Lyginant su paskutiniais praėjusių metų mėnesiais, 2025-uosius Lietuvos gyventojai pasitiko optimistiškesnėmis nuotaikomis dėl ekonominės padėties šalyje. Kaip rodo naujausias ELTA užsakymu atliktas „Baltijos tyrimų“ visuomenės nuomonės tyrimas, per metus gyventojų, manančių, kad metų pabaigoje šalies ekonominė situacija blogėjo, sumažėjo daugiau nei septintadaliu – nuo 54 iki 40 %.

 

Nation,Growth,Concept,,Green,Up,Arrows,-,Businessman,Holding,CardDaugiau nei dešimtadalis lietuvių jaučia pagerėjimą

 

2024 m. spalį–lapkritį vykdytos apklausos metu 18 m. ir vyresnių gyventojų prašyta įvertinti, kaip, jų nuomone, per paskutinius du mėnesius keitėsi ekonominė padėtis Lietuvoje – pagerėjo, nepasikeitė ar pablogėjo. Tyrimo duomenimis, gyventojų, kurie ekonominę padėtį Lietuvoje vertino kaip suprastėjusią, mažėjo visus paskutinius trejus metus. Šių metų lapkritį tokios nuomonės laikėsi 40 % gyventojų – per metus šis skaičius sumažėjo 14 % (2023 m. lapkritį taip manė 54 % respondentų), per dvejus – beveik trečdaliu (2022 m. lapkritį taip manė 72 % žmonių). Tuo metu gyventojų, kurie mano, kad ekonominė situacija Lietuvoje paskutiniais metų mėnesiais nepasikeitė, daugėjo: šį lapkritį tokių respondentų buvo 43 %, praėjusių metų – 33 %, o 2022 m. – 22 %. Paskutiniais šių metų mėnesiais tik kiek daugiau nei dešimtadalis Lietuvos gyventojų mano, kad ekonominė padėtis šalyje pagerėjo – tokią nuomonę išsakė 12 % apklaustųjų. Šis skaičius išaugo – pernai taip manė 8 %, 2022 m. – 3 % respondentų. Dar 5 % respondentų tiek šių, tiek praėjusių metų lapkritį atsakė neturintys nuomonės dėl ekonominės situacijos Lietuvoje pokyčių, prieš dvejus metus tokių žmonių buvo mažiau – 3 %.

 

Sunkiausia senjorams, optimistiškiausias jaunimas

 

Situacija šalies ekonomikoje kiek labiau nepatenkinti vyrai (42 %), tokią poziciją išsakė 37 % moterų. Nuomonės, kad ekonominė padėtis šalyje blogėja, laikosi beveik pusė visų kaime gyvenančių žmonių (47 %) ir pensininkų (46 %), taip pat daugiau nei pusė respondentų su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (54 %). Pesimistiškai ekonominę situaciją linkę vertinti 48 % bedarbių ir namų šeimininkių, 44 % rusų ir 60 % lenkų tautybės Lietuvos gyventojų, taip pat 45 % kairiųjų pažiūrų gyventojų. Kad ekonominė padėtis Lietuvoje gerėja, dažniau mano jaunimas iki 30-ies, respondentai su aukštuoju išsilavinimu ir uždirbantys didžiausias, daugiau kaip 2000 siekiančias šeimos pajamas per mėnesį, taip pat vadovai, specialistai, tarnautojai ir besimokantis jaunimas, respondentai, dirbantys valstybiniame sektoriuje.

 

Geriausiai ekonominė situacija vertinta prieš pandemiją, prasčiausiai – prasidėjus karui Ukrainoje

 

Apklausos duomenimis, gyventojai Lietuvos ekonominę padėtį geriausiai vertino prieš 5 m., dar iki prasidedant COVID-19 pandemijai. 2019 m. gruodį trys iš dešimties gyventojų laikėsi nuomonės, kad per paskutinius metų mėnesius situacija pablogėjo (29 %), daugiau nei pusė (52 %) ekonominę padėtį įvertino kaip nepakitusią, o 13 % žmonių manė, kad situacija pagerėjo. Prasčiausiai situacija vertinta prieš dvejus metus, kai, 2022 m. vasarį Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, lapkritį infliacija Lietuvoje buvo viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje (ES). Tuo metu net septyni iš dešimties (72 %) gyventojų manė, kad ekonominė padėtis per paskutinius 2 mėnesius blogėjo. Tik 3 % atsakė, kad situacija pagerėjo. Žmonių, manančių, kad ekonominė padėtis nepasikeitė, 2022 m. lapkritį buvo daugiau nei penktadalis. Tuo metu šių metų duomenys panašūs į buvusius prieš dešimt metų. 2014 m. lapkritį šeštadalis (16 %) žmonių sakė, kad per paskutinius kelis mėnesius Lietuvos ekonominė padėtis pagerėjo, keturi iš dešimties (42 %) manė, kad ji nepakito, taip pat panašus skaičius (39 %) atsakė, kad situacija blogėjo.

 

Apklausa vyko 2024 m. spalio 30–lapkričio 12 d. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1019 Lietuvos gyventojų (18 m. ir vyresnių), apklausa vyko 111 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė