Vartant istorijos vadovėlių puslapius apie išradimus, juose dominuoja vyrai. Visgi moterys taip pat paliko gilų pėdsaką technologijų, medicinos, inžinerijos ir daugelio kitų mokslo sričių pažangoje. Nepaisant socialinių apribojimų ir iššūkių, daugybė dailiosios lyties atstovių kūrė išradimus, be kurių šiandien neįsivaizduojame kasdienybės.

 

Josephine Cochrane: indaplovėSteampunk,Concept.,Portrait,Of,A,Beautiful,Steampunk,Girl,With,A

 

XIX a. indų plovimas rankomis buvo varginantis ir daug laiko eikvojantis darbas. Be to, prabangūs porcelianiniai indai buvo trapūs, lengvai duždavo. Amerikiečių išradėja iš pasiturinčios šeimos J. Cochrane ieškojo būdo, kaip apsaugoti brangius indus ir padaryti indų plovimą efektyvesnį. 1886 m. ji sukūrė mechaninę indaplovę, pagrįstą vandens spaudimu, kad pašalintų nešvarumus nuo indų. Šis išradimas buvo pirmasis, leidęs mechanizuotai švarinti indus. Iš pradžių naudotas tik viešbučiuose ir restoranuose. Laikui bėgant ši technologija tapo neatskiriama buitinės technikos dalimi daugelyje namų. Beje, J. Cochrane už išradimą gavo patentą ir tapo pirmąja jį gavusia moterimi istorijoje.

 

Įdomu! J. Cochrane neturėjo inžinerinio išsilavinimo, bet sugebėjo pati suprojektuoti ir užpatentuoti pirmąją efektyvią indaplovę. Po vyro mirties liko su skolomis, todėl nusprendė komercializuoti išradimą – ėmė pardavinėti indaploves viešbučiams ir restoranams.

 

Hedy Lamarr: „Wi-Fi“ ir „Bluetooth“ technologijos

 

Antrojo pasaulinio karo metais ryšys buvo nepatikimas, nes radijo signalus būdavo sunku apsaugoti nuo perėmimo. Paskatinta šios problemos, garsi to meto Holivudo aktorė H. Lamarr kartu su išradėju George‘u Antheilu 1941 m. sukūrė spektrinio šuolio technologiją, kuri leido signalams dažnai keisti dažnius ir tapti neperimamiems. Šis išradimas tapo pagrindu šiuolaikinėms „Wi-Fi“, „Bluetooth“ ir GPS technologijoms, naudojamoms mobiliuosiuose telefonuose, išmaniuosiuose įrenginiuose ir kompiuteriuose.

 

Įdomu! H. Lamarr 4-ajame dešimtmetyje buvo vadinama gražiausia moterimi pasaulyje ir vaidino daugybėje klasikinių filmų. Visgi pati nenorėjo būti vertinama tik dėl dailios išvaizdos ir dažnai sakydavo: „Žmonės per ilgai žiūri į mano veidą, kad pastebėtų smegenis.“

 

Marion Donovan: vienkartinės sauskelnės

 

Prieš M. Donovan išradimą tėvai naudodavo daugkartinius vystyklus, kurie buvo ne tik nepatogūs, bet ir reikalavo daug dėmesio bei laiko. 1946 m. Marion sukūrė pirmąją neperšlampamą vystyklo apsaugą, o vėliau ir vienkartines sauskelnes, kurios palengvino tėvų kasdienybę ir tapo pasauline būtinybe. Jos išradimas ne tik padėjo kūdikiams jaustis patogiau, bet ir prisidėjo prie modernių kūdikių priežiūros produktų industrijos plėtros.

 

Įdomu! M. Donovan buvo trijų vaikų mama, o pirmosios neperšlampamos sauskelnės gimė iš noro sumažinti kasdienį vystyklų skalbimą. Sauskelnių prototipą ji pagamino iš vonios užuolaidos, nes tai buvo vienintelė prieinama neperšlampama medžiaga.

 

Bette Nesmith Graham: skystas korektorius

 

Anksčiau rašant rašomąja mašinėle klaidas buvo ypač sudėtinga ištaisyti, nes reikėjo viską perrašyti. Darbuodamasi biure B. N. Graham 1956 m. sukūrė „Liquid Paper“ – skystą korektorių, kuris leido greitai užmaskuoti klaidas tiesiog užtepus skysčio ant klaidingo žodžio. Tai tapo revoliuciniu biuro įrankiu, „Liquid Paper“ imtas plačiai naudoti visame pasaulyje. Šis išradimas labai palengvino darbą biuruose, virto įprasta kanceliarine priemone iki šių dienų.

