūtinių šeimos augalas, užaugantis iki 12–15 m aukščio. Lapai ploni, iki 16 cm ilgio, blizgūs, tamsiai žalios spalvos. Žiedai dideli, 4–5 cm skersmens, baltos spalvos. Vaisiai dideli, padengti akyta šviesiai geltonos arba švelniai raudonos spalvos žievele. Minkštime yra baltų sėklyčių. Šiuo metu žinoma apie 20 greipfrutų rūšių. Ir kone visos pasižymi gausia maistine sudėtimi: apstu ne tik svarbiausių vitaminų ir mikroelementų, bet ir antioksidantų bei skaidulų, kurie užtikrina platų teigiamą poveikį organizmui. Štai vitaminas C stiprina imuninę sistemą, saugo nuo infekcijų, skatina kolageno gamybą (svarbus odos sveikatai ir sąnarių funkcijai), taip pat veikia kaip galingas antioksidantas. Vitaminas A svarbus akių sveikatai, odos būklei ir imuninei sistemai palaikyti, saugo nuo uždegimų ir infekcijų. Šių citrusinių vaisių skaidulos gerina virškinimą, padeda ilgiau išlaikyti sotumą, reguliuoja apetitą ir svorį. Antioksidantai (pavyzdžiui, likopenas ir flavonoidai) kovoja su laisvaisiais radikalais ir saugo ląsteles nuo pažeidimų. Flavonoidai sergsti nuo uždegimų, virusų, netgi nuo piktybinių ląstelių susidarymo.

Imunitetui, širdžiai ir grožiui

Greipfrutuose yra 88–90 % vandens, cukraus ir pektino. Šie vaisiai plačiai naudojami ne tik kulinarijoje, bet ir kosmetikos gamyboje bei gydomaisiais tikslais. Išskirtinis jų aromatas itin mėgstamas kvepalų gamintojų. Visgi sveikiau ne uostyti, o valgyti. Tiek geltonieji, tiek raudonieji greipfrutai naudą organizmui teikia dėl jau minėto didelio vitamino C kiekio. Būtent todėl greipfrutai – puikus pasirinkimas norint stiprinti imuninę sistemą. Visgi verta prisiminti, kad daugiausia šio vitamino turi didieji greipfrutai. Vitaminas C skatina baltųjų kraujo kūnelių veiklą, o šie padeda organizmui kovoti su infekcijomis. Antioksidantai saugo odą nuo laisvųjų radikalų pažeidimų, kurie sukelia priešlaikinį senėjimą, raukšlių formavimąsi ir pigmentacijos problemas. Kalis ir antioksidantai itin naudingi širdies ir kraujagyslių sistemai. Kalis padeda reguliuoti kraujospūdį, o antioksidantai saugo nuo oksidacinio streso, kuris gali pažeisti kraujagyslių sieneles ir padidinti širdies ligų riziką. Tad reguliariai valgant greipfrutų (2–3 kartus per savaitę) mąžta širdies priepuolių ir insulto rizika. Greipfrutų dažniau valgyti vertėtų ir tiems, kurie nori atlikti žarnyno detoksikaciją. Šie sultingi citrusiniai vaisiai gerina virškinimą, padeda išvengti vidurių užkietėjimo, gelbsti palaikant žarnyno mikrobiotą. Itin naudingi vaikams. Tiesa, jų valgyti derėtų pirmoje dienos pusėje, geriausia pusryčiams.

Saikingai gardžiuotis vartojant vaistų

Nors greipfrutai palankūs sveikatai, dėl išskirtinės sudėties gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Mokslininkai nustatė, kad greipfrutuose ir jų sultyse esantys biologiškai aktyvūs junginiai – furanokumarinai – neutralizuoja tam tikrus fermentus, kurie skaido kai kurias vaistų sudėtines dalis. tuomet sulėtėja toksiškų medžiagų šalinimo ir metabolizmo procesai žarnyne bei kepenyse, iš virškinimo sistemos į kraują patenka daugiau vaistinės medžiagos, ji ilgiau ten išlieka. Padidėjus jos koncentracijai sustiprėja veikimas, gali stipriau pasireikšti šalutinis poveikis. Tokia sąveika gali trukti net 24 val., o jautresniems asmenims – net kelias paras. Tai priklauso nuo bendros organizmo būklės, kitų individualių savybių. Dėl įvairių priežasčių kai kurių žmonių žarnyne vaistus skaidyti ir šalinti padedančių fermentų yra mažiau, o kitų – daugiau. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad net nedidelis kiekis greipfrutų sulčių ar vaisiaus gali sumažinti fermentų kiekį. Išgėrus stiklinę sulčių, jų gali sumažėti net 47 %.

Kartu su greipfrutų sultimis ar vaisiais pavojinga vartoti daugiau nei 100 pavadinimų įvairių vaistų. Tarp jų yra cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti skirti medikamentai: jeigu juos vartojantis žmogus gers greipfrutų sulčių, šių vaistų koncentracija kraujyje gali pavojingai padidėti, sykiu didėja ir šalutinis poveikis. Kitas pavyzdys – kraujospūdį mažinantys vaistai. Vartojant vaistus ir reguliariai geriant greipfrutų sulčių, kraujospūdis gali per daug sumažėti. Greipfrutų sulčių rekomenduojama atsisakyti ir tiems, kuriems išrašyti kai kurių rūšių širdies ritmo sutrikimams gydyti skirti preparatai. Taip pat kai kurie vaistai nuo alerginių reakcijų, antibiotikai, vaistai nuo skausmo, maliarijos, Krono ligos, nerimo sutrikimams gydyti, antidepresantai. Atidesni turėtų būti pacientai, kuriems skirti vaistai po organų transplantacijų atmetimo reakcijai išvengti, erekcijos funkcijai atstatyti, onkologinėms ligoms gydyti. Minėtas nepageidaujamas reakcijas sukelia ne visi šių grupių vaistai, o tik kai kurie. Vaistų, skirtų sezoninės alergijos simptomams švelninti, poveikis sumažėja. Įtakos turi ir dozė: kuo didesnė, tuo labiau išauga pavojingų reakcijų tikimybė. Todėl prieš vartojant bet kuriuos vaistus būtina atidžiai perskaityti informacinį lapelį ar pasitarti su gydytoju, vaistininku.

Verta žinoti:

• Panašiu poveikiu pasižymi didieji greipfrutai (pomelo), taip pat kartieji Sevilijos apelsinai, iš kurių paprastai gaminamas džemas.
• Tai, kad greipfrutų sultys gali sutrikdyti kai kurių vaistų skaidymą ir įsisavinimą, nustatyta per atsitiktinumą dar 1989 m. Vienas gydytojas, tyrinėdamas vaistų kraujospūdžiui reguliuoti ir alkoholio sąveiką, degtinę skiedė greipfrutų sultimis, kad ne taip stipriai jaustųsi nemalonus skonis. Po kurio laiko vyras netikėtai pastebėjo, kad šios sultys gerokai padidino minėtų vaistų poveikį.
• Greipfrutai pasižymi skirtingu kartumu. Per karčių vaisių skonį galima subalansuoti druska. Šis neįprastas derinys JAV išpopuliarėjo dar tarpukariu, o vėliau jo efektyvumą pagrindė mokslas. Nustatyta, kad druska mažina liežuvio gebėjimą justi kartumą, o saldumo pojūtį sustiprina.
• Kartumo nesumažins, tačiau jį užmaskuos kiti deriniai. Greipfrutą galima apšlakstyti medumi, derinti su kitais saldesniais vaisiais. Kartumas taip nesijaus valgant su pieno produktais – varške ar jogurtu.
• Paprastas būdas kartoką greipfrutą paversti saldžiu desertu – karamelizuoti. Pusę greipfruto apibarstyti cukrumi ar aplieti medumi, paskaninti mėgstamais prieskoniais, pavyzdžiui, cinamonu, ir iškepti orkaitėje.

Greipfrutų ir pankolių salotos

2 porcijos

100 g 68 kcal

Ruošti 10 min.

• 350 g šviežių pankolių
• Greipfrutas
• Apelsinas
• 2 šaukštai alyvuogių aliejaus
• Šaukštas medaus
• Šaukštelis citrinos sulčių
• Druskos pagal skonį
• Pankolių lapelių papuošti

GAMINIMAS. Nuo pankolių pašalinti viršutinį sluoksnį, nupjauti lapkočius, supjaustyti plonais griežinėliais. Greipfrutą ir apelsiną nulupti, minkštimą išimti iš skiltelių ir supjaustyti kąsnio dydžio gabalėliais. Visus ingredientus išdėlioti lėkštėje. Iš alyvuogių aliejaus, medaus, citrinos sulčių ir druskos suplakti padažą, juo apšlakstyti salotas. Patiekti papuošus pankoliais.

Ispaninių šalavijų pudingas

4 porcijos

100 g 182 kcal

Ruošti 3,5 val.

• 8 šaukštai sausų ispaninių šalavijų sėklų
• 500 ml kokosų gėrimo
• 2 šaukštai klevų sirupo
• 4 lašai vanilės ekstrakto
• Greipfrutas
• 2 kiviai

GAMINIMAS. Ispaninių šalavijų sėklas nuplauti šiltu vandeniu. Užpilti kokosų gėrimu, pagardinti klevų sirupu ir vanile. Gerai išmaišyti, kad klevų sirupas ištirptų. Palaikyti kambario temperatūroje apie 15 min. Perpilti į sandarų indą ir leisti sėkloms išbrinkti apie 3 val. Greipfrutą nulupti, nuo skiltelių pašalinti baltą membraną, o minkštimą supjaustyti kąsnio dydžio gabalėliais. Nuo kivių pašalinti luobelę. Minkštimą supjaustyti kubeliais. Sėkloms išbrinkus padalinti pudingą į 4 indelius. Ant viršaus sudėti vaisius. Patiekti atvėsintą.

Autorė Eglė Stratkauskaitė