Gera dienos pabaigoje nusimesti batus ir pailsinti kojas. Tačiau vis daugiau žmonių dirba nuotoliu, todėl namų avalynė įgyja naują prasmę. Vaikščiojimas basomis ar su kojinėmis turi daugiau trūkumų nei privalumų. Sužinokime, kas geriausia sveikatai.

 

Per daug laisvėsFloor,Heating.,Young,Woman,Walking,In,The,House,On,The

 

Daugybę metų ortopedai kalbėjo apie aukštakulnių žalą, skatindami moteris bent namuose pailsinti kojas. Pagrindinė taisyklė skelbė, jog svarbu keisti avalynės kulno aukštį, kad pėdos kaulams, raiščiams ir raumenims tektų skirtingas krūvis. Kelios valandos prieš miegą basomis atrodė kaip išsilaisvinimas ir išsigelbėjimas.

 

Iš tiesų tam tikrą paros dalį vaikščioti be avalynės naudinga, jei neskauda kulnų ir vidinio skliauto. Pėdoje priskaičiuojama 19 raumenų, einančių per vidurį, 10 raumenų, prilaikančių šoninius skliautus, 26 kaulai ir 33 sąnariai. Avint nepatogius, pavyzdžiui, siaurus, batus apribojami judesiai, todėl kyla pėdų problemų, tokių kaip silpni raumenys ir raiščiai, išsišokęs kauliukas, nuospaudos.

 

Praūžus pandemijai medikai pastebėjo priešingą tendenciją. Vaikščiojimas basomis kenkia labiau nei ankšti batai. Kuo daugiau žmonės praleidžia namuose, tuo dažniau serga pado fascitu. Tai skausminga būklė, apimanti pėdos audinių uždegimą. Išsivysto tiems, kurie anksčiau aktyviai avėjo avalynę, o paskui, pradėjus dirbti nuotoliu, atostogaujant ar auginant vaikus, ėmė vaikščioti po namus basi.

 

Taigi, koks yra tinkamas basų kojų ir palaikančiosios avalynės balansas?

 

Rizikos ir pavojai

 

Vaikštant namuose be avalynės padaugėja nelaimingų atsitikimų. Galima nugriūti užkliuvus už kilimo, paslysti ant laiptų ar šlapių paviršių, užlipti ant smulkių vaikų žaislų, pavyzdžiui, lego detalės, susižeisti į baldus mažąjį pirštą. Jei staiga prireikia bėgti, nebūtinai dėl gaisro, užtenka per puodo viršų bėgančios košės ar pro duris sprunkančio šuns, geriausia tai daryti ne basomis ar mūvint kojines, o avint avalynę.

 

Žmonės pradėjo avėti sandalus ar mokasinus daugiau nei prieš 40 tūkst. metų. Kūnas anatomiškai prisitaikė vaikščioti su batais, todėl per didelė laisvė kojoms atsiliepia sveikatai. Ilgą laiką būnant be batų, pavyzdžiui, gulint lovoje ar sėdint prie stalo, padų fascija atsipalaiduoja, nes neveikia svoris. Kai žmogus atsistoja nuo kėdės ar išlipa iš lovos, basos pėdos neturi atramos, kurią suteiktų avalynė, raiščiai persitempia ir kyla lėtinis uždegimas. Asmenys, turintys aukštą ar žemą keltį, atsiduria padidintos rizikos grupėje.

 

Daug vaikštant basomis ant kieto grindinio paskausta kulnas ir didysis pirštas. Pėda suplokštėja, o sąnariams tenka daugiau darbo amortizuojant smūgius į grindis. Stovint visą dieną basomis taip pat atsiranda galūnių skausmas, tynis. Daug vaikštant basomis vystosi lėtinis apatinės nugaros dalies ir kelių skausmas. Ir tik dėl to, jog namuose nėra šlepečių.

 

Nematomas priešas

 

Moksliniai tyrimai rodo, kad prie lauko batų gali prilipti kirmėlių, parazitų kiaušinėlių, alergenų, grybelių, bakterijų, tarp jų atsparių antibiotikams, todėl atėjus į namus svečiams būtina nusiauti, o namiškiams – persiauti. Lauko batus geriau laikyti tam skirtoje lentynoje ir periodiškai valyti bei dezinfekuoti. Priemonės ne visada apsaugo nuo nematomų teršalų, ypač jei naminiai augintiniai (šunys, katės) išeina į lauką.

 

Vaikščioti basomis patalpose, kuriose taip pat vaikštoma lauko batais, – nehigieniška. JAV medikai skelbia, kad tai didina odos ligų, tokių kaip karpos, grybelis, riziką. Štai namų avalynė apsaugo nuo sąlyčio su nešvariais paviršiais, užkerta kelią infekcijoms plisti.

 

Basomis nerekomenduojama vaikščioti, jei paduose yra žaizdelių, nuospaudų ir kitų pažeidimų, kurie mažina apsauginį barjerą. Saugotis turėtų asmenys, turintys sausą, suskerdėjusią kulnų odą. Tinkami namų batai ar šlepetės ir gydymas padės išspręsti problemą bei išvengti pasikartojimo ateityje.

 

Ne mada, o būtinybė

 

Žmonėms, turintiems tam tikrų sveikatos sutrikimų ar pėdų problemų, rekomenduojama avėti avalynę net namuose. Be patogių šlepečių neišsivers sergantys ūminiu artritu arba padų fascitu. Anot ortopedų, jei ryte nuleidus kojas ir atsistojus iš lovos visu svoriu sudiegia ar perveria skausmas (nesvarbu, kokį sąnarį ar vietą), namuose negalima vaikščioti basomis ar tik su kojinėmis. Tinkama atrama palengvina krūvį ir sumažina diskomfortą.

 

Jeigu skauda bet kurią pėdos vietą, dėvint ortopedines šlepetes sumažėja įtampa pažeistoje srityje. Kūnui nereikia kompensuoti nepatogios padėties, pavyksta išvengti naujo skausmo židinio. Pavyzdžiui, jei nepatogu remtis pėdos pagalvėle, esančia po pirštais, padas išriečiamas, kad krūvis tektų šonams. Tai sukelia naujų problemų, nes apkraunamos sausgyslės ir raiščiai, kurie įprastai nedirba.

 

Paduose yra natūralių riebalų sankaupų, kurios sušvelnina smūgius ir amortizuoja. Su amžiumi, ypač nuo 50-mečio, pagalvėlės suplonėja. Vyresni žmonės dažnai sako, jog „vaikšto kaip akmenimis“ arba „skauda einant basomis ant plytelių“. Tokiu atveju būtina rinktis tinkamą namų apavą.

 

Sergantys bet kokia neuropatija (nervų pažeidimais) ar turintys kojų kraujotakos problemų (pavyzdžiui, išsiplėtusių venų) namie turėtų avėti patogias šlepetes. Šie sutrikimai dažni esant cukriniam diabetui, Laimo ligai, autoimuniniams susirgimams.

 

Aukso viduriukas

 

Sveiki žmonės, kurie nepatenka nė į vieną išvardintų kategorijų, gali dalį namų valandų praleisti basomis ar su kojinėmis. Dauguma lauko batų spaudžia kojų pirštus, kad jie natūraliai neišsiskleistų. Ilgalaikis spaudimas gali lemti sąnarių sustorėjimą ir iškrypimą. Ilgas batų avėjimas paveikia smulkius pėdų raumenis, kurie stabilizuoja skliauto aukštį, gerina pusiausvyrą, yra atsakingi už kūno pojūčius erdvėje. Daugelis šiuolaikinių batų, ypač sporto avalynė, atlieka dalį šio darbo. Taip silpnėja vidiniai pėdų raumenys. Sunkiau eiti basomis, bėgti ar sportuoti avint įprastą avalynę. Tyrimai rodo, kad pėdų stiprinimas gali sumažinti traumų riziką. Patariama atlikti konkrečius pratimus, pavyzdžiui, kojų pirštų jogą, tačiau praktiškiausias ir sveikiausias sprendimas – dalį dienos vaikščioti basomis.

 

Nors ėjimas – įprastas ir kasdienis judesys, pėdas reikia pratinti prie laisvės palaipsniui. Kaip sporto salėje negalima iš karto kelti didelių svorių, taip pradedančiajam nerekomenduojama vaikščioti basam visą dieną. Niekada nebandžius patariama pradėti nuo 15–20 min. per dieną. Tinka įvairūs pratimai, neatsiejami nuo kasdienės veiklos: ėjimas, sėdėjimas, pritūpimas, pasistiebimas ant pirštų, pasisukimas ant kulno ar pagalvėlės. Vengti virtuvės ir vonios kambario, kur gali būti slidžios grindys. Atsižvelgti, kad kilimai ir kiliminės dangos šiek tiek amortizuoja smūgius, palyginti su natūralios medienos ar keraminių plytelių grindimis. Einant ant kietų paviršių būtina įsitikinti, kad kelyje nebūtų slenksčių, pašalinių daiktų, už kurių galima užkliūti.

 

Aptinkama įrodymų, kad vaikštant basomis aktyvinami pėdose esantys receptoriai, todėl mąžta stresas ir gerėja miegas. Tačiau vaikščioti rekomenduojama tik švariose vidaus patalpose, jokiu būdu ne viešose, bendro naudojimo erdvėse.

 

Namų avalynės gidas

 

Teisingas pasirinkimas priklauso nuo unikalios anatomijos, turimų problemų, jaučiamo skausmo ir to, kas atrodo gražu bei patogu. Sergant padų fascitu ar ūminiu artritu patariama avėti avalynę standžiu padu, kuris suteikia atramą skliautui, mažina pėdos judesius ir suteikia komfortą. Galima rinktis įprastus ėjimo batelius arba ortopedines šlepetes. Jei skausmą lemia riebalinių pagalvėlių atrofija, padės avalynė su minkštais vidpadžiais. Tai aktualu, jei namuose dominuoja kietos grindys.

 

Tiems, kurie nejaučia skausmo, tačiau nori išvengti pėdų problemų, rekomenduojamos šlepetės su suformuotu skliautu ir lanksčiu padu. Avalynė suteikia atramą raumenims, tačiau nevaržo judesių ir leidžia mankštintis. Svarbu, kad nespaustų pirštų, todėl geriausia plati noselė arba atviros šlepetės. Tinka kroksų tipo avalynė su dirželiu, kuris prilaiko prie kojos. Geras pasirinkimas asmenims, turintiems problemų su pusiausvyros išlaikymu.

 

Vienas dalykas, dėl kurio sutaria ortopedai, – namuose dėvima avalynė turėtų būti kitokia, nei ta, kuri avima lauke.

 

Verta žinoti

 
  • Vaikščioti basomis ant kietmedžio grindų nepatogu ir skausminga, palyginti su minkšta veja ar paplūdimio smėliu.
  • Žmonės, kai nedėvi avalynės, dažniau ant kėdės sėdi netaisyklingai, pavyzdžiui, pasikišę vieną koją po savimi.
  • Tekstilinės, minkštos ir dekoratyvinės šlepetės lygiu padu – tik naminio garderobo aksesuaras. Tinka avėti iš karto pakilus iš lovos, po dušo, vakare prieš miegą, ilsintis prie televizoriaus. Kitais atvejais, kai užsiimama aktyvia veikla, rekomenduojama avalynė išlenktu pėdos kontūru.
  • Namines šlepetes reikia keisti ne tada, kai suplyšo ar nusibodo, o kai nusidėvėjo padas ir vidinė amortizuojanti dalis.
  • Medvilninės kojinės su guminiais stabdžiukais yra sveikesnė alternatyva nei vaikščiojimas nuogomis pėdomis.
  • Vaikštant po namus basomis prie padų prilimpa trupinių ir kitų nešvarumų, todėl kojos susitepa, tačiau grindys nukenčia labiau, nes lieka prakaito pėdsakų, ypač ant laminato ir blizgių paviršių.
 

Autorius Jurgita Ramanauskienė