Cinamono paslaptys  

Nuo seno cinamono žievė vartojama ne tik kaip prieskonis, liaudies medicinoje ji buvo žinoma kaip dirginantis ir stiprinantis vaistas. Nors cinamono miltelių galima rasti kone kiekvienoje virtuvėje, šis mėgstamas prieskonis turi daugybę paslapčių, kurias mokslininkai dar tik pradeda atskleisti.

Vaistas ir valiuta

Stiprus cinamono kvapas nuo seno kerėjo žmones, o jo aromatinės ir sveikatą gerinančios savybės senovėje nulėmė itin aukštą kainą. Senosiose civilizacijose cinamoną aukodavo dievams. Pasak Plinijaus raštų, I a. maždaug 300 g cinamono vertė prilygo 5 kg sidabro. Tai buvo maistas, vaistas ir valiuta, neįkandama eiliniam gyventojui, tačiau skatinanti ekscentriškus valdovų poelgius. Legenda byloja, kad nuožmaus būdo Romos imperatorius Neronas per žmonos laidotuvių apeigas sudegino cinamono metų atsargas. Senovės Egipte cinamoną naudojo kaip prieskonį, vaistą ir mumifikavimo ingredientą, mat jis turi konservuojančių savybių. Cinamonas minimas skirtingų civilizacijų (Kinijos, Indijos, Egipto, Romos) gydytojų veikaluose. Ilgus tūkstantmečius tai buvo viena vertingiausių prekių Artimuosiuose Rytuose. Į Europą jį atvežė arabų prekybininkai, kurie stengėsi išlaikyti prieskonio kilmės paslaptį, kad išsaugotų monopolį. Gabentas sudėtingai kertamais sausumos keliais. Greitai šis prieskonis tapo prabangos ir aukšto statuso ženklu. Vėliau, dėl itin išaugusios paklausos, Europos keliautojai ėmė ieškoti cinamono šaltinio. Jis rastas tuometiniame Ceilone (dabar Šri Lanka), o prieskonio paslaptis išaiškinta. Portugalų tyrinėtojai užkariavo Šri Lanką ir turėjo prieskonio monopolį nuo 1518 m. iki 1638-ųjų. Vėliau jį perėmė olandai. 1784 m. į Šri Lanką įsiveržė britai, tačiau ilgainiui prabangus prieskonis prarado aukštą kainą ir paklausą, nes imtas auginti ir kitose pasaulio vietose. Dabar ceiloninio cinamono medžiai veša Madagaskare, Brazilijoje ir Karibų jūros baseino salose. Mažiau kokybiškas kininis cinamonas (cassia) auginamas Kinijoje, Vietname ir Indonezijoje.

Skirtingos rūšys

Dabar už prieinamą kainą prekybos centruose galima įsigyti skirtingų rūšių ir pavidalo cinamono. Populiariausios ir dažniausiai virtuvėje naudojamos rūšys yra dvi: Šri Lankoje užaugintas ceiloninis cinamonas ir kininis cinamonas (kasija). Nors plika akimi didelio skirtumo tarp šių dviejų produktų nepavyks pastebėti, tačiau cheminė jų sudėtis tikrai skiriasi. Dideliuose prekybos centruose dažniausiai parduodama kasija, tačiau joje daug kumarino – gamtoje randamo toksino. Didesni jo kiekiai gali sukelti kepenų problemų. Skirtingai nei kasija, ceiloninis cinamonas kumarino visai neturi arba labai mažai. Tačiau šis brangesnis cinamonas sutinkamas rečiau. Paprastai jo ieškoti reikėtų specializuotose prieskonių arba ekologiškų prekių parduotuvėse. Taip pat manoma, kad ceiloninis cinamonas yra saldesnio kvapo, stipresnio aromato ir skonio. Visgi abiejų rūšių cinamonas atsiranda iš lauramedinių šeimos medžio (Cinnamomum). Milteliai išgaunami iš šių medžių žievės. Medžiai auginami maždaug dvejus metus, kol žievė tampa tinkama nuimti derliui. Žievė imama tik nuo ūglių, kad vėliau išaugtų naujų. Viršutinis sluoksnis nenaudingas, todėl pirmiausia pašalinamas. Visas procesas vykdomas rankomis. Vidinė žievės dalis išdžiovinta virsta cinamono lazdele. Milteliai išgaunami lazdeles sumalant specialiais malūnėliais minusinėje temperatūroje, nes karštis gali pakenkti prieskoniui ir sunaikinti žievėje esančius kvapiuosius aliejus.

Ir bandelėms, ir kvepalams

Dėl stipraus ir aštraus skonio cinamonas naudojamas kaip prieskonis marinuojant ar ruošiant patiekalus – pagerina jų aromatą, spalvą, skonį. Dėl antibakterinių savybių šį prieskonį ypač mėgsta šiltųjų kraštų gyventojai. Cinamono gimtinėje Šri Lankoje kone kiekvienas patiekalas turi nors žiupsnį cinamono. Jį dažnai maišo su kitais prieskoniais (aitriosiomis paprikomis ar ciberžole). Viduriniuose Rytuose cinamoną dažnai naudoja marinuojant vištieną ar avieną. Sumaišytas su česnakais puikiai gardina žuvies ar mėsos marinatą. Aliejuje ar svieste pakeptas cinamonas ryžiams, padažams ar daržovių patiekalams suteikia ypatingą gardų skonį. Cinamonas labai tinka patiekalams ar kepiniams su obuoliais, razinomis. Juo gardinama kava, šokoladas, arbata, alkoholiniai gėrimai. Netgi praverčia buityje – stipriu cinamono lazdelių nuoviru galima valyti virtuvės ar vonios baldų paviršius, šaldytuvo lentynas ir kitas vietas, dezinfekuoti žaisliukus, vaikiškus indelius. Vandeniu su keliais lašais eterinio cinamono aliejaus galima prausti veidą, mat veikia antibakteriškai. Grynas cinamono lapų eterinis aliejus maloniai kvepia, todėl juo galima kvėpinti kambarius – pagarinti vandenį su keliais lašais šio aliejaus. Namai ne tik prisipildys gero šilto kvapo, bet ir dezinfekuos patalpų orą. Kambarius galima tiesiog papurkšti vandeniu, į kurį įlašinti 2–5 lašai šio aliejaus. Cinamono vandeniu naudinga papurkšti švarius rankšluosčius, drabužius, patalynę. Mokslininkai tvirtina, kad antibakterinės cinamono savybės nepalankios dulkių erkėms, kandims, tarakonams. Gamtoje cinamono aliejus pravers saugantis nuo uodų.

Nauda sveikatai

Reguliuoja cukraus kiekį ir stiprina kraujagysles. Įrodyta, kad cinamonas padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Sergantys cukriniu diabetu gali per dieną suvartoti pusę šaukštelio cinamono. Taip pat šis prieskonis – puiki cholesterolio prevencija, o valgomas su medumi efektyviai stiprina kraujagyslių sieneles, jų elastingumą.

Gelbsti nuo pilvo pūtimo. Cinamonas padės turint virškinimo bėdų, ypač kai pilve kaupiasi dujų. Šis prieskonis turi antibakterinių savybių, todėl sureguliuoja virškinimo mikroflorą. Įrodyta, kad cinamonas yra veiksminga salmoneliozės prevencijos priemonė – jei imuninė sistema stipri, pajėgus apsaugoti nuo šios ligos.

Sveikiems dantims. Dėl antibakterinių savybių cinamonas naudingas dantims ir dantenoms. Keli lašeliai cinamono aliejaus, užlašinti ant dantų pastos ar įlašinti į burnos skalavimo skystį, padės ilgiau išsaugoti burnos sveikatą.

Mangano šaltinis. Sergantys artritu ar turintys rūpesčių dėl sąnarių turėtų kas rytą valgyti cinamono (po šaukštelį su medumi, užsigeriant stikline vandens). Cinamonas turi daug mangano, kuris ypač svarbus norint išsaugoti sveikus kaulus ir sąnarius. Ištirta, kad vartojantys daugiau cinamono yra budresni, lengviau susikaupia, sutelkia dėmesį ir turi geresnę atmintį.

Padeda peršalus. Tik pastebėjus pirmuosius peršalimo požymius (varvanti nosis, jautrios akys, gerklės peršėjimas) derėtų išgerti arbatos su cinamono lazdele – į kovą stos antibakterinės jo savybės. Cinamonas skatina kraujo apykaitą, taip organizmas labiau aprūpinamas deguonimi, todėl lengviau kovoja su peršalimu ir jo simptomais.

Džiuginantis prieskonis. Cinamonas turi cheminių medžiagų, veikiančių panašiai kaip laimės hormonai endorfinai. Todėl dažniau vartojantys cinamono yra geresnės nuotaikos, žvalesni ir linksmesni.

Sudėtyje apstu vertingųjų medžiagų. Viename šaukšte prieskonio yra maždaug 4 g skaidulų, 8 % kalcio, 4 % geležies ir 3 % vitamino K paros normos. Polifenoliai, esantys cinamone, saugo nuo uždegimų.

Maistinė vertė       100 g

Baltymai                   4 g

Angliavandeniai       81 g

Riebalai                    1,2 g

Skaidulos                  53 g

Kalis                         431 mg

Natris                        10 mg

Manganas                  8 µg

Magnis                      60 mg

Geležis                      8,3 mg

Vitaminas C              3,8 mg

100 g                       247 kcal

Indiškas ėrienos karis

4 porcijos

100 g 325 kcal

Ruošti 2 val.

•  1 kg ėrienos
•  3 svogūnai
•  6 skiltelės česnako
•  3 cm imbiero šaknies
•  250 g konservuotų pomidorų
•  2 šaukštai aliejaus
•  Cinamono lazdelė
•  3 kardamono pumpurėliai
•  6 juodieji pipirai
•  3 laurų lapai
•  3 gvazdikėliai
•  Šaukštelis kumino sėklų
•  Pusė šaukštelio ciberžolės
•  Maltos aitriosios paprikos pagal skonį
•  2 šaukšteliai maltos kalendros
•  Druskos pagal skonį

GAMINIMAS. Ėrieną kruopščiai nuplauti ir nusausinti. Supjaustyti kąsnio dydžio gabalėliais. Puode įkaitinti aliejų ir sudėti cinamoną, kardamoną, pipirus, laurų lapus, gvazdikėlius ir kuminą. Prieskoniams sušilus sudėti mėsą. Nuolat maišant kepti ant vidutinės kaitros. Sudėti pusžiedžiais pjaustytus svogūnus ir kepti maišant apie 15 min. Suberti kapotą česnaką ir imbierą. Maišant kepti, kol česnakas suminkštės. Suberti likusius prieskonius – ciberžolę, papriką, kalendrą, ir maišant apkepinti, kad prieskoniais pasidengtų visa mėsa. Sudėti pomidorus, pasūdyti ir užvirti. Troškinti apie 1,5 val.

Gėrimas „Auksinis pienas“

2 porcijos

100 g 38 kcal

Ruošti 15 min.

•  200 ml migdolų gėrimo
•  150 ml vandens
•  Cinamono lazdelė
•  Pusė šaukštelio ciberžolės
•  Ketvirtis šaukštelio imbiero miltelių
•  Ketvirtis šaukštelio cinamono
•  Maltų juodųjų pipirų pagal skonį
•  Šaukštelis kokosų aliejaus
•  Šaukštelis medaus

GAMINIMAS. Migdolų gėrimą supilti į puodą, įdėti cinamono lazdelę, suberti ciberžolę ir imbierą, pagardinti pipirais. Gerai išmaišyti ir sudėti kokosų aliejų. Įpilti 150 ml šalto vandens. Užvirinti ir sumažinus kaitrą virti apie 10 min. Paruoštą gėrimą perkošti per tankų sietelį. Supilti į elektrinį plaktuvą ir plakti, kol gėrimas lengvai suputos. Prieš patiekiant pagardinti medumi ir apibarstyti cinamonu.

Autorius Eglė Stratkauskaitė