Vis dažniau išgirstame istorijų apie žmones, kurie meta iššūkį tam tikrą laikotarpį nieko nepirkti arba susikrauna reikalingiausius daiktus ir išvyksta į metų trukmės keliones. Tokios patirtys atveria akis – namuose yra gerokai daugiau daiktų, nei iš tiesų reikia. O kokia situacija jūsų gyvenime?

 

Ženklai, kad turime per daugTired,Displeased,Asian,Woman,Dressed,In,T,Shirt,And,Trousers

   

Vienas lengviausiai pastebimų – mažėjanti erdvė. Besikaupiantys daiktai gali kliudyti ne tik gyvenamosiose patalpose, bet ir darbo vietoje, automobilyje, sode ar kt. Jei norint kažką padėti į stalčių ar lentyną tenka pagrūsti ten jau esančius daiktus, tai rodo, kad daiktų prisikaupė per daug. Nereikalingi, nenaudojami daiktai užima erdvę, kurioje galėtume atsipalaiduoti, sportuoti, priimti svečius ar kt., sulaiko nuo naujų, kokybiškesnių daiktų įsigijimo. Šie gali būti susiję ne tik su buities palengvinimu ar komfortu (pvz., plaunamasis siurblys arba supamasis krėslas), bet ir tobulėjimu (naujos knygos, treniruoklis) arba kokybišku laisvalaikiu (stalo žaidimai, vieta šokti, visai šeimai susėsti tinkamas stalas ar kt.).

 

Kitas ženklas – sudėtingesnė namų ruoša. Besikaupiantys daiktai iš mūsų vagia laiką, nes tenka valyti daugiau dulkių, daugiau dalykų dėlioti į jiems skirtas vietas ar tų vietų įnirtingai ieškoti ir pan. Pastebėjus, kad norint susitvarkyti ar paruošti valgyti užtrunka ilgiau, reikėtų susimąstyti.

 

Dar vienas ženklas – besikartojantys daiktai. Daugelio dalykų pakanka turėti po vieną, tačiau įsigydami naują, seną pagailime išmesti ir tos pačios paskirties daiktų ima kauptis. Pvz., namuose tikrai pakanka vieno virdulio ir vieno šiukšlių semtuvėlio. Kai jie nebetinkami naudoti, reikia išmesti ir tik tada pirkti naują.

 

Kritinis ženklas – darosi nepatogu. Kai daiktai ima kristi iš jiems skirtų vietų, kai tenka ilgai ieškoti reikalingo daikto, per jų sankaupas nėra kur priimti kelių svečių ir pan. Taip pat nepatogumas gali būti psichoemocinis – būnant namuose pasireiškia prislėgtumas arba nerimas. Tai rodo, kad atėjo metas atsikratyti nereikalingų daiktų.

 

Išmesti, pasilikti

   

Verta įsidėmėti paprastą taisyklę – jei daikto neprireikė metus, jis nereikalingas. Tas pats pasakytina apie įvairios paskirties daiktus, tiesa, išimtis gali būti taikoma knygoms: jei dar neperskaitėte, turėtumėte pasilikti. Tačiau atlikdami reviziją, iš lentynų turėtumėte išimti jau nereikalingas knygas. Pvz., vaikų perskaitytas, pagal amžių jau netinkamas. Jas galite atiduoti artimiesiems su mažais vaikais, mokyklos ar miesto bibliotekai.

 

Kartą ar du per metus privalu atlikti generalinę namų tvarką, peržiūrint kiekvieną daiktą, kuris yra net atokiausioje kertelėje. Daiktų peržiūrą privalu atlikti kiekviename kambaryje, iškraustant visus stalčius, lentynas, spinteles. Išmeskite visus sulūžusius, įskilusius ir kitaip apgadintus daiktus. Jei daiktas nenaujas, bet tinkamas naudoti, tik jums nereikalingas, reikėtų jam rasti naujus namus. Tai lengva padaryti socialiniuose tinkluose sukurtose grupėse, kur dovanojami ir parduodami įvairūs dalykai. Stalčiuje pragulėjęs neišpakuotas daiktas jums tikrai nereikalingas, o kitam žmogui gali tarnauti ilgus metus.

 

Atsikratyti reikėtų visų daiktų, kurie turi „dublerį“. Pasitaiko ir tų pačių knygų, ir keli atidarytuvai ar virtuviniai kombainai. Šie daiktai tik užima vietą, bet naudos neteikia.

 

Ką daryti su drabužiais?

 

Jei nė karto neapsivilkote per visus metus, neprireikė net kelionėje, toks drabužis greičiausiai nereikalingas. Peržiūrint spintą reikėtų atidžiai apžiūrėti kiekvieną drabužį. Jei kuris praradęs gražią išvaizdą (įplyšęs ne per siūlę, su neišvaloma dėme, pakeitęs formą ir kt.), jis turėtų keliauti į tekstilei skirtą konteinerį. Ten pat atsidurti turi ir naudoti netinkama namų tekstilė bei morališkai pasenę drabužiai, kuriuos būtų nekorektiška kažkam atiduoti.

 

Jei drabužiai tinkami vilkėti, bet jums nebe(pa)tinka, juos galite parduoti „Vinted“ ar panašiose platformose, socialinių tinklų grupėse, specialiose mugėse ar kt. Kai kurios socialinės įstaigos taip pat priima drabužius kaip labdarą. Visuomet drabužius bei avalynę galima dovanoti „Caritui“ ar panašia veikla užsiimančioms organizacijoms.

 

Kalbant apie drabužius, reikėtų įsidėmėti dar vieną dalyką – jei netelpate į juos šiandien, nereikėtų pasilikti ateičiai, kai sulieknėsite. Pirkite tik tuos rūbus, kurie reikalingi arba kurie tikrai patinka: jei dvejojote parduotuvėje, veikiausiai jų taip ir neapsirengsite.

 

(Ne)taisyti

 

Dažnai namuose prisikaupia daiktų, kurie netinkami naudoti. Nežinodami, kur išmesti arba nenorėdami jų atsikratyti, į stalčius sukišame sulūžusius telefonų įkroviklius, spintelėse guli bent dešimt indelių, kurie neturi reikalingų dangtelių ir pan. Jei daiktas sulūžo ir neišeina ar neverta jo sutvarkyti, jis turi keliauti į tam tikrą konteinerį ar surinkimo punktą. Tas pats pasakytina ir apie savo funkcijos neatliekančius daiktus – kam pasilikti dėžutę maistui, jei nebėra kuo jos uždengti? Nereikėtų pasilikti ir įskilusių ar klijuoti sudužusių indų. Tokie ne tik kokybiškai nebeatlieka savo funkcijos, bet kyla rizika susižeisti, o jei tikite prietarais – dar ir pritraukia negatyvą.

 

Taisyti reikėtų tik tuos daiktus, kurių remontas būtų sumanus pasirinkimas, pvz., apynaujės buitinės technikos ar elektros prietaisų: remontuoti atsieis pigiau nei įsigyti naują, be to, bus mažiau atliekų aplinkoje. Jei norite atsinaujinti, nenaudojamus telefonus ar kompiuterius reikėtų atiduoti ar parduoti, o ne kaupti namuose.

 

Reikia rūšiuoti

 

Neretai nereikalingų daiktų namuose prisikaupia, nes tiesiog nežinome, kaip juos tvarkingai išmesti. Dėl to stalčiuose bei spintelėse ima rinktis maišeliai, popierinės dėžutės, stiklinė tara ir kt. Kiekvienuose namuose turėtų būti rūšiavimui skirtų talpų, kurios padėtų išvengti kaupimosi. Kai visuomet po ranka turėsite popieriui, plastikui, stiklui ir kt. skirtų talpų, bus paprasčiau viską iškart dėti ten, kur priklauso, o prisikaupus – išmesti į jiems skirtą konteinerį.

 

Verta žinoti, kad netinkamą naudoti buitinę techniką specialios tarnybos atvažiuoja pasiimti tiesiai į namus ir už šią paslaugą mokėti nereikia. Jei namuose turite nenaudojamų baldų ar kitų daiktų, juos galite nuvežti į stambių atliekų surinkimo aikšteles. Svarbiausia, kad nesiektumėte tik patraukti nereikalingo daikto iš kelio, nes jie labai sparčiai ims kauptis kitur: garaže, sandėliuke, sode ar kitur. Įvertinant savo daiktus, reikėtų pamiršti mintį „o gal kada prireiks“. Staiga prireikus ir įsigysite, išsinuomosite arba pasiskolinsite, jei tai vienadienis poreikis.

 

Sentimentai

 

Nereikalingų daiktų kaupimąsi dažnai skatina sentimentai. Tačiau norint gyventi erdviau ir laisviau, reikėtų vadovautis logika. Pvz., vaikus auginantys tėvai linkę kaupti jų piešinius, atvirukus ir kitus darbelius. Per 12 mokyklos metų (o jei dar įskaičiuotume darželį), jų gali prisikaupti šimtai. Galima pasilikti tik po 1–2 iš kiekvienų metų. Iš kiekvienos kelionės nesivežkite suvenyrų, nes greitai turėsite labai didelę lentyną niekučių, nuo kurių po kelias valandas valysite dulkes. Stenkitės ir kitiems nedovanoti dekoratyvių smulkmenų, nes žmonės gali jaustis įpareigoti eksponuoti jiems visai nepatinkantį daiktą.

 

Sentimentalius dalykus rūšiuokite vadovaudamiesi principu „geriau vienas prasmingas, negu šūsnis bereikšmių“. Pvz., iš paliktos močiutės papuošalų dėžutės pasilikite tą, kuriuo tikrai puošitės, arba tą, kuris dėl savo vertės gali keliauti iš kartos į kartą. Taip pat verta žinoti, kad sentimentus keliančius praktiškus daiktus reikėtų naudoti, o ne laikyti kaip eksponatus ar palikti dūlėti stalčiuje. Taip juos įprasminsite.

 

Daiktai kelia stresą

 

Minimalizmo ekspertė Francine Jay knygoje „Laimė turėti mažiau“ rašo, kad daiktai neatneša trokštamos laimės, bet kaip tik sukuria problemų ir lemia neigiamas emocijas, net stresą. Dėl daiktų patiriame daug įtampos. Iš pradžių jaudinamės, kad kažko neturime ir dedame daug pastangų, kad galėtume tai įsigyti: ne tik daugiau dirbame, bet kai kada ir skolinamės naujam pirkiniui. Paskui turime rūpintis to daikto priežiūra. Jei sugedo, sukame galvą, kaip suremontuoti, pataisyti, kur padėti. Vėliau susižavime nauju trokštamu daiktu ir visas šis ratas užsisuka iš naujo. Kuo daugiau daiktų turime, tuo opesnis klausimas tampa, kaip juos apsaugoti. Tai gali lemti ne tik papildomas išlaidas, pvz., įsirengti apsaugos sistemas, bet ir stresą – neramu išvykti ir namų, įtampa nepaleidžia net atostogų metu.

 

Kalbant apie atostogas, būtent joms dažniausiai pritrūksta pinigų, kai tampame daiktų vergais. Dirbdami tik dėl materialių vertybių ir negaudami kokybiško poilsio, aliname save fiziškai ir psichologiškai.

 

Stresą patiriame ir dėl per didelio daiktų kiekio namuose, nes lieka mažiau erdvės, laiko sau, daiktų perteklius ima slėgti, veikia klaustrofobiškai.

 

Kodėl daiktai kaupiami?

 

Kuo ilgiau gyvename vienuose namuose, tuo daugiau nereikalingų daiktų susirenka spintose, stalčiuose, sandėliukuose. Čia laiškai, atvirukai, nuotraukos, vaikų piešiniai ir darbeliai, drabužiai, avalynė, namų tekstilė, indai, stalo įrankiai, buitiniai prietaisai ir t. t.

 

Daiktus kaupiame dėl kelių priežasčių. Visų pirma, gaila išmesti gerą, nors ir nenaudojamą daiktą. Visų antra, su jais sieja sentimentai: padovanojo vaikai, paliko mylima močiutė, parsivežėme iš įsimintinos kelionės. Nereikalingus daiktus galime laikyti ir iš mandagumo. Pvz., įvairius paveikslus, vazeles, statulėles ir net prietaisus, kuriuos padovanojo artimieji. Nenorėdami įžeisti į svečius kelis kartus per metus atvažiuojančios tetos, prie nieko nederančią skulptūrėlę galime saugoti ištisus dešimtmečius.

 

Kai kurie žmonės daiktus ima kaupti pasikeitus gyvenimo aplinkybėms – staiga praturtėjus, norisi sau suteikti kuo daugiau materialios gerovės, todėl namuose ima rastis vis daugiau daiktų.

 

Gali būti sutrikimas

 

Nereikalingų daiktų namuose gali daugėti dėl kaupimo manijos. Daiktų kaupimo manija – psichologinis sutrikimas, vadinamas kompulsiniu kaupimo sindromu. Jis būdingas ir vyrams, ir moterims, o nuo to kenčia apie 5 % populiacijos. Pasak specialistų, kaupimo maniją gali išprovokuoti įvairios traumos, pvz., artimojo netektis, skyrybos ir kt. Senstant kaupimas progresuoja. Esant kaupimo manijai, daiktų kiekis namuose tampa milžiniškas. Jais visos patalpos užverčiamos taip, kad liktų tik siauras praėjimas nuo virtuvės iki tualeto bei miegamojo. Ekstremaliais atvejais, kaupimo manijos apimti žmonės ima kaupti ne tik daiktus, bet ir šiukšles, todėl gyvena antisanitarinėmis sąlygomis. Svarbu suvokti, kad tai psichinis sutrikimas, todėl reikalinga specialistų pagalba, kitaip atsikratyti kaupimo manijos nepavyks ir žmogus gyvens pavojingomis sąlygomis. Pasitaiko atvejų, kai kaupikai susižeidžia ir net žūva savo namuose, nes ant jų užgriūva perpildytos lentynos ar daiktų pilys, taip pat gresia įvairios traumos dėl sunkumo judėti namuose, infekcijos dėl antisanitarinių sąlygų ir kt. Pastebėjus, kad artimojo namuose sparčiai ėmė kauptis daiktai, reikėtų to nepraleisti pro akis, pasikalbėti ir, jei reikia, padėti kreiptis pagalbos.

 

Kad daiktų namuose nedaugėtų

 
  • Atlikite reguliarias daiktų revizijas.
  • Pradėkite išmesti daiktus nuo to, kas tikrai yra šiukšlės.
  • Įsidėmėkite, kad kiekviename kambaryje turi būti neišnaudotos erdvės.
  • Laikykitės taisyklės: vienas daiktas į namus, vienas – iš namų.
  • Nepirkite dėl to, kad pigu; neimkite dėl to, kad nemokama.
  • Jei pirkdami naują daiktą negalite ištarti užtikrinto „taip!“, tai reiškia „ne“.
  • Vertinkite ne daiktus, bet patirtis, įspūdžius, žinias.
  • Kasdien išmeskite po vieną nereikalingą daiktą.
 

SPECIALISTĖS KOMENTARAS

Namų organizatorė Jovita Mikštė

 

Netvarka namuose veikia savijautą

 

Tvarkingi namai – tvarkingas protas. Jei nesiseka, patariu susitvarkyti. Jei susipykote su kažkuo – eikite tvarkytis. Namuose mes kuriame, atsipalaiduojame, bendraujame su šeima. Jei namai netvarkingi, apie kokią kūrybą, meilę ir bendravimą galime kalbėti? Vienas svarbiausių sėkmės faktorių ir šeimoje, ir darbe yra tvarka. Juk viskas prasideda namuose: kitur neišmoksi, kaip juose tvarkytis, kaip gyventi, tik stebėdamas aplinką, tėvus. Žinoma, kartais bėgama nuo netvarkos. Žinau vieną moterį, kuri užaugusi netvarkinguose namuose dabar tvarkosi obsesyviai, nes prisiekė sau, kad jos namai nebus kiaulidė. Tiesa, tokie atvejai pasitaiko retai. Dažniausiai viską atsinešame iš namų – jei tėvų namuose chaosas, jis keliauja ir į vaikų šeimą. Taigi, organizuodami namus ne tik rūpinamės tvarka juose, bet ir vaikų ateitimi.

 

Kaip palaikyti namuose tvarką?

 

Žmonės tikrai turi per daug daiktų, dėl to namuose atsiranda netvarka. Namų organizavimą visuomet pradedu nuo nereikalingų daiktų atsikratymo. Išimame visus daiktus iš jų vietų ir peržiūrime, kas reikalinga, o ką išmesti. Paskleidus visą turtą prieš akis dažnai paaiškėja, kad žmonės turi prikaupę tikrų tikriausių nesąmonių (juokiasi). Kai nereikalingi daiktai išsimeta, vietoj numatytų keturių prireikia dviejų ar vos vienos dėžutės. Viską atlikti reikia mažais žingsneliais. Pvz., galite pradėti nuo virtuvinės spintelės, kurioje sudėta viskas: makaronai, birūs produktai, lentelės, šiaudeliai ir t. t. Viską išimti ir surūšiuoti kategorijomis. Žinodami, kiek turime kategorijų, lengviau suskaičiuosime, kiek dėžučių, krepšelių ir įvairių kitokių talpyklų reikia.

 

Viena kategorija yra birūs produktai. Juos suberti į tokiems skirtus indus. Prieskonius iš maišelių suberti į prieskonių indelius. Peržiūrėti turimus konservus ir išmesti pasibaigusio galiojimo. Išmesti viską, kas nereikalinga, o likusius produktus sudėti į jiems skirtas talpyklas. Beje, jos reikalingos ir šiaudeliams, ir folijai, ir kitiems smulkesniems daiktams, kad stalčiuje ar spintelėje nevyrautų chaosas.

 

Ar didelis kiekis dėžučių, indelių ir kt. talpyklų nedidina netvarkos?

 

Dėžučių per daug nebūna, būna per daug daiktų (šypteli). Ar žmogui reikia dešimt atidarytuvų? Ne, nereikia. Taigi, organizuojant namus reikia pasilikti vieną, kuris brangus širdžiai, ir vieną, kurį neseniai pirkote. Ar reikia dvidešimt puodelių? Pakanka aštuonių ar dešimt, kuriuos patogiai galima vienu kartu sudėti į indaplovę. Žinoma, jei atsivežėte puodelį iš Niujorko, jis kelia sentimentus, bet jeigu jo nenaudojate pagal paskirtį – reikėtų atsikratyti.

 

Autorius Laima Samulė