Baimė ir nerimas: kaip padėti augintiniui?

Augintiniai, kaip ir žmonės, gali patirti įvairių emocijų, įskaitant baimę ir nerimą. Šios emocijos gali pasireikšti įvairiai: nuo nedidelio nerimo iki panikos atakų.

Labai svarbu reaguoti į augintinio problemas. Daugeliui atrodo, kad svarbiausia yra tinkamai pasirūpinti gyvūno fiziniu kūnu. Visgi, reikia nepamiršti ir jo psichinės sveikatos. Veterinarijos klinika Vilniuje siūlo įvairiapusius, kompleksinius gydymo metodus, kurie gali padėti susitvarkyti gyvūnui su kylančiu stresu.

Suprasti priežastis – svarbiausia

Pirmiausia reikia ieškoti priežasčių, kurios galimai iššaukė augintinio nerimą. Ar neseniai persikėlėte į naujus namus? Jei taip, kada? Ar pasikeitė jūsų kasdienybė? Jei taip, kaip? (pvz., darbo grafikas, svečių dažnumas, pasivaikščiojimų maršrutai).

Natūralu, kad gyvūnai, kaip ir žmonės, gali patirti stresą pakeitus aplinką. Tai yra labai adekvati reakcija. Juk įsivaizduokite patys – persikėlimas į naujus namus, kelionė ar netgi perstatyti baldai namuose gali sukelti tam tikrą diskomfortą. Kodėl gyvūnai stresuoja? Jis naudojasi aplinka kaip orientaciniu tašku padedančiu jiems jaustis saugiai. Pakeitus aplinką – šis saugumo jausmas gali būti sutrikdytas. Taip pat augintiniai  turi savo įpročius ir ritualus. Nauja aplinka priverčia juos prisitaikyti prie naujų sąlygų, o tai gali būti stresas. Nauja aplinka yra pilna nežinomų garsų, kvapų ir situacijų, kurios gali kelti baimę.

Jeigu aplinka nesikeitė – tuomet turi būti vertinama gyvūno sveikata.  Ar jūsų augintinis neseniai sirgo? Ar pastebėjote kokių nors sveikatos problemų požymių, pvz., šlubavimą, apetito praradimą, dažną šlapinimąsi? Visa tai gali rodyti, kad gyvūnas blogai jaučiasi, o tai jam kelia stresą.  Kai šuo jaučia skausmą – jo elgesys gali pastebimai pasikeisti. Tai gali būti gana subtilių ženklų, kuriuos ne visada lengva pastebėti (ypač jei šuo yra įpratęs slėpti skausmą).

Štai keletas dažniausių požymių, kurie parodo, jog šuo gali jausti skausmą:

• Padidėjęs agresyvumas.
• Nerimas, baikštumas.
• Apetito praradimas arba padidėjimas.
• Sutrikimas miego metu.
• Nenoras žaisti.
• Slėpimasis nuo kitų.
• Šlubavimas.
• Sunkumai atsistoti ar pagulėti.
• Laižymas ar kramtymas tam tikros kūno dalies.
• Išskyros iš akių ar nosies.
• Kvėpavimo pasunkėjimas.
• Dažnas šlapinimasis ar tuštinimasis.
• Padidėjusi kūno temperatūra.

Jei pastebėjote bent vieną iš šių požymių – rekomenduojama nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją. Kuo anksčiau bus nustatyta skausmo priežastis – tuo greičiau bus galima pradėti gydymą ir pagerinti šuns savijautą.

Gyvūnui stresą gali kelti ir iki šiol negirdėti, neįprastai garsai, triukšmas. Daugelis gyvūnų turi kur kas jautresnę klausą nei mes, todėl garsai, kurie mums atrodo normalūs – jiems gali skambėti kur kas garsiau ir baugiau. Dažnas instinktyviai reaguoja į garsus kaip į potencialų pavojų. Tai yra išlikimo mechanizmas, kuris padėjo jiems išvengti plėšrūnų. Neigiama patirtis, susijusi su garsiais garsais  gali sukelti baimę ir nerimą ateityje.

Galiausiai, nerimas itin dažnai juntamas tuomet, kai šeimininkas kažkur išeina. Išsiskyrimo nerimas – dažna problema, ypač šunims ir katėms. Tai reiškia, kad augintinis jaučia stresą ir nerimą, kai lieka vienas namuose arba kai atsiskiria nuo šeimininko.

Išsiskyrimo nerimo požymiai:

• Gali draskyti baldus, duris, graužti batus ar kitus daiktus.
• Garsus ir ilgas lojimas ar miaukimas, ypač kai šeimininkas ruošiasi išeiti.
• Šlapinimasis ar tuštinimasis namuose. Net jei gyvūnas yra išmokytas laikyti švarą.
• Dėl streso gali sutrikti virškinimas.
• Gyvūnas gali tapti apatiškas, nebesidomėti žaidimais ar maistu.
• Destruktyvus elgesys: gali apversti šiukšliadėžes, išmėtyti daiktus.

Ką galite padaryti?

Pirmiausia būtinai konsultuokitės su veterinarijos gydytoju. Jis gali nustatyti, ar jūsų augintinio baimė nėra susijusi su sveikatos problemomis ir rekomenduoti tinkamą gydymą. Pasitarnaus ir etologas. Tai yra gyvūnų elgesio specialistas, kuris gali padėti suprasti jūsų augintinio baimės priežastis ir parengti individualią elgesio modifikavimo programą.

Užtikrinkite, kad jūsų augintinis turėtų savo saugią slėptuvę, kur galėtų pasislėpti, kai jaučiasi nesaugus. Jei jūsų augintinis bijo tam tikrų situacijų ar objektų – palaipsniui jį pratinkite prie jų. Pavyzdžiui, jei bijo audros – įjunkite radiją su švelnia muzika prieš prasidedant audrai. Galite išbandyti feromonus. Jie gali padėti sumažinti jūsų augintinio nerimą. Būtinai apdovanokite savo augintinį už drąsą ir ramią elgseną.

Kaip padėti augintiniui patiriančiam nerimą dėl atsiskyrimo? Palaipsniui didinkite atsiskyrimo laiką. Pradėkite nuo trumpų išėjimų ir palaipsniui ilginkite jų trukmę. Nesileiskite į atsisveikinimo ritualus. Stenkitės, kad išėjimas būtų kuo ramesnis ir paprastas. Paruoškite savo augintiniui patogią vietą, kur jis galėtų pasislėpti. Duokite augintiniui žaislą ar antklodę su jūsų kvapu. Išmokite jį komandų, kurios padės jam jaustis saugiau, kai būsite išėję.

Atsiminkite, kad kiekvienas augintinis yra individualus, todėl tai, kas tinka vienam, gali netikti kitam. Būkite kantrūs ir stebėkite savo augintinio elgesį.