Minimalizmas ir maksimalizmas – du priešingi gyvenimo filosofijos poliai, apibrėžiantys, kaip žmonės renkasi organizuoti aplinką, išteklius, vertybes, netgi mąstymą. Vieni siekia sumažinti vartojimą, atsisakyti pertekliaus, susitelkti tik į esminius dalykus, kiti kaip tik mėgaujasi gausa, prabanga ir siekia visko, kas įmanoma. Juk gyvename tik kartą… Kuris iš šių kelių geresnis ar teisingesnis?

 

Background,For,Cosmetic,Products,Of,Natural,Beige,Color.,Stone,PodiumIstorijos labirintais

 

Minimalizmas ir maksimalizmas – dvi priešingos estetinės ir filosofinės kryptys, kurios veikia meną, dizainą, architektūrą, muziką, literatūrą, gyvenimo būdą. Minimalizmas siekia paprastumo ir esmės, o maksimalizmas – turtingumo ir išraiškingumo. Bėgant laikui šios kryptys keitėsi, kartais dominavo viena, kartais kita, o retsykiais pynėsi tarpusavyje kaip lygiavertės.

 

Iš esmės minimalizmas nėra nauja sąvoka. Ji turi gilias šaknis įvairiose filosofinėse ir kultūrinėse tradicijose. Stoikai senovės Graikijoje propagavo paprastą gyvenimą, atsisakė nereikalingų malonumų tam, kad išliktų laisvi nuo materialinių įsipareigojimų. Budizme taip pat akcentuojamas atsiribojimas nuo daiktų ir siekis atrasti prasmę ne kaupiant turtą, o didinant sąmoningumą. XX a. pr. modernizme Bauhauzo mokykla, konstruktyvizmas ir „De Stijl“ judėjimai irgi pabrėžė funkcionalumą bei grynas formas. XX a. 6-ajame ir 7-ajame dešimtmečiuose JAV išpopuliarėjo tokie menininkai kaip Donaldas Juddas, Frankas Stella, Danas Flavinas, kurie kūrė geometrines, neornamentuotas, nuogos estetikos formas. Minimalizmas skleidėsi ir architektūroje: 8-uoju ir 9-uoju dešimtmečiais architektai Ludwigas Mies van der Rohe ir Tadao Ando propagavo švarias linijas, natūralias medžiagas, erdvės paprastumą. Šiandien minimalizmas nėra siejamas vien su menu ar estetika, tai gyvensenos būdas, skatinantis vartotojiškumo mažinimą, dėmesį kokybei, funkcionalumui ir sąmoningam gyvenimui. Remiamasi idėja, kad mažiau yra daugiau.

 

Maksimalizmas perša visai priešingą mintį. Mene, architektūroje ir kitose estetinėse apraiškose jis reiškiasi vizualiniu turtingumu: ryškiomis spalvomis, detalių gausa, sudėtingais raštais bei formomis. Siekiama perteikti emocijas ir energiją per prabangą bei išraiškingumą. Nuo seno siejamas su klestėjimu, prabanga ir progresu. Baroko epochoje (XVII a.) menas, architektūra ir gyvenimo būdas pabrėžė detalių gausą, perteklinį dekorą ir pompastiką. Vėliau, XX a., vartotojiškumo kultūra dar labiau išryškino šią tendenciją, skatindama siekti vis daugiau – turto, patirties, asmeninės įtakos.

 

Taigi, abu požiūriai turi gilias tradicijas, tačiau jų vertė priklauso nuo konteksto ir prioritetų. Vieno atsakymo, kuris požiūris geresnis, nėra ir būti negali.

 

Pagrindiniai bruožai

 

Minimalizmas – gyvenimo filosofija, kurios esmė yra sąmoningas perteklinių daiktų, veiklų ir informacijos atsisakymas. Tai gali reikštis per:

 
  • Paprastą gyvenamąją aplinką (mažiau baldų, šviesios erdvės, minimalūs dekoro elementai).
  • Sąmoningą vartojimą (kokybė svarbiau nei kiekybė).
  • Mažiau įsipareigojimų (atsisakymas nereikalingų veiklų ir žmonių, kurie neduoda vertės).
  • Skaitmeninį minimalizmą (ribojamas socialinių tinklų ir informacijos srautas).
 

Maksimalizmas – filosofija, skatinanti siekti daugiau, rinktis spalvingą, kupiną patirties ir įvairovės gyvenimą. Tai gali reikštis per:

 
  • Prabangų interjerą su daugybe detalių ir dekoro elementų.
  • Aktyvų socialinį gyvenimą, nuolatinį naujų veiklų ieškojimą.
  • Sėkmės siekimą tiek finansiniame, tiek asmeniniame gyvenime.
  • Nuolatinį mokymąsi, keliones ir naujas patirtis.
 

Privalumai ir iššūkiai

 

Minimalizmas skatina paprastumą, sąmoningą vartojimą ir funkcionalumą. Jis grįstas idėja, kad mažiau daiktų ir vizualinių dirgiklių lemia geresnę gyvenimo kokybę. Išskiriami tokie pagrindiniai privalumai:

 
  • Psichologinė gerovė. Moksliniai tyrimai rodo, kad minimalizmas mažina stresą ir nerimą. Nustatyta, kad perteklinė vizualinė informacija sukelia kognityvinį nuovargį, todėl mažesnė netvarka padeda jaustis ramesniems. Antrina ir psichologai: mažiau materialinių norų skatina didesnį pasitenkinimą gyvenimu.
  • Produktyvumas. Tvarkinga ir mažiau apkrauta aplinka gerina koncentraciją, darbo efektyvumą. Minimalistinė darbo vieta mažina blaškymąsi, leidžia sutelkti dėmesį į svarbiausias užduotis.
  • Ekologinė ir ekonominė nauda. Minimalizmas stabdo perteklinį vartojimą, todėl mažina atliekų kiekį ir išteklių eikvojimą. Be to, sąmoningas pirkimas padeda taupyti pinigus ir išvengti nereikalingų išlaidų.
 

Minimalizmas neatsiejamas ir nuo tam tikrų iššūkių:

 
  • Socialinis spaudimas ir vartotojiškumas. Gyvenant vartotojiškoje visuomenėje, minimalizmas gali atrodyti kaip socialiai nepriimtinas pasirinkimas, net tam tikra skurdo apraiška, ypač jei aplinka skatina materialinę sėkmę.
  • Emocinis prisirišimas prie daiktų. Tyrimai rodo, kad žmonės dažnai turi stiprų emocinį ryšį su daiktais, todėl minimalizmas kai kuriais atvejais gali sukelti psichologinį diskomfortą.
  • Kraštutinumai. Nors paprastumas nuramina, per didelis minimalizmas gali sukelti nuobodulį ar emocinį tuštumos jausmą. Kartais minimalizmas gali tapti kraštutinis – siekis atsisakyti visko virsta nauja priklausomybe.
 

Maksimalizmas skatina vizualinį turtingumą, kūrybiškumą ir emocinį išraiškingumą. Jis grįstas idėja, kad daugiau spalvų, detalių ir objektų suteikia gyvybingumo, stimuliuoja protą. Pagrindiniai privalumai:

 
  • Kūrybiškumas ir inovacijos. Tyrimai rodo, kad spalvinga ir detali aplinka skatina kūrybišką mąstymą. Menininkai ir kūrėjai dažnai teigia, kad vizualinė stimuliacija padeda generuoti naujas idėjas.
  • Pozityvi emocinė patirtis. Spalvingos ir detalios erdvės gali kelti teigiamų emocijų, daryti žmones laimingesnius. Ryškios spalvos ir įvairios tekstūros skatina džiaugsmą bei saviraišką.
  • Turtingas gyvenimo patyrimas. Maksimalistai dažnai išbando daug skirtingų dalykų, mėgaujasi įvairove.
  • Statusas ir priklausymas grupei. Tyrimai rodo, kad žmonės dažnai renkasi maksimalistinį gyvenimo būdą norėdami parodyti socialinį statusą ir tapatybę. Prabanga ir gausa kai kuriose kultūrose – sėkmės ir pasiekimų rodiklis.
 

Kaip ir minimalizmas, maksimalizmas neapsieina be iššūkių:

 
  • Perteklinis vartojimas ir finansinė našta. Maksimalizmas gali skatinti impulsyvų pirkimą, sukelti finansinį stresą.
  • Psichologinė perkrova. Per didelis vizualinis triukšmas skatina nerimą, mažina gebėjimą susikaupti. Tyrimai rodo, kad perkrauta aplinka apsunkina sprendimų priėmimą. Be to, per didelis tempas sukelia stresą ir nuovargį, o tai gali baigtis emociniu perdegimu.
  • Aplinkosaugos problemos. Maksimalizmas dažnai susijęs su didesniu vartojimu, kuris gali prisidėti prie ekologinių problemų, tokių kaip tarša ir atliekų perteklius.
 

Ką rinktis?Balancing,Pyramid,Of,Sea,Pebbles,On,A,Gray,Background,,The

 

Kaip teigia neuromokslininkai, mūsų smegenys linkusios prisitaikyti: žmonės, kurie pasirinko minimalizmą, dažnai atranda ramybę, o maksimalistai – įkvėpimą. Geriausias gyvenimo būdas yra tas, kuris atitinka asmenybę ir vertybes. Minimalizmas – puikus pasirinkimas siekiantiems paprastumo ir ramybės, o maksimalizmas tiks tiems, kurie mėgaujasi įvairove ir intensyvumu. Galbūt geriausias sprendimas – rasti dermę? Tarkime, minimalistiškai tvarkyti aplinką, bet maksimalistiškai siekti patirčių? Norint suprasti, kuris požiūris tinka labiau, verta įsivertinti asmenines savybes, įpročius ir poreikius.

 

Asmenybės tipas ir psichologiniai polinkiai. Introvertai dažniau renkasi minimalizmą, nes jiems reikalinga rami, netrikdanti aplinka, kuri padeda susikaupti ir atsipalaiduoti. Jei greitai išvargina vizualiniai dirgikliai ir garsai, tikėtina, kad minimalizmas padės geriau susikoncentruoti, jaustis ramiau. Jeigu sunku rinktis iš daugybės alternatyvų, minimalizmas gali palengvinti kasdienius sprendimus, pavyzdžiui, ką apsirengti ar kaip susitvarkyti erdvę.

 

Ekstravertai labiau linkę į maksimalizmą, nes jiems patinka spalvos, detalės ir dinamiška aplinka, kuri suteikia energijos. Jei motyvuoja ryškios spalvos, įvairovė ir stimuliuojanti aplinka, maksimalizmas gali suteikti daugiau kūrybinės energijos. Taip pat ši gyvenimo filosofija tiks, jei patinka turėti daug pasirinkimų ir eksperimentuoti.

 

Gyvenimo būdas ir prioritetai. Jei mėgstate tvarkingą, paprastą aplinką, kurioje viskas turi savo vietą, minimalizmas padės išlaikyti aiškumą ir ramybę, suteiks emocinį palengvėjimą. Jis padės išvengti netvarkos ir pertekliaus, kurie gali varginti, kelti stresą. Be to, jeigu svarbus sąmoningas vartojimas ir nenorite kaupti daiktų, minimalizmas padės susitelkti į kokybę, ne kiekybę.

 

Jei natūraliai gyvenate tarp daiktų, kuriuos malonu matyti šalia, maksimalizmas gali būti tinkamesnis. Jis įkvėps, spalvinga ir detalių kupina aplinka teiks laimę, joje jausitės labiau savimi. Jei mėgstate kolekcionuoti, kaupti prisiminimus ir turėti įvairių estetinių objektų, maksimalizmas labiau atitiks jūsų poreikius.

 

Profesinė veikla ir saviraiška. Jeigu dirbant reikia susikaupimo, analitinio mąstymo ir efektyvumo, minimalizmas gali padėti išlaikyti aiškų protą ir mažiau blaškytis. Taip pat jis labiau atitiks jūsų stilių, jeigu mėgstate neutralias spalvas, paprastus siluetus ir funkcionalumą.

 

Jei dirbate kūrybinį darbą (menininkas, dizaineris, rašytojas), maksimalizmas gali skatinti idėjų generavimą ir įkvėpimą. Jis labiau atspindės jūsų asmenybę, jeigu patinka ryškūs akcentai, raštai ir derinių įvairovė.

 

Naudingas patarimas! Jei vis dar nežinote, kas labiau tinka, pabandykite eksperimentuoti. Bent savaitę mėginkite gyventi su mažiau daiktų – pašalinkite viską, kas nėra būtina, ir stebėkite, kaip jaučiatės. Tuomet kitą savaitę pasielkite priešingai: papuoškite erdvę ryškiomis spalvomis, pridėkite meno kūrinių ar detalių ir pažiūrėkite, ar tai suteikia džiaugsmo. Svarbiausia – atrasti unikalią pusiausvyrą. Galbūt labiausiai tinka aukso viduriukas – minimalizmas su keliais maksimalistiniais akcentais arba organizuotas maksimalizmas.

 

Įkvepiančios mintys

 
  • „Tik atsikratę to, kas nereikalinga, galime pradėti tikrai gyventi“ – Joshua Beckeris
  • „Minimalizmas – būdas išlaisvinti gyvenimą nuo pertekliaus“ – Francine Jay
  • „Daiktai, kurie mus supa, gali būti naudingi, tačiau jie taip pat gali mus riboti. Geriau pasirinkti mažiau, bet su didesne prasme“ – Marie Kondo
  • „Minimalizmas – tai kelias į laisvę, kai susitelkiama į tai, kas tikrai svarbu“ – Leo Babauta
  • „Maksimalizmas nėra perteklius, tai turtingas ir intensyvus gyvenimas“ – Frankas Lloydas Wrightas
  • „Daugiau nėra visada geriau, tačiau kartais geriau yra tiesiog daugiau“ – Oprah Winfrey
  • „Kai tikrai sieki tikslų ir svajonių, tavo gyvenimas tampa maksimalistiškas“ – Tony Robbinsas
  • „Mano gyvenimas buvo pilnas pertekliaus, nes tik perteklius suteikia galimybę kurti ir svajoti“ – Salvadoras Dalí
 

Įdomu

 

  • 2020 m. „Darnu Group“ atlikta apklausa atskleidė, kad dauguma lietuvių, įsirengdami būstą, renkasi modernaus minimalizmo (33 %), klasikinio (23 %) arba skandinaviško (20 %) stiliaus interjerą.
  • Apklausa taip pat parodė, kad lietuviai interjere labiausiai mėgsta baltą spalvą (45 %). Kitos populiarios spalvos: geltona (38 %), žalia (31 %), ruda ir mėlyna (po 23 %), raudona (18 %).
  • Dar 2009 m. atliktas tyrimas parodė, kad daiktais užgriozdinti namai didina streso hormono kortizolio lygį, o tai gali sukelti padidėjusį nerimą ir įtampą.
  • Tyrimai rodo, kad vidutinis amerikietis per metus išleidžia apie 18 tūkst. dolerių nereikalingiems pirkiniams. Minimalistinė gyvensena padeda sumažinti šias išlaidas, nes skatina sąmoningesnį vartojimą.
  • Prieš 100 metų vokiečių namuose buvo apie 100 daiktų. Šiandien šis skaičius išaugo iki maždaug 10 tūkst. Jungtinėse Valstijose vidutinis namų ūkis turi apie 300 tūkst. daiktų.
  • Maksimalizmas, interjere dominavęs iki 1990-ųjų, šiandien vėl populiarėja. Šis stilius pasižymi ryškiomis spalvomis ir gausiomis detalėmis, pabrėžia individualumą, suteikia erdvėms unikalumo ir gyvybingumo.
 

Autorius Jūratė Survilė