Šokiai apima daugybę aspektų. Tai meno išraiška, įdomus hobis, kultūros reprezentacija, puiki mankštos forma. Nors fizinis krūvis priklauso nuo stiliaus, naudingas bet koks ritmiškas ir muzikalus judesys. Juk šokti gali visi.

 

Gydo širdįFull,Length,Photo,Of,Pretty,Positive,Girl,Wear,Print,Trousers

 

Panašiai kaip aerobika, šokiai palankiai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Vakarų Sidnėjaus universiteto (Australija) mokslininkai skelbia, kad vidutinio intensyvumo veikla, kuri priverčia suprakaituoti ir kvėpuoti dažniau, o širdies plakimą padidina iki 140 kartų per min., apie 46 % mažina riziką patirti infarktą ar insultą. Tačiau su sąlyga, jog šokio užsiėmimai lankomi ne trumpiau kaip 10 metų. Žinoma, kad šokant mažėja blogojo ir daugėja gerojo cholesterolio koncentracija. Susidomėjus veikla palyginti vėlai, pavyzdžiui, nuo 40-ies, nauda sveikatai išlieka, net pailgėja gyvenimo trukmė. Palyginimui – ėjimas širdies ligų riziką sumažina tik 25 %. Šokio nauda grindžiama ne tik fiziniu krūviu, bet ir emocine gerove – padeda atsipalaiduoti, palaikyti socialinius santykius.

 

Treniruoja raumenis

 

Remiantis Mėjaus klinikos (JAV) rekomendacijomis, šokant lavėja pusiausvyros suvokimas, judesių koordinacija, stiprėja raumenys. Visa tai skatina taisyklingą laikyseną, mažina traumų ir nugaros skausmų riziką. Štai lankant baleto pamokas treniruojami gilieji kojų ir nugaros raumenys, kurie įprastai nedirba. Pilvo šokiai mankština juosmens ir klubų zoną, todėl lieknėja liemuo, stangrėja sėdmenys ir šlaunys. Nemažą fizinį krūvį suteikia intensyvūs linijiniai airiški ir Lotynų Amerikos šokiai. Gatvės šokiai, breikas, hiphopas, šokiai ant stulpo apima platesnes raumenų grupes ir papildomai įdarbina viršutinę kūno dalį.

 

Skatina lankstumą

 

„Be jėgos stiprinimo, daugelis šokio formų ištempia galūnes, gerina lankstumą ir plastiką, – teigia dr. Elizabeth Gardner iš Jeilio medicinos mokyklos (JAV). – Abu šie veiksniai – raumenų sustiprėjimas ir pagerėjęs lankstumas – prisideda prie pusiausvyros valdymo, kas aktualu vyresniems žmonėms, taip pat sergantiems Parkinsono liga. Įrodyta, kad šokiai mažina kritimų ir buitinių traumų riziką.“ Kuo geresnis lankstumas, tuo didesnis sąnarių mobilumas. Kasdienė veikla teikia didesnį malonumą, nesvarbu, ar reikia atsikelti iš lovos, ar pasiekti daiktą nuo aukštos lentynos.

 

Padeda sulieknėti

 

Šokiai degina kalorijas ne prasčiau nei treniruotės sporto salėje. „Spyruokliuojantys šuoliukai, žingsneliai nuo kulno ir pirštų galų, pritūpimai, skirtingų padėčių fiksavimas, pusiausvyros išlaikymas sukantis ratu – visa tai apima didelius energinius resursus“, – sako dr. E. Gardner. Kuo didesnis šokio tempas, tuo daugiau energijos reikia ir tuo daugiau kalorijų sudega. Remiantis Harvardo universiteto (JAV) tyrimu, atsižvelgiant į šokio stilių ir asmens svorį, per 30 min. išeikvojama nuo 90 iki 252 kcal. Tai malonus ir efektyvus būdas tirpdyti riebalų atsargas. Norint maksimalaus rezultato, rekomenduojama rinktis Lotynų Amerikos šokius arba zumbą.

 

Stiprina kaulus

   

„Šokiai, panašiai kaip pratimai su svarmenimis, skirtingai nei stacionarus dviratis ar plaukimas, padeda išlaikyti ir padidinti kaulų tankį“, – tvirtina dr. E. Gardner. Nacionalinio osteoporozės fondo (JAV) duomenimis, vyresnio amžiaus žmonėms šokis mažina savaiminių lūžių ir traumų nukritus riziką. Aptinkama įrodymų, kad net lėtinės osteoporozės atveju, kai procesai jau įsibėgėję, šokiai skatina kaulų masės augimą. Melburno universiteto (Australija) reabilitologai-fizioterapeutai skelbia, jog vaikų, kurie šoko baletą nuo 3 metukų, kaulų tankis buvo didesnis, palyginti su tais, kurie lankė kito stiliaus judesio pamokas.

 

Neleidžia pasenti

 

Šokant reikia išmokti naujų judesių, susikaupti, įsiminti seką ir choreografiją. „Įrodyta, kad šokiai mažina kognityvinio nuosmukio riziką senstant“, – sako neurologė Carolyn Fredericks. Saragosos universiteto (Ispanija) mokslininkai atliko tyrimą su 469 asmenimis, vyresniais nei 75 m. Iš visų fizinių užsiėmimų (vaikščiojimo, važiavimo dviračiu, lipimo laiptais, plaukimo, grupinės mankštos) šokiai vieninteliai susiję su mažesne demencijos grėsme. Mat apsaugo nuo senatvinės smegenų degeneracijos net 76 %. „Visada rekomenduojame vyresniems žmonėms ieškoti mankštos, naudingos širdies ir kraujagyslių sistemai, socialinio įsitraukimo bei kognityvinių iššūkių. Grupinės šokių pamokos išpildo visus lūkesčius“, – tikina C. Fredericks.

 

Stimuliuoja smegenis

   

„Šokis naudingas, nes sujungia protą, kūną ir dvasią. Tai natūralus žmogaus poreikis judėti. Mūsų smegenys užprogramuotos šokti“, – teigia šokio ir judesio specialistė Melissa Turnage iš Alabamos universiteto (JAV). Anot Harvardo universiteto mokslininkų, šokis naudingas jauno ir darbingo amžiaus asmenims, nes gerina atmintį ir problemų sprendimą. Vikrios kojos reiškia vikrias smegenis. Knygos „Just One Thing“ autorius Michaelas Mosley rašė, kad šokis didina neuroplastiškumą ir naujų neuronų jungčių susidarymą. Nustatyta, kad šokant salsą vos po vieno seanso 30 min. darbinė atmintis pagerėja 18 %. Smegenų tyrimai atskleidžia, kad padidėja sritis, atsakinga už naujų dalykų mokymąsi ir erdvės suvokimą. Pokytis ryškus šokių pamokas lankant ne trumpiau nei 18 mėn.

 

Išsklaido liūdesį

 

Šokis – universali patirtis išreikšti džiaugsmą, švęsti svarbius įvykius, atlikti religinius ir kultūrinius ritualus. Tai menas judėti, saviraiškos būdas, kai nėra kada galvoti apie rūpesčius ir problemas. Be to, labiau įsisąmoninama dabarties akimirka. Remiantis Vengrijos psichologų tyrimais, šokis mažina nerimą, didina savivertę, gerina psichologinę savijautą. Tam tikros šokio rūšys gali būti naudojamos kaip papildoma priemonė, o tam tikrais atvejais netgi pakeisti medikamentus. Mokslo žurnale „Frontiers in Psychology“ rašoma, jog šokio judesio terapija skatina emocinę, socialinę, kognityvinę, fizinę asmens integraciją, todėl veiksminga gydant depresiją. Naudą paaiškina tai, kad šokant stimuliuojami atlygio centrai smegenyse, tad gerėja pasitenkinimas savimi ir gyvenimo kokybe. Kiti tyrimai atskleidė, jog pakyla geros nuotaikos hormono serotonino lygis.

 

Malšina stresą

 

Remiantis Mėjaus klinikos rekomendacijomis, šokis padeda įveikti stresą, tačiau judesiai turi būti intensyvūs ir energingi, lyg mušant bokso kriaušę. Monrealio universiteto (Kanada) mokslininkai nustatė, kad šokio judesio terapija mažina lėtinio streso padarinius ir kortizolio koncentraciją kraujyje, o didelio intensyvumo aerobiniai pratimai – ne. Oksfordo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai teigia, kad šokant vos po 10 min. išsiskiria endorfinų ir nuslopsta skausmo slenkstis. Nors rezultatai nevienareikšmiai, tikėtina, kad poveikis priklauso nuo individualių poreikių. Apėmus staigiam nerimui naudingi energingi judesiai, padedantys nuslopinti reakciją „kovok, bėk, sustink“, o lėtinio streso atveju – monotoniški, ritmiški, raminantys.

 

Mezga draugystę

 

Socialiniai santykiai ir bendravimas itin svarbūs psichinei bei fizinei sveikatai. Daug tyrimų rodo, kad vienatvė, socialinė izoliacija, atskirties jausmas turi aibę neigiamų padarinių. Mokslininkų manymu, žmonės gali sukurti ypatingą santykį su šokiu ir pajusti teigiamus jausmus. „Šokiai neatsiejami nuo emocijų pasidalijimo. Kai ateiname į pamoką, jaučiamės apsupti žmonių, kurie turi kažką bendro. Nesusirenkame varžytis ar konkuruoti. Tiesiog mėgaujamės bendra veikla. Bendrystė – nuostabus jausmas. Kiekvienam siūlau apsilankyti šokio studijoje ir pajausti energiją“, – pataria dr. E. Gardner.

 

Nuo ko pradėti?

 

Puiki žinia ta, kad šokti gali kiekvienas, bet kokio amžiaus ir patirties. Kaip teigia psichologai, judėti dėl malonumo, o ne rezultato, gerokai naudingiau sveikatai. „Grupiniai užsiėmimai gali didinti nerimą ir kortizolio lygį kraujyje, jei asmuo gėdijasi, lygiuojasi, jaučiasi prastesnis, bijo vertinimo ir dėmesio. Tuomet geriau šokti vienam, kai niekas nemato, pasirinkus širdžiai mielą muziką ir siekiant pajusti maksimalų malonumą“, – sako neurologė dr. Julia Christensen iš Maxo Planko instituto (Vokietija). Šokis yra prigimtinė teisė, nes muzikos ritmu juda vos pastovintys kūdikiai. „Raskite tai, kas paliečia, arba išbandykite skirtingus stilius. Nepasiduokite, jei nerandate tinkamos veiklos. Tikrai yra šokis, kuris atskleis visas kūno ir proto galimybes“, – sako M. Turnage.

 

Kas dieną po nedaug

 
  • Judėkite lengvu žingsniu užsiimdami kasdiene veikla, nesvarbu, ar lankstote skalbinius, vedžiojate šunį, prausiatės duše, plaunate indus. Įprastai norime šokti, kai jaučiamės laimingi, tačiau tai reikėtų daryti nuolat.
  • Pajauskite melodingumą ir ritmą kasdieniuose garsuose. Įsiklausykite, kaip lyja lietus, ošia medžiai, čiulba paukščiai, tiksi laikrodis ir leiskite kūnui judėti.
  • Nereikia būti įgudusiu šokėju, kad pakiltumėte nuo kėdės. Mėgavimasis melodija ir kūno judesiais – puikus būdas atsipalaiduoti nuo įtampos.
  • Neapsiribokite tik žingsneliais. Kilnokite kojas aukščiau, sukitės ant kulno, pasistiebkite ant pirštų, pritūpkite, judinkite klubus į šonus. Įdarbinkite rankas ir pečių zoną.
  • Kiekvieną dieną atraskite šokiui bent 30 min. Galite daryti 3 pertraukėles po 10 min. Užsistatykite priminimą telefone.
 

Autorius Jurgita Ramanauskienė