Beveik 70 % šalies gyventojų nėra pasiruošę atsargų ekstremaliosioms situacijoms, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Civilinės saugos ekspertai sako, kad būtų idealu, jeigu apie 60 % visuomenės bent minimaliai pasiruoštų 72 val. pasirūpinti savimi bei šeima.

 

Atsakingiau į pasiruošimą žiūri vyresni asmenysEmergency,Backpack,Equipment,Organized,On,The,Table.,Documents,,Water,food,,First

 

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ rugpjūčio 7–19 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, jos metu apklausta 1018 Lietuvos gyventojų (18 m. ir vyresnių). Apklausos duomenimis, tik kas ketvirtas šalies gyventojas ar namų ūkis turi atsargų ekstremaliosioms situacijoms. Savo ruožtu 68 % apklaustųjų nurodė, kad jų namų ūkis tokių atsargų neturi. Anot tyrimo, daugumą gyventojų, pasiruošusių atsargų, sudaro vyresni nei 50 m. žmonės (29 %). Taip pat atsargų krepšį turi 34 % didmiesčių gyventojų ir 30 % respondentų, kurių mėnesio šeimos pajamos viršija 1800 Eur. Daugiausia (35 %) tai vadovo pareigas užimantys asmenys. Savo ruožtu kita dalis gyventojų, kurių, tyrimo duomenimis, yra beveik 70 %, nėra pasiruošę net minimalių atsargų. 75 % jų sudaro mažiausias pajamas (iki 1100 Eur) gaunantys asmenys, 72 % – pensininkai, 77 % – darbo neturintys asmenys ir namų šeimininkės, 74 % – vieniši gyventojai. Nors apklausos dalyviai neretai nurodė, kad kaupti atsargas jiems trukdo lėšų stygius, iš tiesų dalis lietuvių to daryti nesiryžta ir dėl to, jog nesuvokia, kaip vyktų gyvenimas susiklosčius ekstremaliajai situacijai ir kad pirmosiomis dienomis savimi reikėtų pasirūpinti savarankiškai. Manoma, kad kritiškai stinga visuomenės švietimo šiuo klausimu.

 

Gyventojus pasieks specializuotas leidinys

 

Rugsėjo 9 d. Krašto apsaugos ministerijoje įvyko visuomenei skirto leidinio „Jei krizė ar karas: kaip elgtis?“ pristatymas. Jame dalyvavo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, nevyriausybinės organizacijos „Blue / Yellow“ direktorė Laura Paukštė, krašto apsaugos viceministrė Kamilė Gogelienė, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktorius Virginijus Vilkelis. Dalis gyventojų jau rado savo pašto dėžutėse atmintinę. 19 puslapių leidinyje glaustai nurodoma, kaip kiekvienas Lietuvos pilietis turėtų elgtis susidarius krizinei situacijai ir kodėl svarbu tinkamai pasiruošti. Taikos ir ramybės metu rekomenduojama sukomplektuoti pirmosios pagalbos rinkinį (kuriame turėtų būti ir 2 turniketai), atsidėti šiek tiek grynųjų pinigų nedidelio nominalo vertės kupiūromis. Taip pat pasirūpinti išorinėmis įkraunamomis baterijomis, daugiafunkciu įrankiu – peiliu. Kiekvienuose namuose turėtų būti žvakių, degtukų, žibintuvėlių. Tarp rekomenduotinų daiktų – kelioninė dujinė viryklė, radijo imtuvas su baterijomis, gesintuvas, antklodės ir sukomplektuotas išvykimo krepšys, jeigu prireiktų evakuotis. Leidinyje nemažai dėmesio skiriama ir tam, kaip krizinei situacijai parengti šeimos narius – vaikus ir senjorus. Praktiniais patarimais dalijasi ir ukrainiečiai, kurie patys patyrė, kaip netikėtai ir greitai įprasta tvarka valstybėje bei kiekvieno žmogaus gyvenime suyra tuomet, kai prasideda karas ir viešosios paslaugos bei maisto prekių parduotuvės tiesiog neveikia.

 

Pasiruošimas dienai X ramina

   

Popierinis leidinys „Jei krizė ar karas: kaip elgtis?“ skirtas visiems Lietuvos gyventojams, tačiau reikalingiausias tiems, kurie nesinaudoja interneto prieiga. Norintiems sužinoti daugiau apie pasirengimą krizinėms situacijoms, o konkrečiai – karo padėčiai laisvai prieinamas Krašto apsaugos ministerijos leidinys „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui: rimti patarimai linksmai“. Jis buvo parengtas dar 2022 m. Šiame leidinyje rasite apie 30 išsamiai aprašytų patarimų, kaip elgtis įvairių nelaimių ar karo atveju. Taip pat supažindinama su Lietuvos kariuomenės skiriamaisiais ženklais – iš jų visada galima atskirti Lietuvos karius nuo neaiškių, iš pirmo žvilgsnio galbūt panašių ginkluotų asmenų. Dar plačiau pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms apžvelgia specializuota svetainė www.lt72.lt. Specialistai pataria neskubant atlikti pasiruošimo darbus ir su šeima pasipraktikuoti, kaip elgtis pradėjus aidėti perspėjimo sirenoms. Pasiruošti nėra taip sudėtinga, kaip atrodo. Sukaupiamos atsargos – tie daiktai, kurių žmonėms reikia kasdien ir daugelis jų jau yra namuose. Visgi svarbu juos sugrupuoti. Mat išgirdus žinią apie gresiantį pavojų streso sąlygomis sunku iš skirtingų vietų surinkti tai, kas reikalinga išgyvenimui. Savo saugumu siūloma rūpintis pagal 5 žingsnių programą:

 
  •  Pasirūpinti perspėjimo sistemų nustatymais išmaniuosiuose renginiuose ir turėti radiją, nustatytą 89 MHz dažniu.
  •  Nueiti apžiūrėti artimiausią kolektyvinės apsaugos statinį, pažymėtą mėlyno trikampio oranžiniame fone ženklu.
  •  Apmąstyti, kas iš pažįstamų ar artimųjų galėtų padėti nutikus nelaimei jūsų gyvenamoje vietoje, kaip susisiektumėte ir nukeliautumėte iki sutartos vietos.
  •  Pasiskirstyti atsakomybes šeimoje ir aptarti, kas ir ką darys susiklosčius ekstremaliajai situacijai.
  •  Sukaupti minimalių atsargų – maisto, kurį galima valgyti neapdorojus termiškai, 12 l vandens vienam asmeniui, vaistų ir kitų elementarių kasdienių priemonių.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė