Oro tarša – viena aktualiausių šių laikų aplinkosaugos problemų, kelianti didelį pavojų ne tik žmonių sveikatai, bet ir visoms planetos ekosistemoms, prisidedanti prie klimato kaitos. Teršalai ore atsiranda tiek dėl natūralių procesų, tiek dėl žmonių veiklos. Norint kasdieniame gyvenime prisidėti prie šios taršos mažinimo, svarbu suprasti jos priežastis ir pasekmes.

 

Grėsmingi skaičiaiSmokestack,In,Factory,With,Yellow,Sky,And,Clouds

 

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, oro tarša – ketvirtas pagrindinis priešlaikinių mirčių rizikos veiksnys visame pasaulyje. Vertinant žalingus aplinkos veiksnius pagal pavojingumą žmonių sveikatai, oro tarša Europoje atsiduria pirmoje vietoje. Kasmet nuo jos sukeltų ligų (sunkios formos astmos, širdies, plaučių ligų, insulto ir kt.) Senajame žemyne miršta apie 52 tūkst. žmonių (pasaulyje apie 8,9 mln.). Iš jų apie 1,2 tūkst. – iki 18 m. PSO duomenimis, net 96 % Europos miestiečių (pasaulio mastu 99 %) gyvena zonose, kur oro tarša smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis viršija rekomenduojamas saugias normas. Blogiausia padėtis – Italijoje ir Centrinėje bei Rytų Europoje, mat čia vis dar paplitęs kietojo kuro deginimas buitinėms reikmėms, taip pat pramonėje. Beje, oro tarša kenkia ne tik sveikatai, bet ir ekonomikai. Pasaulio bankas nustatė, kad ji pasaulio ekonomikai kasmet kainuoja daugiau nei 5 trilijonus JAV dolerių (apie 4,57 trilijonus Eur) gerovės išlaidų ir prarastų darbo pajamų.

 

Kas kaltas?

 

Dėl oro taršos įprasta kaltinti žmonių veiklą. Taip, žmonija prie to vienareikšmiškai stipriai prisideda. Vis dėlto kai kam galbūt bus staigmena, jog oro taršą didina ir kai kurie visiškai natūralūs gamtiniai procesai. Taigi, kas ją sukelia?

 

Antropogeniniai (žmonių sukelti) šaltiniai

 

Pramonės emisija. Gamyklos ir elektrinės į atmosferą išskiria daug teršalų:sieros dioksidą (SO₂), azoto oksidus (NOₓ), kietąsias daleles (KD). Iškastinio kuro deginimas pramoninėje veikloje – pagrindinis oro teršalų šaltinis.

 

Transportas. Transporto priemonės labai teršia orą, išskiria anglies monoksidą (CO), NOₓ, lakiuosius organinius junginius (LOJ) ir KD. PSO teigimu, transportas atsakingas už maždaug 25 % viso pasaulinio CO₂ išmetimo.

 

Žemės ūkio veikla.Naudojant pesticidus, trąšas ir tvarkant gyvūnines atliekas, į orą patenka amoniako (NH₃) ir metano (CH₄). Ypač pavojingas pastarasis, mat tai yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos, stipriai prisidedančios prie visuotinio atšilimo.

 

Buitinė veikla. Maisto gaminimas, patalpų šildymas ir cheminių valymo priemonių naudojimas gali išskirti patalpų oro teršalus, įskaitant LOJ, CO ir KD. Besivystančiose šalyse reikšmingas patalpų oro taršos šaltinis – biomasės naudojimas maistui ruošti ir patalpoms šildyti.

 

 

Gamtiniai šaltiniai

 

Laukiniai gaisrai. Jie išskiria daug CO, KD ir kitų toksiškų junginių. Pastaraisiais metais dėl klimato kaitos laukinių gaisrų kiekis ir intensyvumas pastebimai išaugo.

 

Ugnikalnių išsiveržimai. Vulkaninis aktyvumas išskiria į atmosferą sieros dioksidą, pelenus ir kitų dalelių, kurios gali paveikti oro kokybę dideliuose plotuose.

 

Dulkių audros.Natūralios dulkių audros, ypač sausringuose ir pusiau sausuose regionuose, prisideda prie KD atmosferoje. Šias daleles vėjas gali pernešti dideliais atstumais.

 

Skausmingi padariniai

 

Oro tarša turi didelį poveikį žmonių sveikatai, aplinkai ir klimatui.

 

Poveikis sveikatai

 

Kvėpavimo takų ligos. Oro tarša gali sukelti arba pabloginti jau esamas kvėpavimo takų ligas: astmą, bronchitą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL) ir kt.

 

Širdies ir kraujagyslių problemos. KD, NOₓ ir kiti ore esantys teršalai didina širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką. Kyla grėsmė patirti infarktą, insultą bei kitų pavojingų būklių.

 

Vėžys. Tam tikri oro teršalai, pavyzdžiui, benzenas ir formaldehidas, yra žinomi kancerogenai. Ilgalaikis šių medžiagų poveikis didina vėžio, ypač plaučių, riziką.

 

Neurologiniai sutrikimai.Nauji tyrimai rodo, kad oro tarša gali paveikti pažinimo funkcijas ir prisidėti prie neurologinių sutrikimų – Alzheimerio ligos bei kitų demencijos formų.

 

Poveikis aplinkai

 

Rūgštus lietus. SO₂ ir NOₓ gali reaguoti su vandens garais atmosferoje, sudarydami sieros ir azoto rūgštis, taip sukeldami rūgštų lietų. Rūgštus lietus gali pakenkti vandens ekosistemoms, dirvožemiui ir augalams.

 

Eutrofikacija. Daug maistinių medžiagų turintys teršalai, tokie kaip NOₓ ir NH₃, gali sukelti dumblių peraugimą vandens telkiniuose. Tai vadinama eutrofikacija. Šis procesas išeikvoja deguonį vandenyje, kenkia augalijai ir gyvūnijai.

 

Biologinės įvairovės nykimas. Oro tarša gali sukelti buveinių degradaciją ir biologinės įvairovės nykimą. Rūgštus lietus ir pažemio ozonas gali pakenkti miškams, paveikti nuo jų priklausomus augalus bei gyvūnus.

 

Klimato kaita

 

Oro teršalai (CO₂, CH₄, smalkės ir kt.) prisideda prie visuotinio atšilimo. Nors CO₂ yra svarbiausios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, trumpalaikiai klimato teršalai, tokie kaip metanas ir smalkės, irgi turi didelę reikšmę. Šių teršalų emisijų mažinimas itin svarbus siekiant sušvelninti klimato kaitą.

 

 

Kuo kvėpuojame Lietuvoje?

 

Valstybinio aplinkos oro monitoringo duomenimis, 2023 m. teršalų koncentracijos daugelyje Lietuvos oro kokybės tyrimų (OKT) stočių buvo mažesnės nei ankstesniais metais. Palyginus su 2022 m., aplinkos oro kokybė mūsų šalyje pagerėjo. Ji pamažu gerėja jau ne vienus metus. Pernai vidutinė metinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija OKT stotyse siekė nuo 10 iki 23 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės (40 µg/m³). Vidutinė metinė azoto dioksido (NO2) koncentracija miestų OKT stotyse svyravo nuo 7 iki 28 µg/m³ ir taip pat neviršijo ribinės vertės. Didžiausia 8 valandų ozono (O3) koncentracija daugelyje OKT stočių viršijo ilgalaikius tikslus atitinkančią vertę (120 µg/m3). Tačiau siektina vertė neviršyta: 120 µg/m3 neturi būti viršyta daugiau kaip 25 dienas per metus, imant trejų metų vidurkį. Benzo(a)pireno vidutinė metinė koncentracija neviršijo siektinos vertės (1 ng/m³) nei vienoje tyrimų vietoje. Tą patį galima pasakyti apie sieros dioksido (SO2), anglies monoksido (CO), benzeno ir sunkiųjų metalų (švino, arseno, kadmio, nikelio) vidutines metines koncentracijas.

 

Nors mūsų šalies oro kokybė vis dar dažnai neatitinka griežtų PSO rekomendacijų, ji kasmet gerėja. Norėdami pasitikrinti oro kokybę savo gyvenvietėje, tą galite padaryti interneto svetainėje ORO KOKYBĖ ŠIANDIEN (https://oras.old.gamta.lt/cms/index). Informacija rodoma realiu laiku.

 

Prisidėti gali kiekvienas

 

Pagrindiniai aplinkos oro taršos šaltiniai Lietuvoje yra transportas, šiluminės energijos gamyba ir pramoninė veikla. Tai, kokiu oru kvėpuojame, labai priklauso ir nuo kiekvieno mūsų individualių sprendimų. Štai keli patarimai, kaip kasdien galite sumažinti žalingą poveikį aplinkai:

 
  • Atsisakyti taršių transporto priemonių. Esant galimybei geriausia keliauti pėsčiomis, dviračiais, elektrinėmis transporto priemonėmis, viešuoju transportu.
  • Pirmenybę teikti atsinaujinantiesiems energijos šaltiniams (saulės, vėjo ir kt.).
  • Individualiems namams jungtis prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos arba pasenusius šilumos gamybos įrenginius keisti naujesniais, efektyvesniais, mažiau taršiais.
  • Taupyti vandenį. Prausiantis po dušu, valantis dantis, plaunant indus jį užsukti, kai nenaudojamas.
  • Rūšiuoti ir kompostuoti atliekas.
  • Nepiktnaudžiauti buitine chemija, pagal galimybes rinktis natūralius valiklius ir skalbiklius.
  • Visokeriopai mažinti vartojimą: maisto, kosmetikos, tekstilės gaminių ir kt.
 

Autorius Jūratė Survilė