Širdžiai ir figūrai palankios cukinijos

Cukinijos – XX a. pradžioje lietuvių daržus pasiekusios daržovės. Jas dėl derlingumo ir įspūdingos formos daržininkai vadina daržovių karalienėmis. Subtilaus skonio cukinijos puikiai tinka lengviems vasariškiems patiekalams gaminti. Dabar pats jų sezono pikas, tad metas pasinaudoti visomis cukinijų teikiamomis naudomis sveikatai.

Atkeliavo iš Šiaurės Amerikos

Cukinija (Cucurbita pepo var. giromontina) – paprastojo moliūgo (Cucurbita pepo) kultūrinė atmaina. Dar vadinama itališkais aguročiais. Tai žolinis augalas, kurio stiebas horizontaliai plečiasi per dirvą. Lapai dideli, šiurkštūs. Žiedai masyvūs geltonos spalvos ir valgomi. Vaisiai, atsižvelgiant į veislę, gali būti pailgi arba apvalaini. Dažniausiai auginamos tamsiai žalios cukinijos, bet yra šviesiai žalių, geltonų, dryžuotų (žalios su šviesesniais dryžiais), su balsvu minkštimu, kurio viduryje susitelkusios mažos, minkštos, valgomos sėklos. Cukinijos žydi vyriškaisiais ir moteriškaisiais žiedais. Vyriškieji nužydi, nudžiūsta ir nukrinta, o moteriškieji būna su vaisiaus užuomazga ir, jei buvo apdulkinti, užsimezga bei sparčiai vystosi vaisius. Lietuvių mėgstamos cukinijos, kaip ir kitos populiarios daržovės, į Europą iš Šiaurės Amerikos atkeliavo po garsiųjų Kristupo Kolumbo geografinių atradimų. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad cukinijos Europos ūkiuose pradėtos auginti XVI a. pabaigoje. Tiesa, Senajame žemyne šias daržoves išpopuliarino italai, XVIII a. pavertę cukinijas tradicinės virtuvės dalimi. Vienas populiariausių itališkos virtuvės patiekalų – spaghetti alle zucchine (spagečiai su cukinijomis), tapo neatsiejama Italijos gastronominio paveldo dalimi. Vėliau cukinijos išpopuliarėjo ir kitose Pietų Europos šalyse – Prancūzijoje, Graikijoje bei Ispanijoje. Lietuvoje šios daržovės pradėtos auginti XX a. pradžioje, o šiais laikais cukinijos papildo tiek tradicinius lietuviškus patiekalus, pvz., bulvių plokštainį ar blynus, tiek kitų šalių kulinarijos įkvėptus receptus. Cukinijos valgomos įdarytos vegetariškais ir mėsiškais įdarais, keptos, virtos. Jauni vaisiai naudojami šviežioms salotoms. Beje, iš švelnaus skonio cukinijų galima ruošti saldžias uogienes ir net kompotus.

Kaip išsirinkti gardžiausias?

Savame darže užaugintos cukinijos, be abejo, visada gardžiausios. Štai renkantis prekybos centre derėtų apžiūrėti odelę. Ji turėtų blizgėti, būti nepažeista, be ryškių įpjovimų ar įbrėžimų. Be to, svarbu prisiminti, kad geriausios daržovės yra tos, kurios, atsižvelgiant į dydį, sunkesnės. Tai parodo, kad daržovės šviežios ir sultingos. Nusipirktas cukinijas derėtų tinkamai laikyti. Taip pat jomis reikia pasirūpinti ir transportuojant į namus, t. y. vežant atkreipti dėmesį, ar pirkinių maiše neprispaustos. Svarbu jų nepažeisti, kad odelėje neliktų įtrūkimų, skatinančių tolesnius pažeidimus ir greitesnį gedimą. Prieš cukinijas dedant į šaldytuvą, geriausia kiekvieną daržovę apvynioti popieriniu rankšluosčiu, kad sugertų perteklinę drėgmę ir apsaugotų nuo sugedimo. Cukinijos, kaip ir daugelis daržovių, yra greito valgymo produktas. Jų šaldytuve nereikėtų laikyti ilgai, geriausia suvartoti per savaitę. O nesuvalgytas galima užšaldyti. Prieš šaldant supjaustyti griežinėliais ir pavirti vandenyje apie 1 min. Tuomet atvėsinti šalto vandens su ledukais dubenyje, supakuoti į šaldymui skirtus maišelius ir įdėti į šaldiklį. Taip galima laikyti apie pusę metų ir naudoti įvairiems troškiniams ar sriuboms. Lietuviai cukinijas mėgsta konservuoti, ruošti pikantiškas daržovių mišraines stiklainiuose. Tai puikus būdas panaudoti tas cukinijas, kurios pasiekusios maksimalią vaisiaus brandą ar 2/3 maksimalaus dydžio. Konservuojant patariama pašalinti sėklas bei dalį odos. Net brandžios cukinijos puikiai sugeria kitų daržovių skonius, dera su įvairiomis prieskoninėmis žolelėmis. Visgi sveikatai palankiausios jaunos, mat jose daugiausia vitaminų ir mikroelementų. Peraugęs cukinijos vaisius kupinas ląstelienos, tačiau jau netekęs didelės dalies vertingųjų medžiagų.

Nauda sveikatai

Puikus antioksidantų šaltinis. Cukinijos vartojamos liaudies medicinoje gydant peršalimą, skausmą ir kitus sveikatos sutrikimus. Tačiau ne visi jų taikymo būdai įrodyti ir pagrįsti moksliniais tyrimais. Visgi šiuolaikinis mokslas jau įrodė, kad cukinijos gausios antioksidantų, padedančių organizmui neutralizuoti laisvuosius radikalus ir taip apsaugoti nuo įvairių ligų.

Sveika akims. Pietų Korėjoje atliktas tyrimas, kurio metu išanalizuota maisto produktuose esanti karotenoidų sudėtis. Pagal luteino ir zeaksantino kiekį, cukinija užėmė pirmą vietą. Pagal turimą kriptoksantino kiekį (sudaro 18 % dienos normos), cukinija nusileido tik persimonui. Beta karotenai, esantys cukinijoje, sudaro 9 % dienos normos. Cukinijos (įskaitant geltonos spalvos) pasižymi šia itin maistinga ir galinga savo poveikiu medžiaga. Juk beta karotenas – tai vitamino A pirmtakas. O šios dvi medžiagos būtinos aštriam regėjimui išsaugoti.

Širdžiai, kraujotakai ir kitoms organizmo sistemoms. Cukinija gausi mangano ir vario. Varis reikalingas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, reguliuoja širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį, aktyvina imuninę sistemą, užtikrina kaulų, jungiamojo audinio ir organų, tokių kaip smegenys ir širdis, vystymąsi bei palaikymą, dalyvauja prostatos uždegiminių procesų, neurodegeneracinių ligų prevencijoje. Manganas – mikroelementas, kurio organizmui reikia mažais kiekiais. Tačiau ši medžiaga būtina normaliam smegenų, nervų sistemos ir daugelio fermentinių sistemų darbui.

Skatina virškinimą bei tinka diabetikams. Cukinijoje daug vandens, kuris minkština ekskrementus ir mažina vidurių užkietėjimą. Cukinijoje yra tirpių ir netirpių vandenyje skaidulų, kurios palaiko pastovią gliukozės koncentraciją kraujyje žmonėms, sergantiems II tipo cukriniu diabetu, didina jautrumą insulinui bei mažina riziką susirgti II tipo cukriniu diabetu.

Cholesterolio ir svorio kontrolei. Pektinas, viena tirpiųjų cukinijos skaidulų, efektingai mažina bendrąjį ir vadinamąjį blogąjį cholesterolį (tiksliau – mažo tankio lipoproteinų cholesterolį). Reguliarus cukinijų vartojimas padeda ir svorio kontrolei, nes skaidulos, esančios cukinijoje, mažina alkį.

Maistinė vertė 100 g

Vanduo 95 g

Angliavandeniai 3,11 g

Baltymai 1,2 g

Skaidulos 1 g

Vitaminas A 170 µg

Vitaminas K 4,3 µg

Vitaminas C 18 mg

Folio rūgštis 24 mg

Magnis 18 mg

Kalis 261mg

Natris 8 mg

Kalcis 16 mg

100 g 17 kcal

Korsikietiškas troškinys

4 porcijos

100 g 148 kcal

Ruošti 15 min.

•  Svogūnas
•  4 skiltelės česnako
•  4 šaukštai alyvuogių aliejaus
•  3 vidutinio dydžio cukinijos
•  Geltonoji paprika
•  Raudonoji paprika
•  4 švieži pomidorai be odelės ir sėklų
•  Šaukštas pomidorų pastos
•  Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį
•  Saujelė šviežių bazilikų

GAMINIMAS. Svogūną supjaustyti kubeliais, česnaką sutraiškyti ir kepti aliejuje, kol suminkštės. Cukinijas supjaustyti pusžiedžiais, paprikas – stambiais šiaudeliais ir suberti į keptuvę. Kepti 4–5 min. nuolat maišant. Suberti kubeliais pjaustytus pomidorus ir sudėti pomidorų pastą. Išmaišyti ir troškinti uždengus apie 2 min. Pagardinti prieskoniais, bazilikais. Troškinti dar 3 min. neuždengus.

Kiaušinienė su cukinijomis ir špinatais

2 porcijos

100 g 121 kcal

Ruošti 10 min.

•  4 kiaušiniai
•  4 šaukštai pieno
•  20 g sviesto
•  Vidutinio dydžio cukinija
•  25 g šviežių špinatų
•  Svogūnų laiškų
•  Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį

GAMINIMAS. Kiaušinius išplakti su pienu ir prieskoniais. Keptuvėje išlydyti trečdalį sviesto ir supilti kiaušinių plakinį. Atskiroje keptuvėje svieste apie 1 min. kepinti špinatus ir stambiai pjaustytus svogūnų laiškus. Iškart sudėti ant kiaušinienės. Paskleisti per visą keptuvės plotą ir atsargiai perlenkti pusiau. Kepti dar apie 2 min. uždengus. Cukiniją supjaustyti griežinėliais ir kepti likusiame svieste iš abiejų pusių po 2 min. Iškepusią pagardinti prieskoniais.

Autorius Eglė Stratkauskaitė