 

Įdomu! B. N. Graham pradėjo kurti „Liquid Paper“ savo virtuvėje iš dažų mišinių. 1979 m. Bette pardavė „Liquid Paper“ įmonę „Gillette“ už 47,5 mln. JAV dolerių, taip užsitikrindama finansinę nepriklausomybę.

 

Mary Anderson: stiklo valytuvai

 

XX a. pradžioje, kai pirmieji automobiliai dar tik pradėjo populiarėti, vairuotojai susidūrė su problema – lyjant ar sningant krituliai apnešdavo priekinį stiklą ir pro jį nepavykdavo įžiūrėti kelio. Norint stiklą nuvalyti, tekdavo išlipti iš automobilio. Galima tik įsivaizduoti, koks nepatogus ir pavojingas vairavimas tokiomis sąlygomis. Laimei, 1903 m. amerikiečių išradėja M. Anderson sukūrė pirmąją mechaninę valytuvų sistemą, kurią vairuotojai galėjo valdyti tiesiogiai iš automobilio vidaus. Tai tapo svarbia inovacija – šiandien visi modernūs automobiliai turi automatinius priekinio stiklo valytuvus, pagrįstus M. Anderson išradimu.

 

Įdomu! Nors M. Anderson gavo patentą už savo išradimą, pirmieji automobilių gamintojai nesidomėjo langų valytuvais, manydami, kad jie nereikalingi. Tik 1920 m. automobiliuose įtaisyti langų valytuvai. Taigi, finansinė nauda ir populiarumas atėjo per vėlai.

 

Maria Telkes: namų šildymo sistema

 

Po Antrojo pasaulinio karo daugelis namų buvo šildomi iškastiniu kuru – brangiu ir kenksmingu aplinkai. Vengrų kilmės amerikiečių biofizikė, inžinierė ir išradėja M. Telkes 1947 m. sukūrė pirmąją namų šildymą sistemą tik saulės energija. Šis saulės energijos šildymo sistemos projektas tapo pagrindu šiuolaikinėms saulės energijos technologijoms, kurios plačiai naudojamos visame pasaulyje.

 

Įdomu! M. Telkes taip pat dirbo su karinėmis technologijomis ir dalyvavo jas kuriant. Jos sukurta saulės energijos sistema buvo naudojama karo pramonėje.

 

Stephanie Kwolek: kevlaras

 

S. Kwolek buvo lenkų kilmės amerikiečių chemikė, geriausiai žinoma dėl kevlaro išradimo 1965 m. Beje, jį sukūrė atsitiktinai. Kevlaras – ypač stiprus, bet lengvas polimeras, net penkis kartus stipresnis už plieną! Ši medžiaga sukurta ieškant lengvos ir patikimos apsaugos nuo kulkų bei didelių apkrovų. Šiandien kevlaras naudojamas gaminant neperšaunamas liemenes, automobilių padangas, kosminių laivų įrangą ir kitose srityse, kur reikalinga tvirta, bet lengva medžiaga.

 

Įdomu! S. Kwolek tapo pirmąja moterimi, kurios darbai buvo įvertinti taip aukštai, kad ji tapo „DuPont“ technologijų viceprezidente. Visą gyvenimą skatino moteris siekti karjeros mokslo ir technologijų srityse, taip pat siekė užtikrinti, kad mokslo pasaulis taptų įtraukesnis.

 

Marie Van Brittan Brown: namų apsaugos sistema

 

XX a. viduryje nusikalstamumas augo, o žmonės neturėjo efektyvių būdų apsaugoti savo namus. Slaugytojai amerikietei M. Van Brittan Brown tai buvo nepriimtina, tad 1966 m. kartu su vyru, elektronikos techniku Albertu L. Brownu, ji išrado garso ir vaizdo namų apsaugos sistemą. Ši sistema leido stebėti, kas vyksta prie namų durų tiek esant namuose, tiek išvykus. Šis išradimas tapo pagrindu šiuolaikinėms vaizdo stebėjimo sistemoms ir apsaugos technologijoms, kurios naudojamos visame pasaulyje.

 

Įdomu! M. Van Brittan Brown idėja buvo labai novatoriška, nes tuo metu net nebuvo išplėtota šiuolaikinė vaizdo stebėjimo technologija. Ji pirmą kartą pasiūlė idėją apie vaizdo kameras, kurios leistų stebėti įėjimą į namus iš bet kurios kambario vietos.

