Šveicarijos oro bendrovė „Swiss International Air Lines“ 2025 m. dažniau skraidins tarp Vilniaus ir Ciuricho. Balandį, gegužę, rugsėjį ir spalį lėktuvai skraidins keleivius šešis kartus per savaitę, o vasaros mėnesiais – kasdien. Šis naujas oro kelias yra puiki galimybė turistams, trokštantiems patyrinėti nuostabią Šveicarijos gamtą, susipažinti su turtinga šalies istorija ir, žinoma, savo akimis pamatyti, kaip gyvena vienos turtingiausių bei taikiausių šalių pasaulyje piliečiai.

 

High,Angle,View,Over,The,Rooftops,Of,Geneva,,Switzerland,,TheTaika ir pasiruošimas karui bei demokratijos utopija

 

Šveicarijoje, kuri paskelbusi neutralitetą neapibrėžtam laikui, karo tarnyba vyrams privaloma nuo 18 m. Kadangi didelė vyriškosios lyties gyventojų dalis yra kariuomenės rezerve, visi šveicarai namuose privalo turėti ginklą, būtiną amuniciją ir būti pasirengę bet kurią akimirką stoti ginti savo šalį. Kas galėtų pagalvoti, kad Šveicarijoje galioja vienas liberaliausių įstatymų dėl ginklų – 8 mln. gyventojų tenka 2,3–4,5 mln. šautuvų. Nepaisant to, šioje šalyse yra vienas žemiausių pasaulyje nusikalstamumo lygis. Šveicarai tikrai nėra saujelė tingių pacifistų. Šveicarijos armija kiekvieną kalnų perėją ir tunelį paruošė galimam susprogdinimui. Tam, kad kilus grėsmei, priešui atkirstų visus kelius. Jei kiltų branduolinis karas, šveicarai slėptųsi slėptuvėse, kuriose telpa visi šalies gyventojai. Taip pat karo atveju beveik visus šalies kelius galima nesunkiai paversti lėktuvų kilimo ir tūpimo takais. Be to, armija turi viskuo aprūpintų slėptuvių, užmaskuotų kaip užmiesčio namukai, įkurdintų tankiausiai gyvenamose vietovėse. Šie faktai galėtų būti užuomina, kad daugelis šveicarų nuolat patiria įtampą dėl savo saugumo. Tačiau iš tiesų yra priešingai. Pagal gyvenimo kokybės indeksą, kurį parengė kompanija „Economist Intelligence Unit“, Šveicarija – geriausia vieta gimti.

 

Šis indeksas aprėpia gyventojų užimtumo rodiklį, nusikalstamumo lygį, gyvenimo kokybę, sveikatos apsaugą, gyventojų pasitenkinimą gyvenimu ir kt. Tad šveicarai itin patenkinti savo gyvenimu ir tik labai nedidelė dalis savo gerovės nenorėtų ginti jėga. Visgi čia gyvena nemažai užsieniečių. Kitataučiai sudaro apie 23 % populiacijos. Jiems karo grėsmės atveju ginti šalies ginklu nebūtų privaloma. Nors tikimybė, kad kažkas savo noru ryžtųsi palikti šį saugų prieglobstį nėra didelė. Juk čia eiliniai darbuotojai gauna tris kartus didesnį atlyginimą nei, pavyzdžiui, JAV. Be to, vadinamosios socialinės žirklės (skirtumas tarp pačių turtingiausių ir vargingiausiai gyvenančių) yra bene mažiausios visame pasaulyje. Net baudos už greičio viršijimą priklauso nuo gaunamų pajamų. Neseniai vienas šveicaras, viršijęs greitį prabangiu „Ferrari“ automobiliu, buvo nubaustas beveik ketvirčiu milijono dolerių bauda, mat jis per metus uždirba apie milijoną. Ir tai nėra vienintelis šios unikalios šalies išskirtinumas. Šveicarai gyvena vienintelėje pasaulio šalyje su tiesiogine demokratija. Tai reiškia, kad kiekvienas pilietis gali suabejoti bet kurio įstatymo tikslingumu ir siūlyti keisti Konstituciją. Šveicarijoje nėra valstybės vadovo. Ją valdo 7 žmonių taryba. Stebėtina, tačiau ši unikali demokratijos forma puikiai veikia.

 

Gėrybės akims ir gomuriui

 

Jeigu faktų apie šios šalies gyvenimo ypatybes nepakanka, kad potencialūs turistai susiviliotų patyrinėti Šveicariją, tuomet susidomėjimą neabejotinai sužadins vaizdai ir skoniai. Kino kūrėjai, žymiausi dailininkai ir fotografai mėgsta skolintis Šveicarijos gamtos vaizdus. Jie puikiai tinka kuriantiems pasakas arba fantastines istorijas. Turistų apklausos rodo, kad vienas mėgstamiausių kelionių suvenyrų – pasakiško grožio gamtos vaizdais puošti atvirukai. Jų Šveicarijoje, deja, sunku rasti. Patys šveicarai nesupranta, kam spausdinti nuotraukas, kai turistui pakanka apsižvalgyti, kad išvystų vienus įspūdingiausių pasaulio kraštovaizdžių. Juk tai vienas kalnuočiausių kraštų visoje Europoje. O būtent Šveicarijos Alpės atsiskleidžia visa didybe. Žygiuojant puikiai įrengtais takais ar tiesiog dairantis į kalnų panoramas net pradeda svaigti galva. Žemės randai dramatiškai kyla ir leidžiasi priversdami žmogų pajusti, koks jis visgi menkas lyginant su gamta. Aštrias snieguotas viršūnes supa žali slėniai, akmenuoti ploščiakalniai, vaiskūs ežerai ir niekada nenutylantis karvių varpelių skambėjimas. Tai Šveicarijos vizitinė kortelė, kuri traukia milijonus turistų. Nors pakalnėse rikiuojasi dailūs namukai ir nedideli miesteliai, nesunku įsivaizduoti, kad tai laukinės gamtos karalystė.

 

Šveicarija, garsėjanti vaizdingais kraštovaizdžiais ir precizišku meistriškumu, taip pat yra kulinarinių malonumų lobynas. Šveicarijos virtuvė atspindi įvairias tautos kultūrines įtakas, sujungdama prancūzų, vokiečių ir italų skonius. Taip atsiranda unikali gastronomija. Bene ikoniškiausias šveicariškų skonių yra sūrio fondiu. Tai šiltas lydytas sūris, pagardintas česnaku ir baltuoju vynu. Į šį purų gėrį atsargiai mirkomi duonos gabalėliai. Lietuvius šioje šalyje nudžiuginti gali ir šveicariški bulviniai blynai (vok. Rösti). Jie valgomi vieni arba patiekiami kaip garnyras prie mėsos patiekalų. Per pusryčius, pietus ir vakarienę šioje kalnuotoje šalyje visada patiekiama itin aukštos kokybės šaltos mėsos, įvairių sūrių. Pagrindiniu patiekalu neretai tampa iš Italijos kulinarinio lobyno pasiskolinti makaronų patiekalai. O viską vainikuoja neprilygstamos kokybės šveicariškas šokoladas. Šios šalies gyventojai šio skanėsto suvalgo itin daug. 2019 m. vienas šveicaras per metus vidutiniškai suvalgė 10,5 kg. Tai pasaulio rekordas. Tačiau ne vienintelis. Šiaurės vakarų Šveicarijos taikomųjų mokslų universiteto mokslininkai sukūrė šokoladą, kuris spindi vaivorykštės spalvomis. Ir tam jie nenaudojo jokių priedų. Mokslininkai tiesiog sukūrė tokią šokolado plytelės formą ir paviršiaus reljefą, jog šis laužtų šviesos spindulius ir sukurtų vaivorykštės efektą. Šis šokoladas – vienas įspūdingiausių suvenyrų, galimų įsigyti Šveicarijoje.

 

Famous,Electric,Red,Tourist,Panoramic,Train,In,Swiss,Village,Lungern,Prabangūs miestai ir jų įtaka

 

Daugelis keliautojų pažintį su Šveicarija pradeda nuo Ciuricho. Mat būtent čia leidžiasi daugiausia lėktuvų, tarp jų ir atvykstantys iš Vilniaus. Ciurichas – didžiausias Šveicarijos miestas.Besidomintiems istorija, kultūra, šis miestas neabejotinai patiks. Įdomu bus ir tiems, kurie nori pamatyti naktinį gyvenimą arba pasižvalgyti į prabangiausių pasaulyje parduotuvių vitrinas. Ciuricho senamiestis yra viena turistų lankomiausių vietų. Jis padalintas į keturis rajonus: Lindenhof, Rathaus – tai rajonai, atspindintys viduramžių laikus, bei Hochschulen ir City rajonai, kuriuose dominuoja moderni architektūra. Seniausia miesto dalis yra Linderhof, puikuojasi dar romėnų pastatyta pilimi. Ciuricho mieste įsikūręs zoologijos sodas. Čia gyvūnai įkurdinti tokiomis sąlygomis, kurios atspindi jų natūralias buveines. Taip pat šiame zoologijos sode galima rasti žaidimų aikštelių vaikams, restoranų. Ciuricho zoologijos sodui apžiūrėti vienos dienos gali nepakakti, tad besidomintiems zoologija verta suplanuoti net du apsilankymus. Pasimėgavus Ciuricho prabanga paprastai traukiama į Ženevą. Beveik visada keliaujama traukiniu. Juk susisiekimas traukiniais šioje šalyje tiesiog nuostabus. Nors šiek tiek mažiau prabangus, nei būtų galima įsivaizduoti. Tarp miestų kursuojantys traukiniai nauji ir švarūs, tačiau ypatingu ištaigingumu nepasižymi.

 

Šveicarijoje apstu ne tik didelius pinigus kainuojančios prabangos, bet ir kitokio, pinigais nepamatuojamo gėrio. O daugiausia jo sukaupta būtent Ženevoje. Juk čia įsikūrusios daugelio svarbiausių tarptautinių organizacijų būstinės: nuo Raudonojo kryžiaus iki mokslo šventove tituluojamų CERN laboratorijų bei dalelių greitintuvo. Šveicarija šimtus metų neutrali, didžiųjų supervalstybių konkurencinės kovos arenoje ji – niekieno žemė. Todėl prireikus kurti pasaulinę ar europinę organizaciją ir sprendžiant, kur turėtų būti jos štabas, Ženeva – vienas logiškiausių kompromisų. Tad šiuo metu jų čia 42. Daugelis jų įsikūrusios „tarptautiniame rajone“ aplink Tautų Sąjungos rūmus. Pačios Tautų Sąjungos seniai nebėra: ją įkūrė 1919 m., po Pirmojo pasaulinio karo, ji turėjo „užbaigti visus karus“, bet netrukus prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, ir Tautų Sąjunga tyliai „mirė“, o vietoj jos nugalėtojai įsteigė Jungtines Tautas. Iš pirmo žvilgsnio Ženevos „Tarptautinis rajonas“ gali pasirodyti kaip eilinis didmiesčio verslo kvartalas: stikliniai biurų daugiaaukščiai, plačios gatvės… Bet ilgiau pasivaikščiojus išryškėja detalės. Paminklai įvairiausiuose pasaulio kampeliuose vykusioms tragedijoms. Ir svarbūs ne tik jie. Būtent Ženevoje kuriami ISO standartai, PINO patentų ir prekių ženklų nuostatai, PSO rekomendacijos ir daugelis kitų, kasdienį viso pasaulio gyventojų gyvenimą paliečiančių nurodymų bei kontrolės mechanizmų.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė