Nors šiltą birželį augalai džiugina žiedų grožiu, jų vaisių dar teks palūkėti iki rugpjūčio. Sodui atsidavę entuziastai jau planuoja, kokių augalų sėklas rinks ir ką sės ateinantį pavasarį. Agronomai tikina, kad gausesnio derliaus sulaukiama įsigijus kokybiškų ir tinkamai paruoštų sėklų iš patikimų tiekėjų. Tačiau rinkti sėklas nuo darže augančio augalo – smagi pramoga. Tad ją išbandyti tikrai verta, juolab kad keičiantis sėklomis su bičiuliais galima šiek tiek sutaupyti.

 

Populiariausių daržovių sėklų rinkimo atmintinėCollecting,Seeds,From,Sweet,Peppers,At,Home.,Woman,Picks,Seeds

 

Daržovių sėklų rinkimas, pasak šia veikla užsiimančių, padeda išlaikyti augalų įvairovę, išsaugoti tradicines veisles ir užtikrinti, kad augalas nėra hibridinis ar genetiškai modifikuotas. Juk kai kurios modifikuotos veislės sėklų net nebrandina. Be to, natūralios sėklos geriausiai prisitaikiusios prie vietos gamtos sąlygų. Tad bent teoriškai jos turėtų puikiai tarpti būtent toje dirvoje, iš kurioje augančio augalo ir buvo paimtos. Visgi patyrę sėklų rinkėjai sako, kad ne visas verta rinkti. Pavyzdžiui, šiltnamyje surinktos salotų sėklos beveik niekada tinkamai nesudygsta. Tačiau esama nemažai daržovių, kurių sėklų patiems pasiruošti nesudėtinga. Norint surinkti morkų ir burokėlių sėklų, dar pavasarį reikėtų išsirinkti gražiausią šaknį, pasodinti, kai tik bus tinkama oro temperatūra, ir laukti, kol augalas nužydės bei subrandins sėklas. Norint turėti savų česnakų ir svogūnų, galima rinkti jų sėklas arba dauginti gumbelius. Kitais metais juos pasodinus, dar ateinančiais galima imti derlių. Beje, beveik visada gausų ir kokybišką. Ropinių svogūnų kelias trumpesnis. Rudenį surinktos, o pavasarį pasėtos ir išpikuotos sėklos per vasarį virs roputėmis ir rudenį jau bus galima jas rauti. Jei ypač patiko šiltnamyje ar darže užaugintų agurkų veislė, reikia išsirinkti didžiausius tos veislės agurkus. Leisti jiems visiškai subręsti, kol pageltonuos ir peraugs. Subrendusius agurkus nuskynus laikyti šiltai ir nokinti 2–3 savaites. Tuomet išimti sėklas ir leisti išdžiūti. Tik verta prisiminti, kad tinkamiausias laikas rinkti agurkus sėklai – rugpjūčio pabaiga ar rugsėjo pradžia. Pomidorai sėkloms rinkti tinka sunokę, bet nepernokę. Parinktus pomidorus perpjauti ir išimti sėklas. Jas kartu su sultimis supilti į stiklainį ir laikyti šiltoje vietoje, kol išrūgs ir gleivėta masė atsiskirs nuo sėklų. Rūgstančias sėklas derėtų kasdien pamaišyti, kad neatsirastų pelėsio. Sėklos išrūgsta ir nusėda ant dugno per dvi paras. Tuomet galima perplauti ir išdžiovinti. Naujam sezonui nesunku pasiruošti cukinijų, aguročių, moliūgų, patisonų, pupelių. Sėklos tiesiog surenkamos, kai vaisius visiškai subręsta, nuvalomos ir išdžiovinamos.

 

Woman,In,Summer,Garden,Picking,Dry,Flowers,Seeds,With,MallowVienmečių gėlių sėklos iš nuosavo gėlyno

 

Daug metų puoselėjantys gėlynus žino, kad vienmečių augalų sėklų pasiruošti visai nesudėtinga, o pasėtos sėkmingai sudygsta. Tik svarbu žinoti, kad teks pasilankstyti ir sunokusias sėklas, kurios natūraliai išbyra, surinkti iš po augalo. Nuskinti galima tik tas, kurios silpnai laikosi ant vaiskočio. Nesudžiūvusias sėklas reikia surinkti iki šalnų. Jos toliau nokinamos kambario temperatūroje 1–1,5 mėn., periodiškai pamaišant. Populiarių darželio gėlių – medetkų ir kosmėjų – sėklos renkamos itin dažnai. Tik svarbu, kad būtų visiškai sausos, įgavusios gelsvai rudą ar net juodą spalvą. Per anksti surinktų šių gėlių sėklų ne tik nepavyks išsaugoti iki pavasario, bet ir tikėtina, kad bus nedaigios. Vienmečių astrų sėklos renkamos, kai žiedų viduje atsiranda pūkelių, o žiedlapiai jau stipriai apvytę. Iš pradžių sėklos džiovinamos kartu su žiedu, o šiam sudžiūvus atsargiai išpurtomos. Serenčių sėklas rinkti derėtų, kai nudžiūva žiedlapiai, o jų pagrindas pagelsta ir ima sausėti. Tik svarbu sėklas rinkti sausu oru, antraip supus. Paprastai vazonuose vešančios lobelijos, laibeniai ir darželius puošiančios gubojos, rudgrūdėlės, trumpakuodės, bajorės, klarkijos, leukonijos ir nemezijos sėklas brandina ankštyse. Tad derėtų atsargiai nupjauti visą augalą, kai dauguma ankščių paruduoja ir išsausėja. Šlamučių sėklas galima rinkti net kelis kartus per sezoną. Tik reikia sulaukti, kol šlamutis visiškai nužydi ir paruduoja žiedyno centras. Itin patogu surinkti kleomių sėklas, mat šios būna ankštyse, kurios subrendusios ima skilinėti. Tuomet derėtų atsargiai surinkti ir išdžiovinti. Panašiai renkamos petunijų, portulakų ir kvapiojo tabako sėklos. Daugelis gėlininkų sėklų nerenka dėl paprastos priežasties – sėklas auginantis augalas atrodo neestetiškai. Tad teks susitaikyti su tuo, kad tam tikra gėlyno zona kelias savaites bus nedaili. Mat nudžiūvusius stiebus bus galima nupjauti ir gėles apgenėti tik surinkus sėklas. Taip pat svarbu surinktų sėklų nesudrėkinti. Šiltu oru gavusios drėgmės tiesiog sudygs per anksti. Ne mažiau svarbu pasirūpinti tinkamu sėklų džiovinimu ir laikymu.

 

Kaip laikyti ir ar verta beicuoti?

 

Surinktas sėklas geriausia džiovinti šiltoje sausoje patalpoje, kurioje tvyro maždaug 20–30 ºC temperatūra. Nuskynus gėles vėlesniu laiku (spalio pabaigoje), sėklas reikės džiovinti 20–25 ºC temperatūroje ir tai užtruks ilgiau, iki dviejų mėnesių. Spalio pabaigoje naudinga rauti visą augalą su šaknimis – tuomet sėkloms dar kurį laiką bus tiekiama maistinių medžiagų. Džiovinamas sėklas periodiškai prižiūrėti, permaišyti, stebėti, kad neatsirastų pelėsio. Neretai vienu sluoksniu subertas sėklas rekomenduojama uždengti lengvu audiniu ar popieriumi. Švarios išdžiovintos sėklos turėtų būti laikomos popieriniuose krepšeliuose ar dėžutėse ten, kur nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai, ne šiltesnėje nei 22–25 ºC patalpoje. Beje, sėklas galima dėti ir į šaldymo kamerą, ypač ruošiantis saugoti ilgiau nei iki pavasario. Tik svarbu suberti į sandarius užsukamus indus. Kai kurios sėklos būna apkrėstos ligų sukėlėjų sporomis, todėl jauni daigai gali sirgti. Norint to išvengti, sėklas prieš daiginimą teks beicuoti. Beicavimas – cheminis ligų pradų naikinimas sėklų paviršiuje. Sėklas apvalyti nuo ligų sukėlėjų gana paprasta. Yra du metodai – sausasis ir šlapiasis. Sausuoju būdu beicuojamos visos smulkios daržovių sėklos. Specialūs beico milteliai pilami į sėklų maišelį. Miltelių dedama tiek, kad, sukračius sėklas, jos gerai apsiveltų. Perteklius nusijojamas, kad nepakenktų sėklų daigumui. Tada pasėtos sėklos, dėl šaltų orų negalinčios sudygti, bus apsaugotos nuo pelėsio. Šlapiuoju būdu beicuojamos stambios agurkų, aguročių, moliūgų sėklos. Beico milteliai ištirpinami vandenyje. Į paruoštą tirpalą panardinamas vandeniui pralaidus maišelis su sėklomis. Tirpalo koncentracija ir beicavimo laikas paprastai gamintojo nurodomas naudojimo instrukcijoje. Šlapiuoju būdu beicuotas sėklas reikia nedelsiant išdžiovinti gerai vėdinamoje patalpoje. Tinkamai laikomų beicuotų sėklų daigumas dažniausiai nesumažėja. Smulkios sėklos, beicuojamos šlapiuoju būdu, gali išbrinkti, sumažėja daigumas, todėl joms šis metodas netaikomas.

 

Naudinga

 
  •  Kai kurių vienmečių vasarinių gėlių, pavyzdžiui, verbenų ir nasturčių, sausos sėklos rudenį pereina į gilios fiziologinės ramybės būseną. Tad pavasarį pasėtos veikiausiai neišaugs. Tokių sėklų sėjimą geriau atidėti kitiems metams.
  •  Daugelio populiarių gėlių sėklos išsaugo daigumą 2–3 m., tačiau begonijų ir astrų – tik metus.
  •  Pavasarį sėklas verta perrinkti. Daigios paprastai būna storesnės, lygesnės, o prastos, ne iki galo subrendusios ar visai nesubrendusios – plonesnės. Agurko sėklą galima pabandyti perlaužti. Jeigu lengvai lūžta, veikiausiai nedaigi.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė