Pavasaris – metas, kai atgyja visa, kas gyva. Saulei vis dažniau keičiant debesis norisi mėgautis grynu oru, o turint daržą ar sodą skubama rūpintis lauko darbais. Kurie svarbiausi ir kuo gali praversti viena priemonė, įprastai laikoma namų vaistinėlėje?

 

(Per)sodinimasYoung,Woman,,Gardener,Planting,Young,Tomato,Plants,In,A,Raised

 

Pavasaris – sėjos metas, kai ne tik sodiname naujus augalus, bet ir persodiname jau turimus. Abiem atvejais gali praversti gerai žinoma dezinfekcinė priemonė – briliantinė žaluma. Prieš sėją visas daržovių ir gėlių sėklas svarbu apsaugoti nuo grybelinių ligų ir bakterinių infekcijų. Briliantinė žaluma veikia kaip antiseptikas – padeda sumažinti ligų riziką. Į 100 ml vandens įmaišyti 1–2 lašus briliantinės žalumos. Tirpale 15–20 min. pamirkyti sėklas. Po mirkymo išdžiovinti ir sėti kaip įprastai. Tinka daugeliui sėklų, ypač pomidorų, agurkų, paprikų, moliūgų, petunijų, serenčių, astrų, svogūninių augalų apsaugai.

 

Persodinant augalus, jų šaknys ar stiebai gali būti mechaniškai pažeisti, o tokios žaizdos tampa atviromis durimis bakterijoms ir grybelinėms infekcijoms. Norint apsaugoti persodinamus augalus, galima naudoti briliantinę žalumą. Pažeistas ar apipuvusias šaknis nukirpti steriliomis žirklėmis ir patepti briliantine žaluma. Papildomai nukirptą vietą galima apibarstyti aktyvintosios anglies milteliais arba pelenais, kad greičiau užgytų. Dar galima pasiruošti tirpalą šaknims mirkyti: litre vandens išmaišyti 1–2 lašus briliantinės žalumos. Šiame tirpale pamerktas augalo šaknis laikyti 10–15 min., paskui persodinti į paruoštą dirvą. Toks mirkymas ypač naudingas rožėms, vijokliniams augalams, dekoratyviniams krūmams, pomidorams ir paprikoms.

 

Jeigu persodinę augalą pastebite, kad jo stiebas ar šaknies kaklelis liko pažeistas, žaizdas atsargiai patepkite vatos tamponėliu, suvilgytu briliantine žaluma. Tai padės išvengti bakterinių infekcijų ir puvimo.

 

Norint apsaugoti augalą nuo grybelinių ligų po persodinimo, galima paruošti silpną tirpalą: 2–3 ml briliantinės žalumos išmaišyti 10 l vandens. Laistyti ne dažniau kaip kartą per 2–3 savaites. Tai naudinga agurkams, pomidorams, baklažanams ir kitoms daržovėms, kurios jautrios puviniui.

 

Genėjimas

 

Vienas svarbiausių pavasario darbų – augalų genėjimas. Jis būtinas daugeliui vaismedžių, krūmų ir dekoratyvinių augalų, nes skatina naujų ūglių augimą, gerina derlių, formuoja taisyklingą ir gražų vainiką, gerina oro cirkuliaciją, net apsaugo nuo ligų, kai išpjaunamos pažeistos vietos. Genėjimui tinkamiausias metas yra kovas–balandis, kai baigiasi stiprūs šalčiai, bet augalai dar nepradeda aktyviai augti, sprogti. Po genėjimo svarbu apsaugoti pjūvio vietas, kad jos neužsikrėstų grybelinėmis ligomis. Pjūvio vietą naudojant vatos tamponėlį galima tiesiogiai patepti briliantine žaluma, taip pat ją galima maišyti su sodo tepalu ar natūraliu moliu (įlašinti porą lašų) ir naudoti kaip papildomą apsaugą. Tai ypač tinka obelims, kriaušėms, vyšnioms, slyvoms, agrastams, serbentams ir avietėms.

 

Apsauga nuo grybelinių ligų

 

Pavasarį, kai oras šiltesnis ir drėgnesnis, susidaro ypač palankios sąlygos plisti įvairioms grybelinėms ligoms: miltligei, rauplėms, šaknų puviniui, rūdims ir kt. Grybeliai peržiemoja ant nukritusių lapų, šakų ar dirvoje, todėl ankstyvas profilaktinis purškimas mažina ligų riziką. Ši profilaktika labai svarbi, nes užkrėsti augalai auga lėčiau, silpnėja, o vaisiai ir gėlės būna prastos kokybės. Negydomos ligos gali sunaikinti visą derlių ar net patį augalą. Norint apsisaugoti nuo grybelinių infekcijų, pirmiausia reikia pašalinti senas ir ligotas augalo dalis, dezinfekuoti dirvą – palaistyti silpnu briliantinės žalumos tirpalu: 5 ml į 10 l vandens. Pastaruoju apipurkšti ir patį augalą. Tai daryti anksti ryte arba vakare, kai nėra aktyvios saulės, kad nenudegtų. Pagal poreikį kartoti kas 10–14 dienų. Ši procedūra tinka daugeliui augalų, ypač pomidorams, agurkams, rožėms, vynuogėms.

 

Lysvių, šiltnamio ir įrankių dezinfekcija

 

Pavasarinė dezinfekcija būtina norint sunaikinti per žiemą išlikusius patogenus, kurie gali sukelti augalų ligas ir sumažinti derlių. Svarbu dezinfekuoti ne tik pačius augalus, bet ir lysves, šiltnamį, taip pat sodo įrankius. Tai sunaikina peržiemojusius kenkėjus, grybelius ir bakterijas, mažina miltligės, puvinio, fuzariozės riziką. Švarioje aplinkoje augalai veša stipresni ir sveikesni.

 

Lysvių dezinfekciją derėtų atlikti prieš sodinimą. Dirvą galima dezinfekuoti silpnu kalio permanganato arba briliantinės žalumos tirpalu (5 ml į 10 l vandens). Toks pats tirpalas tinka šiltnamio sienoms ir konstrukcijoms, sekatoriams, peiliams, kastuvams ir kitiems sodo bei daržo įrankiams, taip pat sėklų daigykloms, vazonėliams nuplauti. Laiku atlikta dezinfekcija padeda išvengti problemų sezono metu ir apsaugo tiek jaunus, tiek suaugusius augalus.

 

Kova su kenkėjais

 

Atšilus orams atgyja ne tik augalai, bet ir įvairūs jų kenkėjai: amarai, tripsai, skruzdės ir kt. Jie gali pakenkti tiek daržui, tiek gėlynui. Štai skruzdės platina amarus, kurie siurbia augalų sultis ir juos silpnina. Be to, vabzdžiai perneša ligas, kurios gali sunaikinti dalį derliaus, pakenkti augalams. Tad itin svarbi ankstyva kenkėjų prevencija – sumažina jų kiekį visam sezonui. Šioje kovoje vėlgi pravers briliantinė žaluma: keli lašai aplink skruzdėlyną ar ant augalų stiebų padeda atbaidyti skruzdes ir apsaugoti nuo amarų. Nuo pastarųjų galima pasigaminti purškalą: 3–5 ml briliantinės žalumos sumaišyti su 10 l vandens. Galima pridėti 50 ml skysto muilo, kad geriau priliptų prie augalų. Profilaktiškai purkšti kas 10–14 dienų, jeigu amarai jau užpuolė – kas 5–7 dienas, kol jie išnyks. Po lietaus purškimą pakartoti, nes tirpalas nuplaunamas. Purkšti anksti ryte arba vakare, kai nėra tiesioginės saulės, kad nenudegtų augalų lapai.

 

Rankų apsauga

 

Po šaltymečio rankos būna atpratusios nuo fizinio darbo, tad pradėjus pavasarinius lauko darbus gali greitai išsausėti, sugrubti, o kur dar įvairūs įdrėskimai, įsipjovimai atliekant genėjimą ir kitus sodo darbus… Svarbu žinoti, kad briliantinė žaluma tinka ir rankų dezinfekcijai. Sužeistą vietą nuplauti tekančiu vandeniu ir patepti nedideliu kiekiu briliantinės žalumos. Ji neleidžia atsirasti bakterinei infekcijai, spartina gijimą. Apskritai, norint susistiprinti odos apsauginį barjerą, svarbu rankų odą reguliariai drėkinti, naudoti minkštinančias priemones, dirbant sode ar darže mūvėti specialias pirštines.

 

Autorius Jūratė Survilė