Šiais laikais sunku rasti porą, kuri drauge būtų nugyvenusi ne vieną dešimtmetį. Be to, skiriasi ir tie, kurie kartu sulaukia brandaus amžiaus. Sidabrinių skyrybų kasmet pasitaiko vis daugiau. Kas skatina sukti skirtingais keliais puikiai vienas kitą pažįstančius sutuoktinius, kurie, regis, galėtų džiaugtis bendru gyvenimu?

 

Santuokos evoliucijaAnnoyed,Ignoring,Senior,Couple,Sitting,On,Home,Couch,Back,To

 

Metams bėgant santuoka evoliucionavo. Senaisiais laikais santuokas dažniausiai lemdavo ekonominiai rodikliai – jos prilygo ekonominiam susitarimui. Po Antrojo pasaulinio karo santuokos esmė pasikeitė – tuoktasi puoselėjant vienas kitam draugiškus, šiltus jausmus, tačiau skirtingoms lytims buvo priskiriami tam tikri vaidmenys: vyras turėjo būti šeimos maitintojas, o moteris – namų židinio kurstytoja. Tuomet ir skyrybų buvo mažiau. Maždaug 8-ajame dešimtmetyje atsigręžta į žmogų kaip asmenybę – su savo poreikiais ir troškimais, ypač daug dėmesio pradėta skirti moters statusui, jos savirealizacijai ir laisvei.

 

Gyvenimo poroje trukmė trumpėja

 

Pastaruoju metu vis labiau populiarėja šeštą ar septintą dešimtį pradėjusių porų, kartu nugyvenusių kelis dešimtmečius, skyrybos. Skiriasi, regis, gražų gyvenimą nugyvenę, daug bendrų patyrimų prikaupę ir ilgą kelią drauge nuėję žmonės. Santykių ir skyrybų psichologai teigia, kad dažna skyrybų priežastis – nenoras stengtis ir puoselėti šiltą ryšį. Poros deda vis mažiau pastangų, kad išsaugotų santykius. Bendro gyvenimo poroje trukmė, deja, trumpėja. Visgi tendencija tokia, kad ilgesnį laiką – 20–30 metų drauge gyvenančios poros skyryboms ryžtasi rečiau nei jauni žmonės. Tik tai nereiškia, kad visos brandaus amžiaus poros gyvena laimingai. Vyresni asmenys, užuot pasukę skirtingais keliais, dažnai tiesiog gyvena atskirus gyvenimus, turi asmeninių pomėgių, daugiau laiką leidžia atskirai, nors gyvena po vienu stogu. Jų vaikai dažniausiai jau užaugę, tad bendrų interesų likę nedaug. Tokie neskuba tvarkyti skyrybų dokumentų, net jeigu šiltų jausmų vienas kitam ir nejaučia.

 

40-mečio krizė

 

Šiais laikais labai jauni žmonės tuoktis neskuba. Pastarųjų kelerių metų jaunavedžių vidutinis amžiaus vidurkis – 28 metai. Didžiausias skyrybų bumas fiksuojamas tarp 40-mečių. Šis amžius, pasak psichologų, ypatingas, kai atsigręžiama į save ir vėl iš naujo kyla opus klausimas – ko iš tikrųjų noriu aš? Kita vertus, peržengęs 40 metų slenkstį žmogus jaučiasi prarandąs jaunatvišką patrauklumą, todėl nori paskutinį kartą pasitikrinti, ar vis dar patrauklus priešingos lyties partneriui, nes šeimoje kartais jau mažai įdomus. Be to, tarsi nori atsigriebti už prarastą laiką, išbandyti tai, ko nebandęs, pagyventi sau, juk vaikai dažnai jau užauginti, karjera padaryta. Taip pat vis labiau populiarėja požiūris, kad reikia mėgautis gyvenimu, o ne kentėti, jei kažkas negerai.

 

Didžiosios krizės

 

Iš šalies žvelgiant, kai kurios poros atrodo tobulos ir bet kokia krizė jas aplenkia. Visgi jų pasitaiko kiekvienoje šeimoje. Krizės neatsiejamos nuo gyvenimo. Pirmasis krizinis periodas dažniausiai prasideda 3–7 santuokos metais ir geriausiu atveju tęsiasi apie metus. Tai natūrali santykių vystymosi stadija, net darniausios šeimos patiria minėtą santuokinę krizę.

 

Antroji santuokinė krizė kyla 17–25 bendro gyvenimo metais. Ši krizė paprastai nėra tokia gili ir rizikinga kaip pirmoji. Dažnai šis etapas sutampa su vaikų išėjimu iš namų. Tiesiog svarbu suvokti, kad krizinės situacijos ir problemos šeimoje grįstos tam tikrais dėsniais, glūdinčiais santuokiniuose santykiuose, todėl neverta kaltės įrodymų ieškoti kurio nors iš partnerių elgesyje. Šiuos dėsnius reikia žinoti ir į juos atsižvelgiant koreguoti savo elgesį šeimoje. Kritinėje situacijoje pirmiausia rekomenduojama būti kantriems, vengti skubotų veiksmų ir sprendimų, prireikus kreiptis į specialistą, kuris normalizuotų tarpusavio santykius, padėtų išbūti kartu ir paskatintų vėl atrasti vienam kitą. Su metais meilė imama suprasti plačiąja prasme – draugystė ir bendra patirtis tampa ne mažiau svarbiais dalykais. Žmonės išmoksta ne kalbėti apie vertybes, bet gyventi pagal jas. Jei šeima yra vertybė, nekyla klausimas, ar verta gyventi šeimoje, o tiesiog toliau gyvenama šeimoje. Tai paskata keistis ir ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimų.

 

Vyrai skyryboms ryžtasi sunkiau

 

Statistikos duomenimis, dažnesnės skyrybų iniciatorės – moterys. Kas skatina dailiosios lyties atstoves skirtis vyresniame amžiuje? Psichologai teigia, kad viena dažniausių priežasčių – vyro alkoholizmas. Tai XXI a. rykštė, išskirianti didžiąją dalį brandaus amžiaus porų. Ši priežastis skiriantis vis labiau dažnėja. Tačiau neretai moterys keliolika ar net keliasdešimt metų gyvena su alkoholiku vyru ir nesiskiria. Kas verčia taip ilgai kentėti? Psichologai teigia, kad kiekvienas atvejis individualus. Visgi dažnai moterys nesiryžta tokio žingsnio žengti dėl ateities baimės, nes nėra tikros, ar pavyks išsilaikyti be vyro, ar užteks pinigų užauginti vaikus, kyla abejonių dėl gyvenamosios vietos. Ne visada paprasta pasidalyti turtą. Baimė dėl ateities – didesnė už baimę patirti girtaujančio vyro smurtą.

 

Moterims, stovinčioms gyvenimo kryžkelėje ir nežinančioms, kaip pasielgti, susigaudyti jausmuose bei gyvenime gali padėti šeimos psichologas. Pagalbos ranką dažnai ištiesti įvairios palaikymo grupės. Būdama tarp žmonių moteris nesijaus tokia vieniša ir palikta nelaimėje. Kartais morališkai gali pagelbėti net patikima, nuoširdžiai palaikanti draugė.

 

Mokytis bendravimo meno

 

Pasak santykių psichologų, vyrai į alkoholizmo liūną dažnai įklimpsta ne iš gero gyvenimo. Neretai alkoholiu svaiginamasi norint numalšinti įtampą, stresą, kuris kyla ne tik darbe, bet ir namuose. Neharmoningi santykiai šeimoje, per didelis moters valdingumas, šiurkštus elgesys su vyru gali būti pagrindinė sutuoktinio svaiginimosi pasekmė. Todėl pirmiausia reikėtų ieškoti priežasties, kodėl vyras girtauja, o ne pulti šalinti pasekmes. Radus priežastį ir bandant pačiai pasikeisti, mokantis bendravimo meno, kartais išsisprendžia net ir sunkios problemos. Dažnai skyrybos – bandymas pabėgti nuo problemos. Kai nebandoma jos išspręsti, su kitu partneriu kartojasi vėl tas pats scenarijus. Žinoma, jei alkoholizmas jau tęsiasi metų metus, tai vadinama liga. O ligas reikia gydyti. Tai ne visada paprasta, nes girtaujantis žmogus dažnai nepripažįsta turintis problemą. Tokiais atvejais, kai jau nueita per toli, kai šeima jau ilgą laiką kenčia fizinį ar psichologinį smurtą, skyrybos – neišvengiamos.

 

Nesklandumai miegamajame

 

Kita gana dažna skyrybų priežastis – nepasitenkinimas seksualiniu gyvenimu. Vyrai seksualiai aktyviausi 18–25 m., o moterys – 30–40 m. Tačiau stipriosios lyties atstovai gana stiprų lytinį potraukį gali jausti ir artėdami prie 50-ies. Tokio amžiaus moterys įprastai mažiau seksualiai aktyvios. Pokalbiai apie intymius santykius dažnoje šeimoje vis dar tabu. Užuot sprendus problemas savoje šeimoje, imama dairytis naujo partnerio, kas šeimas dažnai ir išskiria. Statistika rodo, kad apie 20 % moterų bent kartą gyvenime būna neištikimos sutuoktiniui.

 

Svarbu rasti kompromisą

 

Šeimos išyra ir dėl to, kad partneriai nenori gilintis į vienas kito poreikius, kiekvienas žiūri tik savo interesų, o tada natūraliai imama žvelgti skirtingomis kryptimis. Pabandžius pasidomėti, kaip jaučiasi, ko nori šalia esantis artimas žmogus, paprastai randama abiem tinkamų kompromisų, bendros įdomios veiklos.

 

Tiesa tokia, kad dažnai žmonės net nežino, ką atsakyti, kai jų paklausia, kodėl prieš 10 ar 20 metų nusprendė kurti šeimą. Ji įprastai kuriama trokštant saugios erdvės gyventi, kurti ir ilsėtis visiems šeimos nariams. Turint tokį tikslą nesinori įžeidinėti vienam kito. Gyvenimas poroje – nuolatinis mokymasis, savęs ugdymas, teorinių žinių taikymas praktikoje. Kiekvienam pravartu mokytis išminties – tada nereikėtų laužyti galvos bandant rasti išeitį sprendžiant sunkias tarpusavio santykių problemas, nes į tokias situacijas tiesiog nepatektų.

 

Kaip išsiskirti taikiai?

 

Stovint ant skyrybų slenksčio, jei dar yra galimybių, derėtų bandyti santuoką išgelbėti ieškant tikrosios skyrybų priežasties, kad ateityje nesusidarytų tokia pati situacija. Jau priėmus ryžtingą sprendimą sukti skirtingais keliais, verta investuoti pastangų ir kantrybės, kad pavyktų išsiskirti kuo taikiau ir neliktų nemalonaus kartėlio. Kaip tai padaryti? Pirmiausia kalbėti kiek įmanoma atviriau, išlaikant pagarbą, be kaltinimų ir užgauliojimų. Net jei partneris nėra nusiteikęs draugiškai, vis tiek bus geresnis jausmas, kai žinosite, kad padarėte viską, ką galėjote. Visgi dažnai pasitaiko, kad vykstant skyrybų procesui partneriai net žiūrėti vienas į kito pusę nenori. Tokiu atveju gera išeitis – rašyti laiškus. Vėlgi – jie neturėtų būti pikti, kupini kaltinimų ir priekaištų. Rašykite apie savo jausmus, išdėstykite, kaip jaučiatės. Net tokioje situacijoje išreikškite pagarbą. Taip parodysite, kad gerbiate ir save, ir kitą.