Žmonių užšaldymas po mirties, siekiant ateityje juos prikelti, jau seniai nebėra tik mokslinės fantastikos tema. Atsirado ištisa tyrimų sritis – krionika. Visgi šįmet vis daugiau mokslininkų kritikuoja bandymus lede išsaugoti žmogaus protą ir kūną. Mat naujausi tyrimai rodo, kad atgaivinti jų tiesiog nepavyks.

 

Kur ir kaip saugomi užšaldytieji?Human,Cloning,Or,Dna,Research,In,Secret,Science,Laboratory,Carton

 

Robertas Chesteris Wilsonas Ettingeris – amerikiečių mokslininkas, dažnai vadinamas krionikos tėvu, 1962 m. išleido intriguojančią knygą pavadinimu „Nemirtingumo perspektyva“ („The Prospect of Immortality“). Joje išdėstytos mintys tapo 1976 m. įkurto Krionikos instituto veiklos pagrindu. Dr. R. Ettingeris ne tik sukūrė visiškai naują discipliną, tačiau ir suteikė materialų pagrindą krionikos eksperimentams. Atsirado 100 žmonių, patikėjusio gyvybės išsaugojimo lede idėja. Jie sumokėjo po 28 tūkst. JAV dolerių, kad jų kūnai po mirties būtų užšaldyti azote ir saugomi iki tol, kol bus sukurtos galimybės prikelti antram gyvenimui. Viena pirmųjų Krionikos instituto klienčių – R. Ettingerio motina Ray, mirusi 1977-aisiais. Dvi mokslininko žmonos taip pat patalpintos į azotą. 2011 m. miręs R. Ettingeris irgi pateko į šalčio saugyklą. Ir tai nėra vienintelė vieta, kur saugomi šimtai užšaldytų mirusių žmonių kūnų. Arizonos valstijoje kruopščiai saugoma krionikos saugykla „Alcor“. Įmonė neskelbia, kiek žmonių pasinaudojo jos teikiamomis paslaugomis (neoficialiais duomenimis – apie 250, o dar 1500 užsiregistravo šiai procedūrai), tačiau neslepia kainos. Užšaldyti save ateičiai čia galima sumokėjus 200 tūkst. JAV dolerių vienkartinį mokestį ir papildomai atseikėjus už saugojimo paslaugą. Amerikos įstatymai nedraudžia palaikų laikyti ledo saugyklose, jeigu prieš iškeliaudamas anapilin žmogus sudaro specialią sutartį. Tačiau niekur teisiškai nenurodyta, ką su tokiais azote užšaldytais kūnais daryti, jeigu įmonė bankrutuoja arba įvykus techniniam gedimui kūnai atitirpsta. Nors patvirtintų duomenų apie tokius atitirpimo atvejus nėra, tačiau Arizonos valstijoje veikiančios įmonės buvę darbuotojai anonimiškai nutekino duomenų apie galimai netinkamą užšaldytų palaikų laikymą. Akivaizdu, kad šiai problemai spręsti tiesiog dar nėra įstatyminės bazės. Tad savo kūną po mirties užšaldyti nusprendę žmonės niekaip neapsaugoti ir negauna jokių garantijų.

 

Bandymai išsaugoti smegenis

 

Visgi tiems, kurie sumoka krūvą pinigų tam, kad būtų užšaldyti, mat tiki tokiu būdu galėsiantys pamatyti ateitį, ne itin rūpi, kas iš tiesų nutiks su jų kūnais po mirties. Beje, atsiranda ir tokių, kurie įsitikinę, kad viso kūno užšaldyti nėra prasmės. Mat ateitis priklauso ne fiziniam kūnui, o galinguose serveriuose išsaugotiems neuronų tinklams – praprasčiau tariant, skaitmenizuotoms mirusiojo smegenims. Šie asmenys save vadina transhumanistais. Jie mano, kad ilgainiui žmonės galės pavirsti daug daugiau gebančiomis būtybėmis ir kūno tiesiog nebereikės. Tad ragina ieškoti būdo jau dabar išsaugoti tik smegenis. Vienas organas užima mažiau vietos, o jo išsaugojimas kainuos pigiau. Be to, suleidus neužšąlančio skysčio tiesiai į smegenis, padidėtų sėkmingo jų išsaugojimo tikimybė. Maža to, transhumanistai mano, kad norint išgyventi ateityje neišvengiamai teks ne tik suskaitmeninti smegenis, bet ir fiziškai šią laikmeną perkelti į kosmosą. Tad norintieji gyventi amžinai, kad ir be kūno, turėtų suskubti. Beje, šios idėjos šalininkas – vienas turtingiausių planetos žmonių, kosmoso kompanijos „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas. Tikėtina, kad vienas pirmųjų jo tikslų Marse bus krionikos įrenginio statyba. Ir tai nėra tik tuščia įžvalga. Tokie įrenginiai jau egzistuoja. Taip pat sparčiai kuriama technologija, leisianti krionikos įrenginius dalimis nugabenti į kitą planetą ir ten surinkti mechaninėmis robotų rankomis be žmogaus įsikišimo. Tai labai tolimas, visgi stebėtinai realus žvilgsnis į ateitį. Bėda ta, kad kol kas neįmanoma tiesiog atjungti smegenų nuo kūno ir tikėtis, jog veiks kaip anksčiau. Smegenis valdo ne tik elektriniai impulsai, einantys per neuronus. Jos taip pat reaguoja į chemines medžiagas, esančias tiek smegenyse, tiek kitose kūno dalyse. Transhumanistai mano, kad ateityje visos šios problemos bus išspręstos. Savo teoriją grindžia tuo, kad smegenys – tik kompiuteris, tik sudėtingesnis nei sukurtas žmonių. Tad smegenis, kaip ir kompiuterį, galima įjungti ir išjungti.

 

Žlungančios teorijos, bet nesustabdomi bandymai

 

Bloga žinia ta, kad nėra patikimų įrodymų, kaip krionika veikia žmones. Galimos problemos nesuskaičiuojamos, pradedant nuo mirties laiko. Nuo mirties momento iki kūno užšaldymo gali praeiti kelios minutės ar net valandos. Tokio uždelsimo pakanka, kad kiekviena mirusiojo ląstelė patirtų drastiškų biocheminių pokyčių dėl deguonies ir maistinių medžiagų trūkumo. Todėl užšaldyto kūno būklė nebegalės atitikti gyvo žmogaus būsenos. Tačiau idėjos šalininkai teigia, kad pagrindinis tikslas – išsaugoti fizinę smegenų struktūrą. Nauja šiuolaikinio mokslo kryptis konnekomika – visų smegenų neuronų kartografavimas. Nepaisant įspūdingų šios srities sėkmių, mokslininkai vis dar bando perprasti musių ir kitų smulkių vabzdžių neuronus. Be to, užtruks, kol mokslas ras metodą, kaip išlaikyti smegenis tobulos būklės. Neseniai bandyta išsaugoti pelės smegenis, į jas suleidžiant balzamavimo skysčio. Visa procedūra vyko vis dar plakant pelės širdžiai, bet šis procesas graužikę pražudė. Iki šiol nė viena iš turimų kriobendrovių nesugebėjo pateikti įrodymų, kad mirusiųjų smegenys tikrai bus išsaugotos tokios būklės, kokios reikėtų norint atkurti visas nervines jungtis. Nepaisant to, 2018 m. Kalifornijos valstijoje pradėta teikti smegenų išsaugojimo paslauga. Tiesa, startuolis „Netcome“ norinčiųjų smegenis ne užšaldo, o moderniais metodais balzamuoja – kol smegenys vis dar gyvos, suleidžia specialaus tirpalo, dėl kurio audiniai tampa tarsi stikliniai. Taip tariamai išsaugomos neuronų jungtys. Paprasčiau tariant, „Nectome“ siūlo eutanaziją mainais į teorinį nemirtingumą. Kalifornijos valstijoje eutanazija leidžiama ir jau atsirado norinčiųjų pasinaudoti tokia paslauga. „Nectome“ mokslininkai įsitikinę, kad ateities technologijos galės skenuoti smegenis labai išsamiai ir sukurti kompiuterinę simuliaciją. Tad bus gaunama savotiška smegenų atsarginė kopija.

 

Įdomu

 
  • 1966 m. pirmuoju kriogeniniu būdu užšaldytu žmogumi tapo psichologijos profesorius Jamesas Bedfordas. Ilgą laiką sklandė legenda, kad animacijos tėvas Voltas Disnėjus irgi pasirinko būti užšaldytas po mirties. Tačiau nėra jokių įrodymų.
  • Milijardierius Peteris Thielis yra sakęs, kad užsiregistravo kriogeniniam užšaldymui po mirties, nors nesitiki, jog tai pasiteisins.
  • Tarp užkonservuotų asmenų yra dvejų metų mergaitė iš Tailando, mirusi nuo smegenų vėžio. Tai – jauniausias kriogeniniu būdu užšaldytas žmogus.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė