Kojų venų ligos – dažna problema. Įprastai pirmiausia dėl jų susirūpiname vedami estetinių sumetimų, tačiau tikroji paskata skirti dėmesio kojų venų sveikatai yra kur kas rimtesnė. Nuo jų būklės priklauso viso organizmo sveikata ir net gyvenimo kokybė. Apie tai kalbamės su „Gijos Klinikų“ kraujagyslių chirurge dr. Žana Kavaliauskiene.

 

Kokios pagrindinės kojų venų funkcijos?Mid,Age,Adult,50s,Age,Mature,Woman,Applying,Varicose,Prevention

 

Kojų venos atlieka gyvybiškai svarbią funkciją – grąžina kraują iš apatinių galūnių atgal į širdį. Kadangi kraujas turi tekėti prieš gravitaciją, venose esantys vožtuvai neleidžia jam grįžti atgal ir padeda palaikyti vienkryptę kraujotaką. Kojų raumenų judėjimas taip pat prisideda prie kraujo pumpavimo, todėl fizinis aktyvumas ypač svarbus venų sveikatai. Sutrikus šiai funkcijai, kraujas gali užsistovėti venose, sukelti patinimų, skausmą ar net rimtesnes venų ligas, tokias kaip varikozė, trombozė ir kt.

 

Kokie simptomai įspėja apie kojų venų problemas?

 

Pirmieji kojų venų ligų signalai – kojų sunkumas, nuovargis, veržimo pojūtis ir pasikartojantys mėšlungio susitraukimai naktį. Šie požymiai gali rodyti kraujotakos sutrikimus.

 

Dėl kokių pagrindinių rizikos veiksnių susergama kojų venų ligomis?

 

Pagrindiniai rizikos veiksniai, galintys sukelti kojų venų ligas, susiję su gyvenimo būdu ir genetiniu polinkiu.

 
  • Nejudrumas, ilgas sėdėjimas ar stovėjimas didina kraujo užsistovėjimą kojose, todėl venų sienelės tampa silpnesnės. Taip pat per didelis fizinis krūvis, ypač nuolatinis sunkumų kilnojimas, gali padidinti spaudimą kojų venoms.
  • Antsvoris sukelia papildomą apkrovą venoms, dėl ko jos gali išsiplėsti.
  • Paveldimumas – jei šeimoje buvo venų problemų, rizika susirgti didėja. Tyrimais įrodyta, kad, sergant venų varikoze abiem iš tėvų, rizika susirgti vaikams siekia apie 80 %, sergant vienam iš tėvų – 30–40 %. Kita vertus, yra 10–15 % tikimybė, kad šia liga sirgs žmonės, kurių tėvai ar seneliai ja nesirgo.
  • Nėštumas, hormonų preparatai ir rūkymas – papildomi rizikos veiksniai, nes gali paveikti kojų kraujotaką.
  • Traumos ir operacijos (ypač susijusios su kraujagyslėmis) gali prisidėti prie venų ligų vystymosi.
 

Kaip dažnai pasitaiko kojų venų problemų?

 

Venų varikozė yra plačiai paplitusi liga – diagnozuojama 30–40 % pasaulio gyventojų. Moterys šia liga serga net keturis kartus dažniau nei vyrai. Pastaraisiais metais venų problemos vis dažniau pasireiškia jaunesniems žmonėms, liga gali būti diagnozuojama net paaugliams.

 

Kokios galimos komplikacijos ignoruojant pirmuosius simptomus?

 

Nekreipiant dėmesio į ligos pradžią pranešančius ženklus, gali išsivystyti rimtos ligos. Tai – venų varikozė, kai venos išsiplečia ir tampa matomos. Jei venų varikozė progresuoja, gali atsirasti lėtinis venų nepakankamumas, kai kraujas užsistovi venose, o tai gali sukelti audinių pažeidimus, opas, uždegimus. Galiausiai gali išsivystyti tromboflebitas (venų uždegimas su kraujo krešulių susidarymu) ar net plaučių embolija, jei trombaipasiekia plaučius.

 

Kada venų problemos tampa rimtos ir prireikia medicininės intervencijos?

 

Venų problemoms spręsti reikia chirurginės intervencijos, kai atsiranda didelių, išsiplėtusių paviršinių veninių mazgų, kurie sukelia stiprų skausmą ir patinimą. Jei išsivysto trofinių opų, kurios sunkiai gyja, tai rodo venų nepakankamumą ir būtinybę imtis rimtesnio gydymo. Taip pat chirurgija reikalinga, jei nustatomas ryškus venų kamienų vožtuvų nesandarumas, sukeliantis nuolatinį kraujo sąstovį ir progresuojančius audinių pakitimus. Tokiais atvejais gydytojas įvertina būklę ir nustato tinkamiausią gydymo metodą: venų operaciją lazeriu arba skleroterapijos procedūrą.

 

Kokie pirmieji požymiai rodo, kad venų problemos pereina į varikozę?

 

Pirmieji požymiai, rodantys, kad venų problemos gali pereiti į varikozę, yra veržimo arba tempimo jausmas kojose, jų sunkumas ir nuovargis, ypač dienos pabaigoje ar po ilgo stovėjimo. Taip pat galima pastebėti dažniau pasikartojančius naktinius mėšlungius, nežymų kojų tinimą, kuris mažėja pailsėjus ar pakėlus kojas aukščiau. Ankstyvojoje stadijoje matomos smulkios išsiplėtusios ar voratinklinės venos, kurios laikui bėgant gali didėti ir progresuoti į ryškesnes venų varikozės formas.

 

Kokių klaidų dažniausiai pasitaiko bandant spręsti venų problemas namuose, nepasitarus su gydytoju?

 

Viena dažniausių klaidų – ignoruoti pradinius simptomus manant, kad tai tik laikinas nuovargis arba kosmetinė problema. Žmonės dažnai naudoja įvairias liaudiškas priemones, kurios gali būti neveiksmingos arba net pabloginti būklę. Pavyzdžiui, netinkamai parinktų kompresinių kojinių mūvėjimas gali ne tik neduoti naudos, bet ir apsunkinti kraujotaką.

 

Savarankiškas vaistų ir papildų vartojimas be gydytojo konsultacijos gali sukelti šalutinį poveikį ar nepageidaujamų reakcijų. Be to, kai kurie bando kompensuoti problemą staigiai didindami fizinį aktyvumą. Tačiau per didelis ar netinkamai paskirstytas krūvis gali dar labiau apsunkinti venų būklę. Svarbu suprasti, kad netinkamai gydomos venų ligos gali dar labiau progresuoti, todėl bet kokie savarankiški gydymo būdai neturėtų pakeisti profesionalios gydytojo konsultacijos.

 

Kokios gydymo galimybės efektyviausios, kai venų problemos progresuoja?

   

Kojų venų varikozė gydoma keliais būdais, kurie taikomi atsižvelgiant į ligos stadijas.

 

Kompresinės kojinės. Pasak dr. Ž. Kavaliauskienės, tai veiksminga priemonė, kuri gali būti taikoma esant bet kurios stadijos venų nepakankamumui. Kintamo apspaudimo kompresinės kojinės aptempia kojas, spaudžia raumenis ir paviršines venas, gerina venų vožtuvų darbą bei kraujotaką, taip pat mažina kojų nuovargį ir tinimą. Pirmos klasės kompresinės kojinės skiriamos profilaktiniais tikslais – žmonėms, kurie dirba sėdimą ar stovimą darbą, daug ir ilgai keliauja. Antros, trečios ir ketvirtos klasės kompresinės kojinės skiriamos rimtesniam gydymui – gali padėti net tiems pacientams, kuriems atsivėrė trofinių opų.

 

Putų skleroterapija. Šis gydymo būdas taikomas smulkiems venų pažeidimams gydyti. Procedūros metu į pažeistą veną sušvirkščiama specialių putų, dėl kurių poveikio vena per kelias savaites visiškai užanka ir išnyksta. Skleroterapija – minimaliai invazyvi intervencija, atliekama pacientams siekiant pašalinti išryškėjusį paviršinių venų tinklą ir voratinklinius rezginius arba jeigu po atliktos operacijos atsinaujino venų varikozė. Procedūra trunka apie 30 minučių. Gydytojas smulkiomis adatėlėmis į gydomas venas suleidžia sklerozuojantį preparatą, dėl to kraujagyslė surandėja ir išnyksta. Po procedūros pacientai, laikydamiesi gydytojo rekomendacijų, gali iškart grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo. Atsižvelgiant į būklę, gali prireikti vienos arba kelių skleroterapijos procedūrų, o galutinis rezultatas matomas po kelių mėnesių.

 

Venų operacija lazeriu. Dėl minimalaus intervencinio pobūdžio lazerinė venų operacija šiuolaikinėje kraujagyslių chirurgijoje yra laikoma aukso standartu. Ji atliekama kontroliuojant echoskopu: per punkcijos vietą į operuojamą kamieną įvedamas šviesolaidis ir, paveikus lazerio energijai, venos sienelė susitraukia ir palaipsniui surandėja. Lazerinė operacija atliekama taikant vietinę nejautrą ir trunka iki 1 valandos. Praėjus kelioms valandoms po operacijos, pacientas gali vykti namo ir sugrįžti į įprastą gyvenimą, laikydamasis gydytojo rekomendacijų. Lazerines venų operacijas galima atlikti beveik visais atvejais.

 

Kodėl apskritai svarbu neignoruoti kojų venų ligų? Kokią įtaką jos daro bendram organizmo sveikatingumui?

 

Negydomos venų ligos gali progresuoti ir sukelti rimtų sveikatos problemų. Taip pat dėl sutrikusios kraujotakos gali atsirasti tinimas, skausmas, o ilgainiui – netgi trofinių opų. Visa tai blogina gyvenimo kokybę. Svarbu pajutus ligos simptomus kreiptis į gydytoją, nes šiuolaikinė medicina gali padėti sustabdyti ligos progresavimą ir visiškai ją išgydyti.

 

Autorius Jūratė Survilė