 

Margaret Knight: popieriniai maišeliai plokščiu dugnu

 

Ši amerikietė nuo jaunystės domėjosi inžinerija ir mechanika, nors moterims tuo metu buvo sudėtinga įgyti techninį išsilavinimą. Daug metų praleido kurdama išradimus, tačiau dažnai susidurdavo su iššūkiais dėl lyties. 1868 m. M. Knight pavyko padaryti proveržį: ji sukūrė pirmąją automatinę popierinių maišelių gamybos mašiną, galinčią gaminti maišelius plokščiu dugnu. Šis išradimas itin svarbus, nes iki tol popieriniai maišeliai turėjo trikampį dugną ir buvo nestabilūs. Išradėjos sukurta mašina užtikrino tvirtus ir praktiškus maišelius, kurie tiko prekėms pakuoti. Ši technologija tapo pramoniniu standartu, iki šiol naudojamu gaminant popierinius maišelius.

 

Įdomu! M. Knight įkvėpimą popierinių maišelių gamybos mašinos idėjai gavo pastebėjusi, kaip tradiciniai maišeliai trikampiu dugnu nestabilūs ir negali išlaikyti didelio svorio. Tai ją paskatino sukurti patobulintą mašiną, kuri galėtų gaminti maišelius tvirtesniu dugnu. Kai M. Knight gavo patentą už išradimą, įvyko teisinė kova, nes vyras, dirbęs su ja, bandė pasisavinti išradimą ir patentą. Teisme moteris sėkmingai įrodė, kad ji tikroji išradėja ir laimėjo bylą.

 

Maria Beasley: automatinė signalizacija geležinkeliuose ir gelbėjimo plaustas

 

Amerikiečių išradėja M. Beasley buvo patyrusi inžinierė, aktyvi filantropė ir socialinė reformatorė. Ši moteris labiausiai išgarsėjo dėl dviejų išradimų. 1872 m. ji sukūrė automatinį signalizacijos įrenginį geležinkeliuose. Jis naudotas traukinių susidūrimų prevencijai. Šis išradimas padėjo užtikrinti geresnę signalizaciją ir sumažinti avarijas, kurios buvo dažnos to meto geležinkelio sistemoje. Nuo to laiko ši technologija toliau vystyta ir iki šių dienų gerokai pakito. Visgi M. Beasley padėjo tvirtus pamatus šiuolaikinėms technologijoms.

 

Kitas itin svarbus šios moters inžinerinis laimėjimas – 1882 m. sukurtas gelbėjimo plaustas: tvirtas, bet sulankstomas, todėl patogus naudoti. Šis modelis pagerino laivybos saugumą, padėjo keleiviams avarijų metu greičiau evakuotis iš laivo. Beje, M. Beasley gelbėjimo plaustai buvo naudojami ir gelbėjant „Titaniko“ keleivius 1912-aisiais.Jos sukurtas gelbėjimo plaustas tapo standartu laivų avarinėje įrangoje ir prisidėjo prie šiuolaikinės jūrų saugumo sistemos vystymosi.

 

Įdomu! M. Beasley buvo ne tik išradėja, bet ir verslininkė. Ji komercializavo gelbėjimo plaustus ir stengėsi užtikrinti, kad šis įrenginys taptų plačiai naudojamas laivų pramonėje. Nors Maria buvo pripažinta už indėlį į saugumą ir inžineriją, jai gyvenant šie išradimai nebuvo plačiai žinomi ir vertinami, ji nesulaukė tiek daug dėmesio, kiek būtų buvę tikėtina.

 

Ida Forbes: elektra šildomas vandens čiaupas

 

I. Forbes – amerikiečių inžinierė ir išradėja. Jos profesinė veikla daugiausia buvo susijusi su vandens šildymo technologijomis. Įkvėpta praktinių poreikių ir siekdama patogumo, siekė palengvinti kasdienį gyvenimą. 1917 m. išrado elektrinį momentinį vandens šildytuvą, kuris leido namuose naudoti karštą vandenį tiesiai iš čiaupo be laukimo. Šis išradimas padėjo sukurti modernius elektrinius boilerius ir kitus vandens šildymo įrenginius.

 

Įdomu! I. Forbes – viena iš tų, kurios padėjo praplėsti galimybes moterims inžinerijos srityje. Jos išradimas buvo reikšmingas žingsnis į priekį siekiant lygybės ir inovacijų. Nors tuo metu moterys sunkiai gaudavo pripažinimą inžinerijos ir technologijų srityse, Ida įrodė, kad dailiosios lyties atstovės gali būti novatorės ir lyderės, kurių darbai palieka ilgalaikį pėdsaką.

 

Elizabeth Magie: „Monopolio“ žaidimas

 

Amerikiečių išradėjos, ekonomistės ir socialinės aktyvistės E. Magie 1903 m. padarytas išradimas galbūt nėra toks reikšmingas kasdienybei, kaip kitų aptariamų išradėjų kūriniai, tačiau neabejotinai žinomas ir plačiai naudojamas visame pasaulyje. Tai – garsusis stalo žaidimas „Monopolis“, tiksliau, jo pirmtakas „The Landlord‘s Game“. E. Magie buvo viena iš pirmųjų moterų, sukūrusi edukacinius žaidimus, skatinančius žmones geriau suprasti ekonominius principus. „The Landlord‘s Game“ buvo skirtas imituoti nekilnojamojo turto spekuliaciją ir parodyti, kaip monopolistai uždirba pinigus. Žaidimas vėliau transformuotas į „Monopolį“ – pasaulinę stalo žaidimų klasiką.

 

Įdomu! Nors E. Magie sukūrė populiariojo „Monopolio“ pirmtaką, autorystė nepripažinta iki vėlesnių metų, kai atskleista, kad Charlesas Darrow, kuris vėliau išpopuliarino žaidimą, pasiskolino idėjas iš jos.

 

Anna Baldwin: centrifuginis pieno separatorius

 

A. Baldwin – amerikiečių ūkininkė ir išradėja. Jos gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su žemės ūkiu, todėl nuolat ieškojo sprendimų, kurie palengvintų darbą ūkyje. A. Baldwin daugiausia dirbo su maisto perdirbimo technologijomis. 1878 m. ji išrado pirmąjį sėkmingą automatizuotą pieno separatorių, kuris leidžia greitai ir efektyviai atskirti grietinėlę nuo pieno. Anksčiau šis procesas buvo atliekamas rankomis, o A. Baldwin išradimas ženkliai padidino našumą. Pienininkystės pramonėje šis išradimas tapo esminiu įrankiu, nes padėjo automatizuoti procesus ir gerinti pieno perdirbimo kokybę. Centrifuginiai separatoriai virto pramonės standartu ir labai prisidėjo prie pieno produktų gamybos efektyvumo.

 

Įdomu! A. Baldwin buvo viena iš retų moterų, kurios įgijo pripažinimą inžinerijos ir pramonės srityse XIX a. pabaigoje, kai šiose srityse dominavo vyrai. Nors Annai nepavyko iš karto uždirbti milijonų iš savo išradimo, centrifuginis separatorius tapo neatsiejama pieno perdirbimo įrangos dalimi, plačiai naudojamas visame pasaulyje.

 

Katharine Burr Blodgett: stiklo pluoštas

 

Amerikiečių išradėja, fizikė ir chemikė K. Burr Blodgett buvo pirmoji moteris, gavusi daktaro laipsnį Kembridžo universiteto fizikos srityje. Katharine dirbo su garsiuoju mokslininku Irvingu Langmuiru „General Electric“ laboratorijose, kur atliko svarbius tyrimus paviršiaus chemijos srityje. 1935 m. ji sukūrė pirmąją nematomą, šviesą sugeriančią ir atspindžius mažinančią stiklo dangą. Šis išradimas tapo revoliuciniu optikos ir fotografijos pramonėje, nes anksčiau stiklo paviršiai atspindėjo šviesą, trukdydami aiškiam vaizdui. Šiandien K. Blodgett technologija naudojama įvairiose srityse – nuo langų, fotoaparatų objektyvų, akinių iki teleskopų ir net karinėje optikoje.

 

Įdomu! Be stiklo pluošto kūrimo, K. Blodgett taip pat atliko tyrimus apie vandens paviršių ir jų įtaką skysčių būsenai. Šie tyrimai padėjo paaiškinti, kaip skysčiai sąveikauja su įvairiais paviršiais, ir tapo svarbūs įvairiose inžinerijos srityse.

 

Jean Bartik: kompiuterinė atmintis RAM

 

Amerikiečių matematikė J. Bartik tapo viena pirmųjų kompiuterių programuotojų, viena iš šešių moterų, kurios programavo „ENIAC“ – pirmąjį elektroninį kompiuterį. 1940-aisiais J. Bartik dirbo su ankstyvaisiais kompiuteriais ir padėjo sukurti veiksmingą operatyvinę atmintį (RAM). Ši technologija leido kompiuteriams greitai saugoti ir pasiekti duomenis, didinant jų efektyvumą. Šiuolaikiniai kompiuteriai, telefonai ir planšetės taip pat naudoja RAM, kuri tapo esminiu informacinių technologijų komponentu.

 

Įdomu! Nors J. Bartik buvo viena iš svarbiausių „ENIAC“ komandos narių, ilgą laiką jos indėlis nepripažintas. Daugeliu atvejų akcentuota tik vyrų, kurie dalyvavo projekte, svarba, o moterų darbas buvo pamirštas. Jean galiausiai pripažinta už savo indėlį į kompiuterių mokslą ir apdovanota už pasiekimus tiek mokslinėje, tiek švietimo srityje. Daugiau nei po 50 metų nuo „ENIAC“ kūrimo, jos darbas pagaliau tapo viešai žinomas ir įvertintas.

 

Autorė Jūratė Survilė