Prieš prasidedant žiemai paprastai paskutinis reikšmingas darbas lauke – lapų grėbimas. Visgi lapkritį ir net gruodžio pradžioje dar yra kuo pasirūpinti. Mat augalus būtina tinkamai paruošti tikrajam šaltymečiui, kad šie lengviau peržiemotų, o pavasarį būtų galima mėgautis ankstyva žaluma. Beje, lapkritį dar galima šį bei tą sodinti ir sėti.

 

Pasirūpinti dirva ir derliumiAutumn,Garden,View,In,October,With,Wooden,Archway.,Rustic,Natural

 

Daugelis daržininkų dar spalio pradžioje pasirūpina paskutinėmis daržo gėrybėmis ir paruošia dirvą žiemai. Visgi dėl ilgai išsilaikiusios aukštos temperatūros suvešėjo piktžolės. Tad lapkričiui baigiantis verta dar kartą apsilankyti darže ir išravėti didžiąsias piktžoles. Taip pat svarbu dirvą palikti kuo švaresnę. Derėtų išnešti visus įrankius, vazonus, kuolelius ir kitus pašalinius daiktus. Mat švariame ir tuščiame darže kenkėjai ir ligų sukėlėjai turi daug mažiau galimybių išgyventi žiemą. Visgi idealiai švaraus daržo taisyklės nepavyks laikytis tiems, kurie augina ropių, žieminių ridikų, griežčių ir pastarnokų. Šios šakninės daržovės net nuvytus lapams dar šiek tiek auga. Neatšiauriose vietose ropinės daržovės gali likti žemėje, nebent yra jas mėgstančių graužikų.

 

Lapkritis – puikus metas pasirūpinti ir rūsiu. Nuimtą derlių dar kartą peržiūrėkite ir sutvarkykite šakniavaisius. Juos geriausia laikyti dėžėse susluoksniavus su smėliu ar pjuvenomis. Taip puikiai išsilaikys visą žiemą. Salierai gerai laikosi dėžėse ir turėtų būti tinkami naudoti iki kitų metų gegužės. Burokėliai irgi išsilaikys iki pavasario. Tik pirmiausia vartokite mažesnius burokėlius, mat jie sunkiau išsilaiko nei didieji. Štai iš lauko parsineštas ropes patariama suvalgyti iki kovo, nes ropės vandeningesnės, neretai jau vasarį pradeda pūti.

 

Dar galima sėti tokių ankstyvųjų žalumynų kaip salotos, krapai, ridikėliai, petražolės, porai, svogūnai, morkos, burokėliai. Pasėjus svarbu lysves iškart apmulčiuoti durpėmis, kad pavasarį dirva neišdžiūtų ir greičiau sudygtų pirmasis derlius. Česnakai mėgsta šaltį, todėl lapkritis palankus juos sodinti. Sodinti skilteles 15 cm atstumu vieną nuo kitos eilėmis, kurios yra 30 cm atstumu. Taip pat būtina nestorai apmulčiuoti. Pasirūpinti pasėtų / pasodintų augalų apsauga ir spendžiant spąstus šliužams. Nors šaltymečiu jie nėra aktyvūs, tačiau nešąlant vis dar gali pasikėsinti į daigelius, daržovių šaknis, net sėklas.

 

Apsaugoti vaismedžius ir krūmus nuo pražūtingo šalčio

 

Prieš žiemą pasirūpinkite jautresniais lauko augalais, t. y. juos uždenkite. Tik svarbu atsiminti, kad uždengtus augalus reikės bent kartą per mėnesį patikrinti. Svarbu įsitikinti, ar augalas gauna užtektinai drėgmės ir gali kvėpuoti, antraip dangalai gali lemti nudžiūvimą ir žūtį. Lapkritį atidžiau stebėkite ir visžalius lapuočius. Jeigu ruduo sausas, juos būtina palaistyti. Jei negauna pakankamai drėgmės, prastai žiemoja, nukenčia dekoratyvumas. Tad net prasidėjus šaltesniam sezonui reikia reguliariai laistyti, nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai nereikalinga.

 

Prieš prasidedant stipriausiems šalčiams vertėtų mulčiu bei durpėmis apiberti vaismedžių šaknis. Jos itin jautrios šalčiui. Šaknys labiausiai nukenčia, kai žiemą mažai sniego. Sinoptikai žada, kad ateinanti žiema nebus balta ir apkasti vaismedžių sniegu nepavyks, todėl pasitarnauti kaip veiksminga apsauga gali eglių šakos ir mulčias. Mulčiuoti būtina rudenį naujai pasodintus ir 2–3 metų medelius. Mulčiuojama, kai dirva truputį pašąla (tokiomis sąlygomis mažiau kenkia graužikai), 10–15 cm storio sluoksniu, 50–100 cm spinduliu aplink kamieną.

 

Nuo vaismedžių būtina pašalinti sukamštėjusius vaisius. Juos galima tiesiog užkasti į žemę. Taip darant sunaikinami ligų sukėlėjai. Nuo įvairių parazitų gelbsti ir kamienų balinimas. Daugelis šiuo darbu užsiima pavasarį, nes nubalinti medeliai atrodo dailiau. Visgi prasmingiausia tai atlikti lapkritį. Vaismedžius baltinti galima specialiais mišiniais arba tiesiog gesintomis kalkėmis. Pravartu į masę įmaišyti šiek tiek lipalo ar molio miltelių. Tačiau vien balinimo nepakanka. Jaunus vaismedžius verta aprišti. Aprišalai saugo ne tik nuo žievės pleišėjimo, kurį sukelia staigūs temperatūrų svyravimai (ypač antroje žiemos pusėje, kai saulė įšildo kamienus, nors temperatūra būna žema), tačiau ir nuo kiškių bei graužikų. Vaismedžius galima aprišti impregnuotu popieriumi, eglišakėmis, šiaudų ar nendrių pynėmis, dviguba agroplėvele, medžiagos atraižomis. Popieriumi ar kita medžiaga kamienai vyniojami nuo apačios į viršų. Tada susidaro savotiškas stogelis ir pro sudūrimus ant žievės nepatenka vanduo. Eglišakėmis vaismedžių kamienai tiesiog apdedami ir sutvirtinami plona viela.

 

Kad kitąmet džiugintų žiedai

 

Gėlynuose lapkritį jau iš tiesų beveik nelieka darbų. Visgi iki pat gruodžio, jeigu tik leidžia švelnūs orai, dar galima sodinti svogūnines gėles. Tai galima daryti tiek darželiuose, tiek ir vazonuose namuose. Tik derėtų prisiminti, kad svogūnėliams reikia vietos. Susodinti per tankiai ištįsta ir menkiau žydi. Taip pat svarbu pasodintus svogūnėlius reguliariai, bet ne per gausiai palaistyti. Jeigu šie pasodinti lauke, verta uždengti ne tik durpėmis, bet ir mulčiu. Prieš tai apžiūrėjus, ar nėra pažeisti ligų ir ar į juos nesikėsina dirvoje žiemojantys graužikai. Apžiūrėti ir apmulčiuoti lapkritį verta ir daugiametes gėles. Daugelio jų stiebai pašalinami dar spalio pabaigoje, tačiau įpusėjus lapkričiui neabejotinai naudinga apžiūrėti, ar augalų nekamuoja ligos, ir pagerinti jų dirvą durpėmis. Šios užtikrina optimalų augalo maitinimą ir šaknų vystymąsi. Durpes išberti 7–10 cm storio sluoksniu gėlių šaknų plote.

 

Itin rūpestingi lapkritį būna rožių augintojai. Nors rožės nėra lepios ir nebijo šalnų, tačiau patartina jas apdengti ir paruošti žiemos sezonui. Itin svarbu neapdengti jų per anksti. Uždengus per anksti daug stiebų būna nesubrendę, todėl rekomenduojama dengti, kai lauke temperatūra nukrinta iki –5 ºC ar žemiau. Šiuo metu sumedėjusių bijūnų, hortenzijų, magnolijų ir kitų jautrių šalčiui augalų stiebus ateina metas aprišti šiaudais, eglišakėmis arba sausais lapais. Pačioje lapkričio pabaigoje apdengiami alpinariumų augalai ir dvimetės gėlės: našlaitės, saulutės, neužmirštuolės, paprastosios rusmenės, šiurpiniai gvazdikai, darželiniai katilėliai ir aukštosios piliarožės, kurios žydės kitų metų pavasarį ar vasarą.

 

Smarkiai atvėsus lapkričio orams laisvame gėlyno plotelyje ar daržo lysvėje galima sėti vienamečių gėlių: pajūrinių lobularijų, medetkų, vienamečių aguonų, ešolcijų, kochijų, žioveinių, dviragių leukonijų, šakotųjų perilų, uodeguotųjų burnočių, paprastųjų kosmėjų, kvapiųjų tabakų, rugiagėlių, klarkijų, darželinių graželių, darželinių juodgrūdžių; sausažiedžių: rausvųjų sausučių, sparnuotųjų sagučių, smiltyninių šlamučių ir pan.; varpinių sausažiedžių: karčiažiedžių miežių, kiškio uodegėlių, didžiųjų kiškio ašarėlių ir kt.; dvimečių gėlių: darželinių blizgių, šiurpinių gvazdikų, paprastųjų rusmenių; daugiamečių gėlių: astilbių, gausialapių lubinų, pentinių, rudeninių saulainių, darželinių sinavadų, rožinių skaistenių, kaukazinių laumenių, vaistinių smidrų.

 

Naudinga žinoti

 
  •  Gėlių sėklas sėti 5–7 d. prieš pat užšalimą, t. y. kai pradeda po truputį šalti dirvos paviršius, kad jos tik subrinktų, bet nespėtų sudygti. Per anksti pasėtos sėklos gali išleisti daigelius, kurie žus nuo stiprių šalnų. Užsėtas plotas mulčiuojamas 5 cm storio durpių ar pjuvenų sluoksniu, apdengiamas eglišakėmis. Lapkritį pasėjus gėlių, jos anksčiau pavasarį sudygs ir pražys.
  •  Anksčiau iškastus kardelių, frezijų ir montbrečių išdžiovintus ir švarius gumbasvogūnius dabar vertėtų apžiūrėti, išmesti pažeistus ir per žiemą laikyti sausoje, gerai vėdinamoje 5 ºC patalpoje, jurginų šakniagumbius laikyti 3–5 ºC patalpoje, kurios santykinė oro drėgmė – ne didesnė kaip 70 %.
  •  Kanos lapkritį jau turėtų būti iškastos ir laikomos 3–5 ºC patalpoje. Chrizantemos, atrinktos pavasariniam dauginimui, laikomos 1–4 ºC patalpoje ir, kai reikia, šiek tiek palaistomos.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė