Kiekvienas turime gyvybinės energijos šaltinį. Nuo to, kaip gyvename, ką mąstome ir kaip elgiamės priklauso, kaip ilgai šis šaltinis teiks reikalingą energiją. Kaip užtikrinti, kad jis neišsektų ir kas energiją eikvoja labiausiai?

 

Apie gyvybinę energijąA,Silhouetted,Figure,Sat,In,A,Mediation,Lotus,Pose,,Surrounded

 

Viduje slypinti energija susideda ir daugybės svarbių komponentų. Vienas jų – smalsumas, kuris skatina mokytis, domėtis naujais dalykais, atrasti ir suprasti, augti, tobulėti. Kitas – vaizduotė, leidžianti skleistis kūrybiškumui, svajoti, kurti lūkesčius, tikėti, viltis, matyti pasaulį šviesiomis spalvomis. Trečias – jausmai bei emocijos, kurie leidžia pažinti ir patirti save, pasaulį, kitus žmones. Gyvybinei energijai be galo svarbi valia, kuri žadina ryžtą judėti į priekį, pakilti suklupus, įveikti kliūtis ir siekti aukštesnių tikslų. Turėdami užtektinai gyvybinės energijos galime gyventi sveiką, sėkmingą, visavertį gyvenimą. Tačiau neretai žmonės skundžiasi energijos ir motyvacijos stygiumi, prarastu gyvenimo džiaugsmu, silpstančia sveikata. Tai ženklai, kad gyvybinės energijos šaltinis senka ir reikia imtis priemonių, kol dar nevėlu. Kai gyvybinės energijos lygis pasiekia kritinę ribą, gresia rimtų fizinių ir psichinių sveikatos problemų, taip pat kyla grėsmė santykiams su brangiais žmonėmis, karjerai ir kitoms svarbioms gyvenimo sritims. Sužinokime, kas sekina mūsų vidinės energijos resursus.

 

Netinkami mitybos įpročiai

 

Pakankamai ir tinkamai maitinantis energijos lygis būna aukštas, todėl galime sėkmingai susitvarkyti su kasdienėmis užduotimis ir išlikti pozityvūs. Svarbu suvalgyti optimalų maisto kiekį, nes alkis alina organizmą, o persivalgius dėl apkrautos virškinimo sistemos norisi pagulėti. Mitybos specialistai atkreipia dėmesį, kad tie patys produktai, tačiau netinkamai paruošti gali ne nesuteikti energijos, bet ir sumažinti jos lygį. Pvz., pernelyg riebi mėsa ar žuvis, gruzdinti patiekalai, perdirbti mėsos gaminiai reikalauja intensyvesnio ir ilgesnio virškinimo, todėl didina bendrą nuovargį. Netinkamas maistas energijai yra saldumynai ir kiti greitieji angliavandeniai. Patekę į kūną jie žaibiškai pakelia gliukozės kiekį kraujyje, todėl jaučiame energijos antplūdį. Bėda ta, kad staiga į viršų šoktelėjusi energijos rodyklė taip pat greit sminga žemyn, tad turime dar mažiau energijos, nei prieš lepindamiesi saldėsiu.

 

Svarbu nepersivalgyti, gerai sukramtyti maistą, nevalgyti likus bent 3 val. iki miego. Suaugusiam žmogui derėtų valgyti 3–4 kartus per dieną, neužkandžiaujant ir neperalkstant, kad vienu prisėdimu nebūtų suvalgoma per daug. Nepraleisti pusryčių, nes jie suteikia energijos aktyviausiai dienos daliai. Vakarienės lėkštė turėtų būti mažiausia, nes intensyvi dienos dalis baigėsi, organizmui (taip pat ir virškinimo sistemai) reikia ruoštis poilsiui. Nepiktnaudžiauti kava ir kitais energijos šuolius sukeliančiais gėrimais.

 

Kokį maistą rinktis?

 

Norint kasdien nepritrūkti energijos, į meniu būtina įtraukti riešutų, nes juose daug baltymų, skaidulų, antioksidantų ir naudingų augalinių junginių. Riešutai – puikus vitaminų ir mikroelementų, tokių kaip varis, magnis, kalis, vitaminų B6, B9 ir E, šaltinis. Svarbus komponentas, didinantis energiją – kurkuminas, pagrindinis biologiškai aktyvus ciberžolės junginys, pasižymintis galingu antioksidaciniu ir uždegimus mažinančiu poveikiu. Rekomenduojama ciberžole pagardinti bent kelis patiekalus per savaitę.

 

Energiškai vertingiausias augalinis maistas, todėl didžiąją dalį (du trečdalius) valgymų turėtų sudaryti vaisiai / uogos, daržovės, riešutai, sėklos, visų grūdo dalių produktai ir ankštiniai augalai. Verta žinoti, kad šie produktai ne tik palaiko optimalų energijos lygį, bet ir mažina lėtinių ligų riziką, didina ilgaamžiškumą. Trečioji mitybos dalis turi būti baltymai: žuvis, liesa mėsa, pieno produktai.

 

Tinkamai maitinantis, maistas suteikia reikiamos energijos ne tik fiziniam lygmeniui. Smegenys, iš maisto įsisavinusios reikiamas medžiagas, geriau veikia, todėl esame intelektualiai produktyvesni, taip pat išsiskiria malonumo hormonai, taigi, lydi geresnė nuotaika, auga motyvacija, norisi veikti.

 

Prasta miego kokybė

 

Vidiniams energijos resursams palaikyti reikalingas miegas. Prastai išsimiegojus, ryte nesinori lipti iš lovos, sunku išlaikyti akis atmerktas, prastai funkcionuojame (sunku išlaikyti dėmesį, užsiimti protine veikla, gali būti nekoordinuoti judesiai ir kt.). Neretai po bemiegės nakties skauda galvą, padidėja kraujospūdis, maudžia krūtinę, krečia drebulys. Tyrimai rodo, kad neišsimiegojęs vairuotojas kelyje yra toks pats pavojingas, kaip ir apsvaigęs nuo alkoholio.

 

Dažniausiai neišsimiegame, kai trūksta miego valandų – gulamės per vėlai, o ryte reikia anksti keltis. Taip pat miego kokybei kenkia prabudimai naktį ar paryčiais. Po tokios nakties dieną žmonės jaučiasi nepailsėję, mieguisti, nedarbingi.

 

Gerai neišsimiegame ir tokiu atveju, jei ilgai nepavyksta užmigti: kelias valandas prasivartę lovoje sutrumpiname miego laiką, be to, patiriame stresą, kad nepavyks pailsėti, o rytoj laukia sunki diena. Jei prastai išsimiegoti pasitaiko retai, vos po vienos ar kelių kokybiško miego naktų kompensuojame organizmui patirtus nepatogumus. Tačiau jei prastas miegas tampa rutina, tuomet gali prasidėti įvairūs negalavimai: nuo peršalimo ligų, kurias lemia dėl pervargimo nusilpęs organizmas, iki širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų.

 

Kaip geriau išsimiegoti?

 

Kasdien reikia eiti miegoti tuo pačiu metu ir užmigti iki vidurnakčio. Norint, kad miegas būtų kokybiškas, reikia užtikrinti, kad kambarys būtų gerai išvėdintas, ne per šiltas, visiškai tamsus. Elektros prietaisai turi būti išjungti. Nežiūrėti į ekranus prieš užmiegant, nes mėlyna šviesa stimuliuoja smegenų veiklą. Paskutinis valgymas turėtų būti ne vėliau, kaip 3 val. iki miego, kitaip aktyvi virškinimo trakto veikla blaškys miegą.

 

Tam, kad greičiau užmigtumėte ir geriau išsimiegotumėte, gali padėti vakaro ritualai – pasivaikščiojimas, neįpareigojantys skaitiniai prieš miegą. Palikite (bent jau stenkitės) rūpesčius už miegamojo durų. Sportuokite, nes reguliari mankšta pagerina miego kokybę. Jei jaučiate mieguistumą dieną, rekomenduojama numigti 10–20 min. Negerkite kavos ir stiprios arbatos antroje dienos pusėje. Patariama nerūkyti, ypač prieš miegą.

 

Jei nepavyksta užmigti, galima atsikelti ir užsiimti ramia veikla, pvz., paskaityti knygą, nes nesėkmingas mėginimas užmigti sukelia papildomą nerimą ir dar labiau apsunkina užmigimo procesą.

 

Fizinio aktyvumo stygius

 

Žmogus sukurtas judėti, todėl sėslus gyvenimo būdas prieštarauja prigimčiai. Kai einama prieš prigimtį, sekinami gyvybinės energijos resursai. Norint palaikyti balansą, svarbu reguliariai būti fiziškai aktyviems. Reguliarus fizinis aktyvumas mažina nuovargį ir didina energijos lygį, nes skatinama kraujotaką, deguonies ir maistinių medžiagų naudojimą, hormonų išsiskyrimą, raumenų stiprinimą ir ištvermę, gerina miego kokybę, mažina stresą. Visi šie procesai turi teigiamą įtaką energijos lygiui.

 

Po fizinės veiklos žmogus dažnai jaučiasi energingesnis ir geresnės nuotaikos, nes išsiskiria laimės hormonų (endorfinų, serotoninas). Padidėjus jų lygiui, nuotaikos reguliavimas daro teigiamą poveikį emocinei savijautai, atsiranda daugiau energijos, noras veikti ir gebėjimas susikoncentruoti. Prisideda ir emocinis pasitenkinimas, kai treniruotės metu žmogus pasiekia išsikeltą tikslą ar įgyvendina treniruotės planą. Tai suteikia pasitikėjimo ir kelia bendrą energijos lygį.

 

Kiek judėjimo reikia?

 

Fiziškai aktyvūs turime būti kiekvieną dieną bent po valandą. Tai nereiškia, kad būtina lieti prakaitą sporto salėje, naudingas bet koks aktyvumas. Galima kasdien išeiti spartesniam pasivaikščiojimui po vakarienės. Tris kartus per savaitę intensyviau pasportuoti: bėgioti, važinėti dviračiu, plaukioti, treniruotis su svarmenimis ar kt. Fizinei veiklai galima rinktis kitas malonias veiklas: komandinius žaidimus, šokius, važinėjimą riedučiais, jodinėjimą ir begalę kitų dalykų. Reikia tik išsirinkti priimtiniausią.

 

Judėjimą verta įtraukti į kasdienes veiklas. Pvz., vykstant į darbą išlipti stotele toliau, nesinaudoti liftu, į parduotuvę nueiti pėsčiomis, per pertraukėles gerti kavą vaikštinėjant ir pan. Naudinga pasitelkti išmaniąsias programėles, kurios primintų, kad metas pajudėti, skaičiuotų per dieną padaromus žingsnius. Daug lengviau sekti savo aktyvumą, kai kažkas primena, paskatina, sveikina už pasiektus ar viršytus dienos tikslus.

 

Judėti motyvuoja ir susitarimai, t. y. daug sunkiau išvengti treniruotės, kai esate pasižadėję sportuoti su kitu žmogumi.

 

3d,Illustration,On,The,Theme,"meditation,On,5,Elements,RevealsVeikimas prieš savo norus

 

Kaip ir ėjimas prieš prigimtį, taip ir savo norų nepaisymas sekina vidinės energijos resursus. Kai veikiate ne tai, ką norite, reikia papildomos energijos prisiversti atlikti veiksmą: pasakyti reikiamus žodžius, nuslėpti jausmus ir pan. Jei tokia nepalanki situacija tęsiasi ilgą laiką, vidinės energijos netenkama itin sparčiai. Čia susiduriame su paradoksu, nes dažnai pasitaiko situacijų, kai turime veikti ne tai, ką norime, bet tai, ką privalome. Norint nejausti pernelyg didelio neigiamo poveikio, reikia stengtis sumažinti tokias situacijas iki minimumo arba jas pakeisti. Pvz., pasitraukti iš toksiškų santykių, kad ir su kuo jie sietų (verta įsidėmėti, kad net artimiausi giminaičiai gali būti tie žmonės, kurie sekina vidinę energiją). Rasti darbą, kuris teiktų ne tik finansinę naudą, bet ir malonumą, kad kasdienis lipimas iš lovos nereikalautų ypatingų vidinių pastangų. Neretai pasirinkę netinkamą darbą žmonės susiduria su lėtiniu nuovargiu, lemiančiu rimtas fizinės ir psichinės sveikatos problemas.

 

Dažnam kančia ir sportas ar saikinga mityba. Čia reikėtų save šiek tiek perkalbėti (ne priversti), akcentuoti teigiamą naudą, pastebėti ir apdovanoti už pasiekimus, keisti požiūrį į sveiką mitybą, ieškoti, kaip skaniai paruošti naudingus produktus. Arba šiek tiek atsitraukti ir į maistą žiūrėti kaip į degalus: žinoti, koks tinkamas, ir jo suvartoti reikiamu metu, nesusiejant su smagiomis emocijomis.

 

Kaip įsiklausyti į save?

 

Neretai veikiame prieš savo norą, nes neužtektinai įsiklausome į save ir nežinome, ko iš tiesų norime, koks mūsų tikslas šioje Žemėje. Paprastai tariant, gerai savęs nepažįstame. Tai lemia, kad raginami aplinkos pasirenkame netinkamą profesiją, propaguojame žalingą gyvenimo būdą, susiejame ateitį su ne tuo žmogumi ir kt. Norint save geriau pažinti ir išgirsti norus, reikia daugiau laiko praleisti su savimi be išorinių trukdžių. Tam puikiai tinka meditacija, kvėpavimo praktikos, tylos stovyklos. Naudinga tiesiog išeiti iš namų ir pabūti gamtos apsuptyje, klausantis miško ošimo, upės tėkmės. Kai vėjas iš galvos išpučia rūpesčius ir kitų balsus, pagaliau galime išgirsti savąjį. Naudinga skaityti psichologines, saviugdos knygas, lankyti seminarus, klausyti paskaitų. Jei jaučiatės visiškai pasimetę, neprošal pasikonsultuoti su psichologu ar dvasininku. Kartais susivokti padeda žmogus iš šalies, kurio įžvalgos būtų objektyvios.

 

Nesirūpinimas savimi

 

Nuo vaikystės esame mokomi skirti dėmesio kitiems, ištiesti pagalbos ranką, rūpintis, mylėti. Tačiau visa tai nukreipta į kitus žmones. Retas mokomas pirmiausia pagalvoti apie save, mylėti ir pasirūpinti savimi, nes tai vis dar painiojama su egoizmu. Deja, būtent rūpesčio sau stygius yra sparčiausiai vidinės energijos resursus ištuštinantis blogas įprotis. Kitiems skirdami savo rūpestį, meilę ir dėmesį, daliname savo vidinę energiją. Jei to rūpesčio ir meilės negauname atgal ar per mažai, energijos atsargos senka. Reikėtų įsidėmėti, kad ne veltui lėktuvų įgula liepia deguonies kaukę užsidėti pirmiausia sau, o tik tada padėti kitiems – jei prarasite sąmonę, negalėsite padėti niekam. Taip ir su vidine energija: iš tuščio šulinio nepasemsi ir kitam nepaduosi, tad pirmiausia reikia pasirūpinti, kad tas šulinys būtų pilnas. O tai galite padaryti tik patys – niekas kitas už jus nepailsės, sveikai nepavalgys, nepasportuos, neišeis iš nemėgstamo darbo, neatliks sveikatos tyrimų ir t. t. Turite suvokti atsakomybę už savo savijautą ir pasirūpinti savimi, tik tada galėsite tinkamu rūpesčiu apgaubti ir jums brangius žmones.

 

Kaip pasirūpinti savimi?

 

Pradėti nuo elementarių dalykų ir pamažu rūpestį bei meilę sau auginti. Laiku ir sveikai pavalgykite (ne likučius ir vaikų lėkštės!), daugiau judėkite, raskite mėgstamą veiklą vietoj ar po darbo, stenkitės bendrauti su pozityviais žmonėmis, daugiau laiko leiskite gryname ore, skaitykite. Nusistatykite ribas ir išmokite pasakyti „ne“, išbraukite iš gyvenimo toksiškus žmones. Kasdien raskite laiko akimirkai sustoti ir pagalvoti, už ką esate dėkingi sau arba už ką šiandien galite save pagirti. Apdovanokite save, kai kažką ypatingo pasiekiate. Be kaltės skirkite laiko tik savo poilsiui, pramogai ar grožio procedūrai. Reguliariai tikrinkitės sveikatą, nuosekliai vartokite paskirtus maisto papildus ar vaistus. Nesumažinkite ir neignoruokite norų ir poreikių – jie ne mažiau svarbūs nei kitų šeimos narių. Apribokite pasiekiančią neigiamą informaciją. Pamaloninkite save maloniomis smulkmenomis: pirkiniu, skanėstu, išvyka, serialu ar bet kuo kitu, kas suteiktų malonių emocijų, juk gyvenimas turi būti malonus.

 

Sparčiausi būdai vidinei energijai atkurti

 
  •  Pabėgimas į gamtą, gamtos garsų klausymas, aplinkos stebėjimas.
  •  Muzikos terapija. Klausytis raminančių arba šokti kviečiančių garsų; gongų muzikos, giesmių.
  •  Žiūrėjimas į raminančius vaizdinius: ugnies šokį, vandens tėkmę, siūbuojančią lają.
  •  Miegas ne nakties metu. Jei visai nėra energijos, leiskite sau pamiegoti.
  •  Knygos skaitymas arba klausymas.
  •  Buvimas su mylimu žmogumi. Žaibiškai įkrauti gali net vienas apkabinimas, jei tai daro tinkamas asmuo.
 

SPECIALISTO KOMENTARAS

 

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytojas Vilius Rajeckas

 

Norint jaustis gerai ir nepritrūkti energijos, svarbu prisiminti pagrindinius sveikatą ir gerą savijautą lemiančius veiksnius.

 

Visavertė ir subalansuota mityba. Kiekvieno mityba turi būti visavertė ir subalansuota. Šiais laikais, kai didelis pasirinkimas rafinuotų, daug pridėtinio cukraus turinčių produktų, tai gali atrodyti ne taip paprasta, bet kiekvienas galime pasirūpinti, kad lėkštėje visada būtų mėgstamų daržovių: pomidorų, agurkų, salotų, nesvarbu, šviežių, virtų ar keptų. Beje, jos turėtų užimti pusę lėkštės.

 

Fizinis aktyvumas. PSO rekomenduoja fiziniam aktyvumui skirti bent 4 val. per savaitę. Fizinis aktyvumas svarbus visoms organizmo sistemoms, tiek jauniems, tiek vyresniems. Tai neprivalo būti sudėtingi, alinantys pratimai, intensyvios treniruotės – užtenka kasdien bent pusvalandį pasivaikščioti gryname ore, ypač šviesiuoju paros metu. Yra atvejų, kai dienos šviesos terapija (specialios lempos) naudojama net gydymo tikslais.

 

Subalansuotas darbo ir poilsio režimas. Šiuolaikiniame pasaulyje daug laiko praleidžiame prie ekranų, kurie tampa opia problema, kai kalbame apie poilsio režimą ir miego higieną. Norint kokybiškai pailsėti, reikėtų nesinaudoti ekranais, nesvarbu, tai telefonas ar televizorius, bent vieną valandą iki miego. Tai svarbu ne tik dėl vadinamosios mėlynos šviesos, bet ir dėl to, kad per juos gaunama informacija, tiek teigiama, tiek neigiama, aktyviai stimuliuoja nervų sistemą, emocijas, o tai tampa kliūtimi kokybiškam miegui – sunkiau užmigti, trumpėja gilaus miego laikas. Tai lemia, kad rytą prabundame nepailsėję, dieną trūksta energijos, sunku susikaupti.

 

Nepraeinant negalavimams, svarbu nenumoti ranka į sveikatą

 

Energijos trūkumas, nuovargis, galvos svaigimas, prasta bendra savijauta būdingi daugeliui sveikatos būklių ir ligų. Dėl to jiems užsitęsus visada verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kuris padės išsiaiškinti tikslias priežastis ir prireikus skirs tinkamą gydymą.

 

Autorius Laima Samulė