Virškinimo sistemos sveikata neatsiejama nuo bendros gerovės. Visgi daugelis žmonių per gyvenimą susiduria su įvairiais virškinimo trakto veiklos sutrikimais. Būklės varijuoja nuo lengvo diskomforto iki sunkių negalavimų. Todėl svarbu pažinti dažniausius virškinimo sistemos sutrikimus ir žinoti, kaip elgtis su jais susidūrus.

 

Vidurių užkietėjimas Stomach,,Wellness,And,Hands,Of,Woman,In,Studio,For,Digestion,

 

Vidurių užkietėjimą galima įtarti, kai tuštinamasi rečiau nei 3 kartus per savaitę. Išmatos kietos, sausos, tuštintis sunku ar net skausminga. Kartu gali kamuoti pilvo pūtimas, skausmas, ne viso tuštinimosi jausmas. Su vidurių užkietėjimu bent kelis sykius per gyvenimą susiduria kone kiekvienas žmogus. Dažniausiai vargina ūminis vidurių užkietėjimas, atsirandantis staiga ir trunkantis trumpai. Toks nėra pavojingas, bet kartais užtrunka ir tampa lėtiniu, tuomet jau gali įspėti apie rimtas sveikatos problemas.

 

Dažniausios priežastys:

 
  •  Mažai skaidulų turinti dieta.
  •  Fizinio aktyvumo stoka.
  •  Vartojami vaistai, pvz., opioidai, antidepresantai ir kt.
  •  Noro tuštintis ignoravimas, sulaikymas.
  •  Medicininės būklės, pvz., hipotirozė, cukrinis diabetas ar neurologiniai sutrikimai.
 

Vidurių užkietėjimo gydymas pirmiausia apima gyvenimo būdo keitimą. Svarbu padidinti skaidulų suvartojimą, gerti daug skysčių, būti fiziškai aktyviems. Sunkesniais atvejais gali prireikti nereceptinių vidurius laisvinančių, išmatas minkštinančių ar receptinių vaistų.

 

Viduriavimas

 

Dažniausias nusiskundimas dėl virškinimo sistemos. Būdingas dažnas, laisvas ar vandeningas tuštinimasis. Dažnai lydi pilvo skausmai, pykinimas, galimas vėmimas. Ūminis viduriavimas trunka iki kelių dienų, lėtinis – savaitę ar ilgiau. Pastarasis itin pavojingas dėl galimos dehidratacijos.

 

Dažniausios priežastys:

 
  •  Virusinės, bakterinės ar parazitinės infekcijos.
  •  Maisto netoleravimas, pvz., laktozės.
  •  Vartojami vaistai, pvz., antibiotikai, chemoterapija.
  •  Stresas, nerimas.
  •  Virškinimo sistemos ligos, pvz., dirgliosios žarnos sindromas.
 

Viduriavimo gydymo tikslas – užkirsti kelią dehidratacijai. Todėl svarbu gerti kuo daugiau skysčių – galima ne tik vandens, bet ir specializuotų geriamųjų rehidratacijos tirpalų. Vengti kofeino, alkoholio, saldžių gėrimų, nes jie dar labiau skatina dehidrataciją, dirgina žarnyną. Kartais prireikia nereceptinių vaistų nuo viduriavimo. Visgi jei viduriavimas stiprus ir / ar užsitęsia, būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų tikslią jo priežastį ir parinktų tinkamiausią gydymą.

 

Gastroezofaginio refliukso liga (GERL)

 

GERL atsiranda, kai skrandžio rūgštis teka atgal į stemplę – vamzdelį, jungiantį burną ir skrandį. Tai gali sudirginti stemplės gleivinę ir sukelti tokius simptomus kaip rėmuo (deginimo pojūtis krūtinėje), regurgitacija, gerklės skausmas, rijimo pasunkėjimas ir lėtinis kosulys.

 

Dažniausios priežastys:

 
  •  Apatinio stemplės sfinkterio (raumuo, veikiantis kaip vožtuvas tarp stemplės ir skrandžio) susilpnėjimas.
  •  Nutukimas.
  •  Nėštumas.
  •  Rūkymas.
  •  Gausus aštraus, riebaus maisto, kofeino ir alkoholio vartojimas.
 

Gyvenimo būdo pokyčiai – pirmoji pagalba sergantiems GERL. Jeigu yra antsvorio, labai svarbu jo atsikratyti. Naudinga valgyti dažniau, bet po mažiau. Derėtų atrasti, koks maistas išprovokuoja GERL simptomus ir jį eliminuoti ar bent minimalizuoti. Svarbus ir žalingų įpročių atsisakymas. Daugeliui GERL simptomai paūmėja miegant, gulint, todėl rekomenduojama miegoti ant aukštesnės pagalvės, kad skrandžio turiniui būtų sunkiau grįžti į stemplę. Prieš miegą neprisivalgyti. Jeigu šių rekomendacijų nepakanka, gydytojas gali skirti specialių vaistų, mažinančių skrandžio rūgštingumą. Sunkiausiais atvejais gali prireikti chirurginio gydymo.

 

Dirgliosios žarnos sindromas

   

Funkcinis virškinimo trakto sutrikimas, kuriam būdinga grupė kartu pasireiškiančių simptomų. Tai pilvo skausmas, spazmai, pūtimas, viduriavimas arba kaip tik vidurių užkietėjimas (šios būklės gali kaitaliotis tarpusavyje), gleivingos išmatos, ne viso tuštinimosi jausmas. Tiksli dirgliosios žarnos sindromo priežastis nėra žinoma, bet įtakos gali turėti šie veiksniai:

 
  •  Nenormalus virškinimo trakto judrumas.
  •  Padidėjęs jautrumas skausmui.
  •  Žarnyno ir smegenų sąveikos problemos.
  •  Infekcijos, pvz., gastroenteritas.
  •  Per didelis bakterijų augimas žarnyne.
  •  Psichologiniai veiksniai, pvz., nerimas, stresas.
 

Įprastai gydomas keičiant mitybą. Rekomenduojama vartoti daugiau skaidulų, sumažinti dujų kaupimąsi ir pilvo pūtimą skatinančių produktų vartojimą (pvz., gazuotų gėrimų, kopūstų). Atsižvelgiant į simptomus, skiriami vaistai: antispazminiai, vidurius laisvinantys, viduriavimą mažinantys ir kt. Taip pat naudinga psichoterapija, streso valdymo metodai.

 

Autorius Jūratė Survilė