Nuo senovės valdovų ir imperatorių, kuriems priklausė ištisos karalystės ir prekybos keliai, iki šiuolaikinių verslininkų, pasinaudojusių technologijų revoliucijomis bei globalizacija – kiekvienas jų sukaupė nesuskaičiuojamus turtus. Smalsu, kaip jiems tai pavyko?

 

Saint,Patricks,Day,Background,With,Gold,Pot,And,Four,LeafDžonas Deivisonas Rokfeleris

Apskaičiuota grynoji turto vertė šiandien – 340 mlrd. JAV dolerių

 

Skaičiuojama, kad vienas garsiausių verslo magnatų ir filantropas Džonas D. Rokfelerissukaupė sunkiai suvokiamą turtą, kurio vertė dabar būtų apie 340 mlrd. JAV dolerių. Amerikietis 1870 m. įkūrė „Standard Oil Company“, kuri iki 1880-ųjų pradžios kontroliavo 90 % JAV naftos perdirbimo gamyklų ir vamzdynų. Nors niujorkietis susidūrė su ginčais dėl pramonės monopolizavimo, jis taip pat atliko svarbų darbą bendruomenei, per savo vardu įkurtą fondą paaukodamas apie 500 mln. JAV dolerių švietimo, religiniams ir moksliniams tikslams. „Manau, kad kiekvieno žmogaus religinė pareiga yra sąžiningai gauti viską, ką gali, ir atiduoti viską, ką gali“, – ne kartą sakė filantropas. 1912 m. Dž. D. Rokfelerio turtas pasiekė beveik 900 mln. JAV dolerių, tačiau po mirties dėl nuolatinių aukų jo turtas siekė tik 26 mln. JAV dolerių. Iki šiol vadinamas didžiausiu kada nors gyvenusiu filantropu. 1937 m. nekrologe apibūdinamas kaip vieno didžiausių pasaulyje privačių turtų įkūrėju ir žmonijos geradariu.

 

Endriu Karnegis

Apskaičiuota grynoji turto vertė šiandien – 372 mlrd. JAV dolerių

 

Vienas turtingiausių ir garsiausių savo laikų pramonininkų. Škotijoje gimęs Endriu kaupė turtus ne tik vystydamas plieno pramonę, bet ir skyrė nemažą dalį uždirbtų pinigų socialiniams reikalams. Skaičiuojama, kad per savo gyvenimą paaukojo daugiau nei 350 mln. JAV dolerių. 1911 m. įkurtas novatoriškas filantropinis fondas remia viską – nuo insulino atradimo ir branduolinių ginklų išmontavimo iki subsidijų studentams, negalintiems susimokėti už mokslą, ar JAV mokomojo ikimokyklinio amžiaus vaikams skirto serialo „Sesame Street“ sukūrimo. E. Karnegis tikėjo, kad per savo gyvenimą reikia atiduoti turtus ir nuolat sakė: „Žmogus, kuris miršta toks turtingas, miršta sugėdintas.“ Jo žinutė ir toliau rezonuoja ir įkvepia lyderius bei filantropus visame pasaulyje.

 

Jekaterina II

Apskaičiuota grynoji turto vertė šiandien – 1,5 trilijono JAV dolerių

 

Gimusi 1729 m., į valdžią Rusijoje atėjo po to, kai 1762 m. nuvertė savo vyrą Petrą III. Būdama imperatore pavertė Rusiją supervalstybe, įkvėptą Apšvietos epochos idėjų, puoselėjančia kultūrą, mokslą ir švietimą. Tiek savo, tiek šiais laikais išjuokta kaip veidmainiška karo kurstytoja, turinti nenatūralų seksualinį apetitą. Tačiau buvo ypatinga moteris, kurios įžūlūs žygdarbiai užgožė laimėjimus, pelniusius Didžiosios pravardę. Rusijos valdovė gynė Apšvietos idealus, išplėtė savo imperijos sienas, vadovavo teismų ir administracinėms reformoms, skiepijo, kuravo didžiulę meno kolekciją, sudariusią vieno didžiausių pasaulio muziejų pamatus, susirašinėjo su tokiais filosofais kaip Volteras ir Deni Didro, sukūrė operų ir pasakų, įkūrė pirmąją šalyje valstybės finansuojamą moterų mokyklą, parengė savo teisės kodeksą ir skatino nacionalinę švietimo sistemą. Bene įspūdingiausia, kad imperatorė, gimusi kaip beveik beturtė Prūsijos princesė, šalį valdė tris dešimtmečius neatsižvelgiant į tai, kad neturėjo jokių pretenzijų į karūną.

 

Augustas Cezaris

Apskaičiuota grynoji turto vertė šiandien – 4,6 trilijono JAV dolerių

 

Pirmasis Romos imperatorius buvo daugiau nei turtingas žmogus. Tiesa, įvardinti tikslią sumą sudėtinga dėl kitokių senovės Romos ekonominių sistemų ir vertybių. Visgi yra keletas veiksnių, leidžiančių susidaryti Cezario turtinės ir finansinės padėties vaizdą. Pirmiausia, imperatorius buvo kilęs iš iškilios ir pasiturinčios šeimos. Jo prosenelis Julijus Cezaris per sėkmingas karines kampanijas ir politines pastangas susikrovė nemažai turtų. Po Cezario nužudymo Augustas paveldėjo didelę šio turto dalį, kuri prisidėjo prie jo paties turto. Iškilęs į valdžią sumaniai tvarkė Romos imperijos finansus, įgyvendino įvairias ekonomines reformas ir politiką. Jam valdant imperija išgyveno santykinio stabilumo ir klestėjimo laikotarpį, o tai turėjo teigiamos įtakos asmeniniams turtams. Jis skatino prekybą, sukūrė mokesčių sistemą, kuri užtikrino nuolatinį pajamų srautą į imperijos iždą. Vyrui taip pat priklausė daug žemių visoje imperijoje. Turėjo daugybę dvarų, vilų ir žemės ūkio paskirties nekilnojamojo turto, o tai ne tik suteikė didelių pajamų, bet ir kėlė socialinį statusą. Šiuos turtus prižiūrėjo vergai arba nuomininkai ūkininkai. Be to, Augusto kontrolė Egipte, viename turtingiausių senovės pasaulio regionų, leido jam pasinaudoti gausiais ištekliais ir prekybos galimybėmis. Egipto ekonomika, labai priklausoma nuo žemės ūkio ir Nilo upės, tiekė vertingas prekes, tokias kaip grūdai, papirusai ir prabangos prekės, kurios praturtino Augusto iždą. Šį sudarė auksas, sidabras, brangakmeniai ir kitas vertingas turtas, konfiskuotas per užkariavimus arba įgytas už duoklę ir mokesčius. Maža to, imperatorius buvo žinomas dėl prabangos demonstravimo ir meno globos. Jis finansavo daugybę statybos projektų, įskaitant šventyklas, viešuosius pastatus ir paminklus, kurie ne tik padėjo sustiprinti imperijos infrastruktūrą, bet ir pademonstravo jo finansinius sugebėjimus bei pakėlė reputaciją.

 

Mansa Musa

Numatoma grynoji turto vertė – nesuskaičiuojama

   

Šiuolaikiniai pasakojimai apie Afrikos karaliaus Mansos Musos turtus tokie kvapą gniaužiantys, kad beveik neįmanoma suvokti, koks jis iš tikrųjų buvo turtingas ir galingas. Manoma, kad M. Musa buvo turtingesnis, nei kas nors galėtų apibūdinti. Ekonomikos istorikų teigimu, jo turto neįmanoma suskaičiuoti ir pateikti konkrečių skaičių. M. Musa gimė 1280 m. valdovų šeimoje. Jo brolis Mansa Abu-Bakras valdė imperiją iki 1312 m., kai atsisakė sosto, kad galėtų vykti į ekspediciją. Pasak XIV a. Sirijos istoriko Shibab al-Umari, Abu-Bakr buvo apsėstas Atlanto vandenyno ir to, kas slypi už jo. Pranešama, kad jis leidosi į ekspediciją su 2000 laivų flotile ir tūkstančiais vyrų, moterų bei vergų. Jie išplaukė, tačiau niekada negrįžo. Yra manančių, kad jiems galėjo pavykti pasiekti Pietų Ameriką, tačiau svarių to įrodymų nėra. Negrįžus broliui, M. Musa paveldėjo karalystę ir tapo Malio imperijos, kuri buvo nepaprastai turtinga žeme, druska ir auksu, valdovu. Istorikai tikina, kad Malio imperija vienu metu buvo didžiausia aukso gamintoja pasaulyje, o tai reiškia, kad jos valdovas valdė nesuvokiamus turtus. Afrikos valdovas garsėjo ekstravagantiškiausia visų laikų piligrimine kelione į islame šventą vietą Meką. Karalius išvyko į Malį su maždaug 60 tūkst. vyrų – nuo ​​karališkųjų pareigūnų iki kupranugarių ir vergų. Per tris savo viešnagės mėnesius Kaire pakeliui į Meką išleido tiek aukso, kad destabilizavo vietos ekonomiką.

 

Čingischanas

Apskaičiuota grynoji turto vertė šiandien – 120 trilijonų JAV dolerių

 

Manoma, kad buvo toks galingas, o jo mongolų imperija tokia plati, kad, jo DNR šiandien vis dar turi daugiau nei 16 mln. vyrų. Sukūrė didžiausią visų laikų imperiją, kuri per jo gyvenimą apėmė didžiąją dalį Kinijos ir Centrinės Azijos, o vėliau nusidriekė iki Lenkijos ir Vietnamo. Čingischano armijos grobė auksą ir mineralus iš kaimyninių karalysčių. Indijoje Čingischanas nugalėjo Delio sultonatą ir atėmė trilijonus vertės aukso bei deimantų. Tiesa, skirtingai nei kiti turtingi to meto valdovai, nestatė šventyklų, rūmų ar ištaigingų kapų. 1226 m. žiemą Čingischanas nukrito nuo arklio medžiodamas ir neilgai trukus mirė. Tiesa, apie šio garsaus vyro mirtį netruko pasklisti gandų. Pasakota, kad galėjo sirgti maliarija, šiltine ar net buboniniu maru. Taip pat teigta, kad į jį trenkė žaibas.

 

Autorius Monika Budnikienė