Ruduo ir žiema – rimtas išbandymas ne tik lauko, bet ir kambariniams augalams. Tad daugeliui jų būtina sukurti kuo palankesnes sąlygas. Lauko augalai tradiciškai pridengiami nuo šalčio, o šilumamėgiai kambariniai net gali būti užmigdomi vadinamuoju žiemos miegu. Visgi mūsų kraštuose esama tokių augalų, kurie žaliuoja net spaudžiant šaltukui, o įkurdinti vazonuose sukrauna nuostabių žiedų.

 

Dengti, nedengti ir ką pasodinti?A,Variety,Of,Evergreen,Shrubs,And,Trees,At,The,Farmer's

 

Ruduo ir pavasaris – pagrindinis augalų sodinimo metas. Visgi neretai kyla klausimas, ar lauke pasodintas augalas išgyvens žiemą? Tai priklauso nuo to, į kokią atsparumo šalčiui zoną patenka teritorija, kur jis bus sodinamas. Visame pasaulyje naudojama bendra sistema, kuri suskirsto Žemės rutulį į atsparumo šalčiui zonas. Iš viso yra 14 zonų: nuo 0–1 (šalčiausia) iki 12–13 (šilčiausia). Jos dar dalinamos į pazonius: a (šaltesnį) ir b (šiltesnį). Atitinkamai skirstoma ir Lietuvos teritorija. Remiantis 1991–2020 m. duomenimis, mūsų šalis patenka į tris atsparumo šalčiui zonas. Anksčiau dėl šaltesnių klimatinių sąlygų per Lietuvą ėjo kitos – šaltesnės zonos. O dabar jos pakeistos į švelnesnes, tad sodinant ir dengiant augalus žiemai vertėtų į tai atsižvelgti. Ką jos reiškia, suprasti nesunku: kuo mažesnis skaičius, tuo žemesnėje temperatūroje augalas gali išgyventi. Kuo aukštesnis skaičius – tuo sunkiau susitvarko su šalčiais. Kaip matyti pateiktame žemėlapyje, visa Rytų Lietuva patenka į 5 zoną, Vidurio ir didesnė dalis Vakarų Lietuvos – 6 zonoje, o siaurame pajūrio ruože (dėl švelnesnių žiemų) turime 7 zoną. Tačiau į tokį suskirstymą reikėtų žiūrėti realistiškai ir vadovautis lietuviška praktika: rytinėje Lietuvos dalyje gerai žiemoja augalai, kurių atsparumo zona 4 ir žemesnė, o pajūryje turėtų išgyventi ir tie, kurie priskiriami 5 zonai. Sužinoti augalo atsparumo zoną galima pasidomėjus jo kilme. Neretai įsigyjant naujų augalų ant jų etikečių nurodyti ne tik priežiūros simboliai, bet ir atsparumo zonos skaičiukas. Jeigu įsigyjamas užsienietiškas augalas, vertėtų ieškoti angliško užrašo „hardiness zone“. Bent iš dalies vadovaujantis tokiu skirstymu ir pasirinkus šalčiui pakančius augalus pavyktų sukurti atsparesnius želdynus. Visgi patyrę sodininkai pataria aklai nesivadovauti nurodymais ir net šalčiui atsparius augalus žiemą pridengti – bent keliomis eglės šakomis ir ryšulėliu šiaudų.

 

Akį džiuginantys visžaliai lapuočiai

 

Lietuvos sodininkai puikiai žino, kad prie mūsų šalies klimatinių sąlygų geriausiai prisitaikę spygliuočiai, kurie tamsia žalia spalva kraštovaizdį gyvina net prasidėjus didžiausioms šalnoms. Visgi yra itin ištvermingų visžalių lapuočių, puikiai išgyvenančių šaltąjį sezoną. Šiuos augalus galima auginti pavieniui, grupėmis, formuoti žemas gyvatvores, komponuoti su spygliuočiais. Taip sukuriamas puikus fonas visžaliams lapuočiams, kurių išvaizda kinta visą sezoną. Šių augalų įvairovė nėra didelė, bet keletą įspūdingų egzempliorių tikrai verta pasisodinti. Tiesa, derėtų prisiminti, kad lapų nemetantys augalai lepesni žiemą. Kaitindama saulė kepina jų lapus ir išgarina daug drėgmės, o papildomai jos augalas negauna dėl užšalusios dirvos. Apsaugoti juos galima gausiai liejant rudenį ar parenkant pavėsingą sodinimo vietą. Štai atspariausi ir gražiausi:

 
  •  Siauralapė balžuva (Andromeda polifolia) – erikinių šeimos augalas, natūraliai augantis Lietuvos aukštapelkėse. Krūmokšnis 15–60 cm aukščio, driekiasi į plotį, bet auga itin lėtai. Lapai odiški, žemyn užsirietusiais kraštais, užauga iki 4,5 cm ilgio ir 1 cm pločio. Lapų viršus tamsiai žalias, o apatinė dalis – melsvai balta. Geriausiai auga lengvoje ir drėgnoje dirvoje, saulėtoje ar pavėsingoje vietoje. Balžuvos atsparios žiemos šalčiams. Svarbu žinoti, kad augalo lapuose ir jaunuose ūgliuose yra toksinių medžiagų.
  •  Bugienis (Ilex) – visžalis krūmas arba medis, labiausiai paplitęs Azijoje, Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Amerikoje. Natūraliose augavietėse užauga net iki 25 metrų. Lietuvoje auga lėtai ir pasiekia iki 2,5 m aukštį. Išsiskiria dekoratyviais lapais – tamsiai žali, banguoti, stambiai dantytu pakraščiu. Žydi baltais kvapiais žiedais. Vėliau sunokina ryškias raudonas arba geltonas uogas, kurios gali kabėti visą žiemą. Uogos nevalgomos, tačiau jas galima naudoti kaip floristikos dekorą. Prastai auga visiškoje saulėje, todėl rekomenduojama parinkti pusiau šešėlinę augimo vietą. Sausą žiemą gali nudegti lapus, tad vegetacijos periodu būtina reguliariai laistyti.
  •  Paprastasis buksmedis (Buxus sempervirens) – lėtai augantis krūmas, pasiekiantis 1,5 m aukštį ir 1 m plotį. Lapai žalios spalvos, žvilgantys, pailgo kiaušinio formos, išsidėstę vienas priešais kitą. Pražysta gelsvai baltais neišvaizdžiais žiedais. Buksmedžiai atsparūs užterštam miestų orui. Labiausiai mėgsta saulėtą vietą, tačiau pakenčia ir dalinį pavėsį. Žiemos pabaigoje gali apdegti nuo tiesioginių saulės spindulių, todėl rekomenduojama pridengti eglišakėmis. Tai populiariausi krūmai formuojant žemas gyvatvores.
  •  Japoninis bereinutis (Pieris japonica) – tankus visžalis krūmas, galintis užaugti iki 1,5 m aukščio. Balandį–gegužę gausiai žydi baltais žiedeliais. Itin dekoratyviai atrodo įvairiaspalviai lapai, kintantys pagal sezoną. Geriausiai auga vidutinio derlingumo lengvoje, purioje dirvoje. Svarbu reguliariai laistyti. Dekoratyvumo nepraranda ir puikiai veša visiškame arba daliniame pavėsyje. Sodinami grupėmis priešais spygliuočius, rododendrus ar kitus dekoratyvius augalus.
  •  Japoninė azalija (Azalea japonica) – visžalis arba pusiau visžalis krūmas, labai panašus į rododendrą. Lietuvoje gali užaugti iki 2 m aukščio. Žydi dideliais įvairiaspalviais žiedais. Lapai tamsiai žali, blizgūs, mažesni nei rododendrų. Azalijos mėgsta rūgščią, humusingą, vidutinio drėgnumo dirvą. Jaunas azalijas prieš prasidedant žiemai rekomenduojama mulčiuoti ir uždengti. Tam galima naudoti eglišakes arba agrotekstilę.
  •  Raudonvaisė dyglainė (Pyracantha coccinea) – visžalis krūmas, galintis užaugti iki 6 metrų. Birželį pražysta baltais žiedynais. Vėliau subrandina raudonas arba oranžines uogas. Lapai nedideli, pailgi, žali. Geriausiai auga vidutinio derlingumo ir drėgnumo kalkingoje dirvoje. Dyglainės atsparios užterštam miestų orui. Labai šaltomis žiemomis gali apšalti, geriau žiemoja Klaipėdos rajone.

 

Šaltymečio žiedai namuose

 

Nors gerai prižiūrimi kambariniai augalai mažai paiso sezoniškumo, visgi dėl natūralios saulės šviesos stygiaus daugelis jų vėlyvą rudenį ir žiemą nepražįsta. Tačiau esama tokių, kurie būtent pačiu šalčiausiu metu apsipila žiedais. Tokių augalų jau dabar vertėtų parsinešti į namus tam, kad šie spėtų apsiprasti ir tamsiausiu bei šalčiausiu metu papuoštų aplinką ryškiaspalviais žiedais. Vienas tokių žiemos žydūnų yra eleboras. Jų esama daug rūšių, tačiau mūsų kraštuose dažniausiai sutinkamas baltažiedis eleboras (Helleborus niger), kuris geriausiai ištveria žiemas. Auginamas vazone pražįs per didžiąsias žiemos šventes. Tuo pačiu metu džiugins ir puansetija (puošniausioji karpažolė, Euphorbia pulcherrima). Karpažolė ryški, puošni būtent dėl savo raudonų lapų. Iš viršaus augalas primena žvaigždę, todėl dar vadinamas Kalėdų žvaigžde. Puansetijos žydi tamsiausiu metų laiku – lapkritį ir gruodį. Vos tik nužydėjus puansetijoms galima sulaukti nuostabių japoninių kamelijų (Camellia reticulata japonica) žiedų. Natūraliai auga Rytų Kinijos miškuose, Pietų Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Taivane, o pas mus geriausiai išgyvena vazonėliuose. Lauke kamelijos pradeda žydėti ankstyvą pavasarį ir žydi iki birželio. Visgi nusipirkti kamelijų su daugybe pumpurų galima jau prieš Kalėdas arba iškart po Naujųjų metų. Kamelijos – labai stiprus ir atsparus augalas. Vasarą geriausia auginti lauke. Prieš šalčius oro temperatūrai nukritus žemiau 8 °C būtina įnešti vidun. Tinkamiausia vidutinė temperatūra žiemos sezonu – 10 °C. Oras turėtų būti grynas ir drėgnas. Rekomenduojama nesukioti vazono ir nekeisti augalo padėties. Lauke gali žiemoti esant –10 °C. Žiemą galima purkšti lapus ir pumpurus, tačiau negalima purkšti jau išsiskleidusių žiedų, nes jie nurus. Vasara – japoninių kamelijų augimo ir brendimo laikotarpis, žiema ir pavasaris – žydėjimo.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė