Pavasarį, kol dar neišsprogo medžių pumpurai, – tinkamiausias laikas leisti sulą. Gamtos eliksyre gausu vertingųjų medžiagų, o poveikis prilygsta homeopatiniams vaistams. Pats metas sustiprinti sveikatą ir pasisemti energijos.

 

Gamtos dovanosProduction,Of,Birch,Sap,In,Spring

 

Ką galima išgauti iš medžių ankstyvą pavasarį? Skiriamos dvi syvų formos. Floema – maistingas ir saldus skystis, kuris susidaro fotosintezės metu ir teka iš lapų į kitas medžio dalis. Gausu cukraus ir biologiškai aktyvių medžiagų. Ksilema – vandeningas ir mikroelementų prisotintas skystis, kuris teka iš šaknų per kamieną į šakas ir lapus. Tai sula.

 

Sulą gamina šimtai medžių rūšių, tačiau maistui vartojama ne visa. Populiariausia – gauta iš beržų, klevų, alksnių, riešutmedžių ir vaismedžių, pavyzdžiui, obelų. Iš klevų išteka mažiau, palyginti su beržais. Ne visų rūšių sula saldi ir skani. Net jei tinka vartoti maistui, gali būti karti ar beskonė.

 

Medžių sula plačiai naudojama maisto pramonėje gaminant sirupus, cukrų, kramtomąją gumą, alų, likerį, ledus. Kai kurios rūšys pritaikomos namų apyvokos daiktų (muilo, dažų, plaukų lako, klijų, hidroizoliacinių medžiagų) ir net vaistų nuo kosulio gamyboje.

 

Kodėl verta vartoti?

 
  • Detoksikuoja organizmą – šalina medžiagų apykaitos produktus ir šlakus, kurių susidaro sergant, karščiuojant, patiriant stresą, dėl netaisyklingos mitybos, apsinuodijus.
  • Šalina druskas ir mažina inkstų akmenligės riziką.
  • Skystina tulžį ir mažina tulžies pūslės akmenligės tikimybę.
  • Atkuria skysčių pusiausvyrą, slopina lėtinį galvos skausmą ir nuovargį.
  • Padeda sergant reumatu, podagra, osteochondroze.
  • Papildo organizmo vitaminų ir mikroelementų atsargas.
  • Skatina audinių regeneraciją ir ilgaamžiškumą.
  • Rekomenduojama sergant tuberkulioze.
  • Gerina apetitą, virškinimą ir žarnyno peristaltiką.
  • Apsaugo nuo vidurių užkietėjimo.
  • Naudojant išoriškai gydo įbrėžimus, žaizdas, egzemą, psoriazę.
  • Kasdien prausiant veidą, oda būna jaunatviškesnė ir skaistesnė.
  • Skalaujant plaukus suteikia žvilgesio, mažina skalpo odos niežulį ir pleiskanojimą.
  • Rauginta sula veikia kaip probiotikas ir palaiko gerųjų žarnyno bakterijų veiklą, B grupės vitaminų šaltinis.
 

Skirtingi medžiai – unikali nauda

 

Beržų sula. Gausu aminorūgščių, fermentų, vitamino C, fruktozės, geležies, kalcio, kalio, vario, fosforo, nikelio, magnio, mangano, cinko. Sudėtis prilygsta elektrolitų tirpalams, todėl atkuria organizmo skysčių ir mineralinių medžiagų atsargas. Dėl įvairių rūgščių, eterinių aliejų, saponinų, fitoncidų rekomenduojama gerti sergant kepenų ir inkstų ligomis. Padeda jaučiant pavasarinį nuovargį ir depresiją. Naudojant išoriškai mažina odos celiulitą.

 

Beržų sula ir pušų pumpurai (nuoviras). Pasižymi nuo uždegimų saugančiu ir antioksidaciniu poveikiu. Naudinga gerti, jei kamuoja peršalimo ir kvėpavimo sistemos ligos. Gerina smegenų veiklą, ypač dirbant protinį darbą ir patiriant stresą. Naudojant išoriškai tinka esant odos bėrimams ir žaizdelėms. Skalauti, jei skauda gerklę, kraujuoja dantenos ar vargina burnos opos.

 

Klevų sula. Mažina osteoporozės simptomus, padidėjusį kraujo spaudimą, saugo nuo skrandžio opų susidarymo, lengvina pagirias. Sudėtyje yra apie 4 % cukraus (palyginimui, beržų 1–2 %). Verdant klevų sulą gaunamas saldus koncentruotas produktas – sirupas. Itin paplitęs Šiaurės Amerikoje (JAV, Kanadoje), naudojamas konditerijoje ir kaip blynų, vaflių, ledų, košių pagardas. Sveikesnis pasirinkimas, palyginti uogiene ar marmeladu, tačiau ne toks vertingas kaip medus.

 

Svarbu žinoti

 
  • Vartojant konservuotą sulą ar sirupą įsisavinama didelė gliukozės koncentracija, tad didėja insulino sekrecija. Netinka sergantiems cukriniu diabetu.
  • Galima alerginė reakcija. Žmonės, jautrūs tam tikrų medžių žiedadulkėms, neturėtų vartoti tos rūšies sulos.
  • Nerekomenduojama gerti sulos, surinktos iš nežinomos rūšies medžių.
  • Šviežioje suloje gali būti toksinų, tokių kaip sunkieji metalai, ypač jei medis auga mieste, netoli gamyklų, intensyvių kelių ir kitų taršių vietų.
  • Perkant sulą svarbu atkreipti dėmesį į ekologinį ženklinimą.
  • Suloje daug cukraus, tad intensyviai dauginasi bakterijos, mielės ir grybeliai. Savaiminį rūgimą ne visada sukelia naudingos pieno rūgšties bakterijos. Jei atsiranda drumstumas, putos, pasikeičia spalva, jaučiamas nemalonus kvapas, sula netinkama vartoti.
  • Miškininkai ir aplinkosaugininkai iki galo nesutaria, ar sulos leidimas nekenkia medžiams. Vieni teigia, kad tai neturi padarinių, kiti įsitikinę, jog lėtina augimą ir didina ligų riziką.
 

Praktinis vadovas

 

Labiausiai tinka pamiškėse augantys medžiai, nutolę nuo miesto ir pagrindinių gatvių, kurių kamienas – ne plonesnis nei 20 cm skersmens. Iš šiaurinės pusės 70–80 cm aukštyje kamiene įpjaunamas ar išgręžiamas 3 cm ilgio, ne didesnis nei 2 cm pločio kanalas. Į jį įstatomas medinis latakėlis, nukreiptas žemyn. Jei kamiene formuojamos kelios skylės, atstumas tarp jų turėtų būti ne mažesnis nei 20 cm. Geriausia sulą leisti į stiklinį indą, pavyzdžiui, trijų litrų stiklainį. Dar geriau – pasigaminti uždarą sistemą, kai latakėlis sujungiamas su vamzdeliu ir maistui skirta plastikine tara. Kuo mažesnis sąlytis su oru, tuo labiau sula apsaugoma nuo bakterinio užkrato, vabzdžių, nuokritų ir ilgiau išlieka šviežia.

 

Sula bėga 2–4 savaites, kai oro temperatūra pakyla iki 4–6 oC. Lietuvoje sezonas prasideda kovą. Pirmiausia sušyla tamsesni klevų kamienai, vėliau – beržai. Iš vieno medžio galima pririnkti iki 100 l sulos. Tekėjimo greitis priklauso nuo Mėnulio fazės. Laikotarpis nuo jaunaties iki pilnaties yra derlingiausias, o metas nuo pilnaties iki delčios – ne toks dosnus.

 

Pasibaigus sulos sezonui, latakėlį būtina išimti iš kamieno, o angą užkimšti mediniu kaiščiu ir patepti sodo tepalu norint apsaugoti nuo ligų.

 

Vartojimo gidas

 

Šviežią sulą būtina laikyti šaldytuve. Suvartoti per kelias dienas. Per parą galima išgerti iki 2 l sulos. Norint pagerinti vertingųjų medžiagų įsisavinimą, vartoti tuščiu skrandžiu, iki valgymo likus ne mažiau kaip 30 min.

 

Turint dideles sulos atsargas, galima vartoti vietoj vandens – ruošti kisielių, kompotą, žaliuosius kokteilius, maišyti su šviežiai spaustomis vaisių ir daržovių sultimis. Tinka plikyti kavą ir arbatą.

 

Šviežia sula greitai genda, todėl rekomenduojama konservuoti – išsilaiko naudingosios savybės. Sirupas gaminamas iš 5 l sulos, 250 g cukraus, 10 g citrinų rūgšties. Pakaitinti iki 70–80 oC maišant, kad ištirptų cukrus. Perkošti ir supilstyti į stiklainius ar butelius. Sandariai uždaryti švariu dangteliu ir laikyti šaldytuve kelis mėnesius. Gardu konservuoti kartu su obuolių ar svarainių sultimis, kaitinant aukštoje temperatūroje ir užsukant hermetiškais dangteliais. Laikyti kambario temperatūroje.

 

Norint surauginti (fermentuoti) sulą, supilti į molinę puodynę, medinę statinaitę ar stiklainį, įmesti riekę juodos ruginės duonos, kelias razinas, juodųjų serbentų lapų. Ant viršaus užberti 3 cm avižų sluoksnį. Aprišti plonu audiniu ir laikyti vėsioje, tamsioje, gerai vėdinamoje patalpoje. Senovėje lietuviai išlaikydavo suraugintą sulą iki 6 mėn.

 

Fermentuojant galima suteikti gėrimui pageidaujamą skonį. Citrininė sula: į 3 l stiklainį dėti saują razinų, nuluptą ir supjaustytą citriną, šaukštą medaus, juodos duonos plutą. Sulos pripilti iki viršaus. Kmynų: į 3 l stiklainį dėti saują razinų, 2 šaukštus kmynų, 2 šaukštus medaus. Užpildyti sula iki viršaus. Apelsinų: į 3 l stiklainį dėti nuluptą ir supjaustytą apelsiną, saują razinų, juodos duonos plutą. Pripilti sulos iki viršaus. Pušų spyglių: į 3 l stiklainį dėti 2 saujas pušų spyglių, saują spanguolių, 4 šaukštus medaus. Užpildyti sula iki viršaus. Mišinius laikyti uždengus tankia skepetaite, kad patektų oro, kambario temperatūroje 5–7 dienas, retkarčiais papurtant. Pastebėjus rūgimą išnešti stiklainius į vėsią, tamsią patalpą. Dar po 5–7 dienų nukošti ir išpilstyti į butelius. Laikyti šaldytuve.

 

Šviežią sulą galima užšaldyti indeliuose porcijomis arba ledo kubeliais. Laikyti šaldiklyje iki 6 mėn. Atitirpintą suvartoti nedelsiant.

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė