Apsukrios ir galingos mafijos moterys

Sakoma, kad italų mafijoje moterys egzistuoja tam, jog pagimdytų palikuonis, sutvirtintų šeimą ir nutylėtų visas paslaptis. Tačiau realybė dažnai skiriasi nuo stereotipų. Už grotų pasodintų mafijos galvų mylimosios imasi lyderystės ir pačios tampa nuožmiomis nusikaltėlėmis.

Moterys mafijos istorijoje

Mafija – organizuoto nusikalstamumo grupuočių tinklas, atsiradęs Sicilijoje. Šio tinklo nariai įtariai vertino centrinę valdžią, ja nepasitikėjo. Sicilijoje mafija kūrėsi tarp stiprių ir vieningų šeimų klanų, kurie kartu siekė teisingumo, smurtavo ir prievartavo turtą iš žemės savininkų. Sicilijoje mafija vadinta „La Cosa Nostra“, Neapolyje – „Camorra“, Kalabrijoje – „Ndrangheta“, o Apulijoje – „Sacra Corona Unita“. XIX a. pabaigoje mafija plėtėsi ir įgavo valdžią, vis labiau įsitraukė į politinę veiklą. Tam, kad visi padaryti nusikaltimai liktų tik jų rate, jie veikė pagal tylos kodeksą, vadinamą omerta. Musolinio režimo metu, nuo XX a. 2-ojo iki 4-ojo dešimtmečio, mafija laikyta grėsme fašizmui ir turėjo nutraukti didžiąją dalį veiklos. Vėliau, po Antrojo pasaulinio karo, mafija galiausiai atgavo prarastas pozicijas.

Per visą istoriją moterys mafijoje turėjo daug skirtingų vaidmenų. Tiesa, šie vaidmenys visada būdavo griežtai vertinami mafijai būdingos patriarchalinės kultūros atstovų. Įprastai moterys buvo tik įrankiu, skirtu patenkinti jų tėviškus, valdžios ar seksualinius poreikius, pirmosiose mafijos gretose moterų nebuvo, jos likdavo nepastebimos ir negirdimos. Vėliau, keičiantis laikams, modernėjant visuomenei taip pat keitėsi mafijos požiūris. Be abejonės, ši kaita buvo sudėtinga, nes pagal griežtą hierarchinę struktūrą veikiančioje mafijoje istoriškai dominavo vyrai. Moterys buvo pagrindinis šeimos simbolis, žmonos ir mamos, sugebėjusios įdiegti mafijos vertybes savo vaikams. Mafijos vertybių skiepijimas padėdavo formuotis būsimiems nusikalstamos organizacijos lyderiams ir išsaugodavo socialinę santvarką. Nors nebuvo traukiamos į nusikaltimus tiesiogiai, jos laikėsi omertos. Dėl vaidmens mafijoje mažiau grėsmingos moterys turėjo prieigą prie informacijos, todėl jų gebėjimas laiku ir vietoje patylėti buvo gyvybiškai svarbus. Moterų vaidmuo šeimoje itin vertintas.

Moterys (ne)daro nusikaltimų?

Nors moterys iš prigimties mažiau linkusios nusikalsti, visuomenėje vyrauja požiūris, kad jeigu nusižengė, tai tikriausiai vienkartinis įvykis. Prieš kelis dešimtmečius dar tikėta, kad dailiosios lyties atstovės negali prisiimti atsakomybės už savo veiksmus. Jos kur kas rečiau nei vyrai kaltintos nusikaltimais ir laikytos nusikaltėlėmis. Iki 1990-ųjų pradžios Italijoje nusikaltimas paprastai traktuotas skirtingai, atsižvelgiant į tai, ar jį padarė moteris, ar vyras. Ilgą laiką prokurorai ir visuomenė manė, kad moteris prieš savo valią į nusikalstamą veiklą pastūmėjo bendražygiai vyrai. Iki 1989-ųjų dėl nusikalstamo susivienijimo nesuimta nė viena moteris, o 1995 m. apkaltintos net 89. Pasikeitus įstatymų tvarkai ir nuostatoms, vis daugiau moterų patrauktos baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltinimus, susijusius su narkotikų prekyba. Nors įprastai jos negalėdavo dalyvauti mafijos nario inicijavimo rituale, tačiau vis vien įsipindavo į nusikaltimų tinklą. Moterims vis labiau įsitraukiant į mafijos darbą, daugėjo ir informatorių. Matydamos ir jausdamos, kiek psichinių ir fizinių jėgų reikalauja būti mafijos dalimi, to jokiu būdu nelinkėdavo savo vaikams. Norėdamos ištraukti atžalas iš nusikalstamo pasaulio, įprastai turėjo dvi galimybes: bendradarbiauti su valdžia, kuri vėliau padėtų gauti slaptą tapatybę, arba dingti pačioms, o tai buvo kur kas sunkiau.

Kita vertu, nusikalstama mafijos veikla laikui bėgant kito, todėl moterys turėjo galimybę dar lengviau įsilieti į šį sudėtingą pasaulį. Mažiau susitelkusios į smurtą, politines problemas ir narkotikus, jos daugiau dėmesio skyrė finansiniams nusikaltimams turto prievartavimo ir paskolų teikimo srityse. Pasakojama, kad Assunta „Pupetta“ Maresca buvo ištekėjusi už mafiozo Pasquale Simonetti. Jį nužudyti įsakė varžovas Antonio Esposito. Policijai pasakius, kad nesiims jokių veiksmų prieš jos vyro žudiką, nes tai šeimos reikalas, 18-metė ėmėsi reikalo į savo rankas ir būdama šeštą mėnesį nėščia nužudė Antonio vidury baltos dienos. Galiausiai tapo „Camorra“ lydere. Nuteista už nusikaltimus ir mirė savo namuose 2021 m. gruodį. Maria Licciardi, pravarde Mažoji, taip pat buvo „Camorra“ narė, tapo mafijos lydere, kai jos vyras nužudytas, o broliai – įkalinti. Ji jautėsi atkeršijusi, kai 13 metų sūnus nužudė savo tėvo žudiką. Įtariama, kad Maria perėmė mafijos, užsiimančios kontrabanda, prekyba narkotikais, turto prievartavimu ir prostitucija, verslą. Manoma, kad taip pat įsakė atlikti kitas žmogžudystes, jog išlaikytų tvarką tarp konkuruojančių mafijos grupuočių. Galiausiai pateko į 30 labiausiai ieškomų Italijos nusikaltėlių sąrašą.

Visas mafijos turtas – moterims

Tradiciškai Italijos mafijos lyderių žmonos augindavo vaikus arba perduodavo žinutes iš įkalintų vyrų kitiems klano nariams. Tiesa, kur kas svarbesnė užduotis buvo paslėpti arba perrašyti turimą turtą patikimam asmeniui. Siekdami apsaugoti neteisėtai įgytą turtą nuo konfiskavimo, vyrai pastaraisiais dešimtmečiais nuosavybės teisę perduodavo  žmonoms ar seserims. Italijos tyrimų centras „TransCrime“ atskleidė, kad nors tik 2,5 % nuteistųjų Italijoje už su mafija susijusius nusikaltimus buvo moterys, joms priklausė net trečdalis viso mafijos turto. Tyrimų centras taip pat nustatė, kad mafijos konfiskuoto turto akcininkių skaičius buvo dvigubai didesnis nei legaliai dirbančių įmonių savininkų. Remiantis „TransCrime“ tyrimu, daugiau nei pusė iš Italijos mafijos konfiskuotų moterų valdomų įmonių veikė restoranų ir sveikatingumo sektoriuose. Anot tyrėjų, moterys – idealios mafijos lyderių atstovės, nes paprastai turi ne tokią ryškią kriminalinę praeitį, net atliekant patikrinimus ne taip greitai krinta į akis. Maža to, nekilnojamojo turto perrašymas leidžia vyrams ne tik toliau valdyti savo turtą, bet ir išlaikyti šeimą bei kontrolę namuose.

Autorius Monika Budnikienė