Sąnarių skausmais skundžiasi kas trečias į šeimos gydytoją besikreipiantis žmogus. Kartais sąnarių skausmas, patinimas ar traškėjimas atsiranda dėl natūralaus jų susidėvėjimo, o kai kada tai traumų ar sunkių ligų simptomas. Visgi gydytojai ragina šios problemos neignoruoti, mat ilgainiui paprastas maudimas gali virsti sudėtinga būkle, atimančia judėjimo laisvę.

 

Reikšmingas veiksnys – subalansuota mitybaClose,Up,Of,Elderly,Woman,Holding,Knee,With,Pain,Due

 

Kiekvienas suaugęs žmogus turi 206 kaulus ir maždaug tiek pat kaulų jungčių – sąnarių. Sąnariai, jungiantys du ir daugiau kaulų, leidžia juos lankstyti. Tai užtikrina žmogaus kūno judėjimo laisvę. Deja, bėgant metams sąnariai dyla, o jų visiškai atstatyti neįmanoma. Visgi medikai tikina, kad, tinkamai rūpinantis sąnariais, jų skausmo galima išvengti ir vyresniame amžiuje. Rūpestis visada prasideda nuo pažinimo, kaip ši kūno sistema veikia. Svarbu prisiminti, kad pats sąnarys kraujotakos neturi – maistinėmis medžiagomis aprūpinamas iš sąnariuose esančio skysčio. Jo gamyba priklauso nuo gyvenimo būdo ir mitybos. Tad itin svarbus suvartojamų baltymų kiekis ir kokybė. Mat baltymai – raumenų statybinė medžiaga. Raumenys savo ruožtu maitina kremzles ir palaiko sąnarių funkciją. Deramas baltymų kiekis gyvybiškai reikalingas tiek vyresnio amžiaus žmonėms, tiek ir tiems, kurie aktyviai sportuoja. Baltymai sudaro maždaug 20 % kūno svorio, tad mitybos specialistai rekomenduoja trečdalį dienos kalorijų normos gauti būtent iš baltymų. Mityboje taip pat turėtų netrūkti antioksidantų, mikroelementų ir biologiškai aktyvių medžiagų, kurių apstu įvairių spalvų daržovėse ir vaisiuose. Ne mažiau reikalingas skaidulų gausus maistas – visų grūdo dalių kruopos, linų sėmenys, sėlenos. Itin svarbu riboti lėtinį uždegimą skatinančių produktų vartojimą. Moksliškai įrodyta, kad uždegiminius procesus skatina didelis kiekis rafinuoto cukraus, gausus perdirbtų ir riebaluose ruoštų produktų vartojimas. Tiek sąnariai, tiek visos kitos organizmo sistemos veiks sklandžiau dažniau renkantis kuo mažiau perdirbtus produktus.

 

Daugybė skausmo priežasčių

 

Visgi netgi sveika ir subalansuota mityba visiškai apsaugoti nuo sąnarių maudimo ir skausmo negali. Mat skausmui įtakos turi daugybė skirtingų veiksnių. Dažna priežastis – per intensyvi ar netinkama fizinė veikla, sukelianti raumenų ir sausgyslių nuovargį. Tokiu atveju skausmas atsiranda staiga ir kamuoja visą parą kelias dienas, kol audiniai atsistato. Pasitaiko ir įvairų lygių traumų, tuomet skausmas nuolatinis, tačiau lokalus. Kitais atvejais skausmas dažniausiai apima visus sąnarius ryte ar pirmoje dienos pusėje. Tai gali signalizuoti apie susidėvėjimą. Sąnariai būna sustingę, atrodo, kad juos reikia išjudinti ar sušildyti. Dieną skausmas nuslopsta, tačiau visiškai nedingsta. Jei sąnariai ne tik skausmingi, bet ir sustingę, ypač rytais arba esant žemai aplinkos temperatūrai, skausmas nepraeina kelias savaites, jaučiamas tiek dieną, tiek naktį bei matoma sąnarių deformacija, būtina apsilankyti pas gydytoja. Visi šie simptomai įspėja apie rimtą pavojų: degeneracinius pakitimus – osteochondrozę, artrozę, podagrą, uždegimines sąnarių ligas – reaktyvųjį artritą, reumatoidinį artritą arba organizme vykstančius hormonų pokyčius. Sergant uždegiminėmis ligomis dažniausiai pradeda skaudėti mažuosius sąnarius, o vėliau skausmas pereina ir prie didžiųjų sąnarių. Pavyzdžiui, jei žmogus serga podagra, pirmiausia skauda kojos nykščio sąnarį. Esant degeneraciniams pakitimams, skausmas gali lokalizuotis stuburo srityje arba tik tam tikrame sąnaryje, kuriame atsiradę pokyčių. Visgi didžiausia grėsmė – sąnarių deformacija, dėl kurios sutrinka visa kūno biomechanika.

 

Nuoseklus judėjimas ir natūrali pagalba

 

Pakitus biomechanikai kenčia ne tik ligos ar traumos pažeisti sąnariai, bet ir sveikieji, mat jiems perkeliamas krūvis. Medikai perspėja, kad sąnarių skausmams daug įtakos turi per didelis kūno svoris. Vos 5–10 papildomų kilogramų reikšmingai padidina sąnariams tenkančią apkrovą ir spartina jų nusidėvėjimą. Visą judamojo aparato sistemą, tad ir sąnarius, žaloja nejudrus gyvenimo būdas. Mat judėjimas padeda aprūpinti sąnarius maistinėmis medžiagomis. Judančiame sąnaryje juda sąnario skystis, kuris sutepa sąnarį, drėkina ir maitina kremzlę. Tik itin svarbu judėti tinkamai. Bet kokio amžiaus žmonėms rekomenduojamas kasdienis kardiopratimų, tempimo ir jėgos treniruočių režimas, atsižvelgiant į sveikatos būklę. Vyresniame amžiuje itin svarbūs pratimai, lavinantys pusiausvyrą ir padedantys išvengti kritimų rizikos. Visgi net ir 20–30 min. trunkantis kasdienis pasivaikščiojimas veikia kaip puiki sąnarių ligų prevencijos ir skausmo malšinimo priemonė. Deja, sąnarių problemų, o konkrečiai – nusidėvėjimo ir jį lydinčio skausmo neretai išvengti nepavyksta. Tuomet reikia priemonių, padedančių kontroliuoti šią problemą. Jas visada paskiria sveikatos būklę įvertinęs ir konkrečią ligą diagnozavęs gydytojas. Skausmui malšinti skiriamos medikamentinės ir nemedikamentinės priemonės. Be skausmą ir uždegimą malšinančių vaistų, kamuojamiems sąnarių skausmų visada rekomenduojama koreguoti mitybą ir sistemingai mankštintis. Reguliari mankšta gerina sąnarius supančių raumenų ir raiščių tonusą, judesių koordinaciją. Fiziniai pratimai taip pat didina plazmoje beta endorfinų kiekį – tai turi tiesioginį ryšį su didesniu skausmo slenksčiu.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė