Statistikos duomenimis, Lietuvoje skyrybomis baigiasi beveik pusė santuokų. Sprendimą skirtis priimti nelengva, daug nerimo kelia ir žingsniai, kuriuos reikia atlikti, kad pasukti skirtingais keliais būtų kuo paprasčiau. Apie tai, į kokius svarbiausius klausimus reikia atsakyti skiriantis, pasakoja advokatų kontoros „Auctoritas“ vadovaujanti partnerė, advokatė Eglė Morkūniene.

 
Eglė_Morkūnienė_foto_Vidmantas Kirklys.

Eglė Morkūnienė, Vidmanto Kirklio nuotrauka.

Ar tikrai reikia skirtis?

 

Pasak advokatės E. Morkūnienės, pats svarbiausias klausimas, į kurį būtina atsakyti sau prieš priimant sprendimą nutraukti santuoką – ar išnaudotos visos galimybės ją išsaugoti?

 

„Visada rekomenduoju ramiai apsvarstyti situaciją ir nepriimti skubotų sprendimų. Apsisprendus nutraukti santuoką, reikia apgalvoti, kaip toliau vyks gyvenimas skyriumi dviem etapais: santuokos nutraukimo proceso metu ir ją nutraukus. Būtina apgalvoti, kaip bus sprendžiamos įtemptos situacijos, konfliktai, kad jie kuo mažiau paveiktų vaikus ir nekeltų emocinės žalos patiems, – kalba pašnekovė. – Susidėliojus mintis, prasideda antrasis etapas, kai reikia apgalvoti, kaip bus pasidalintas turtas, kas rūpinsis namų ūkiu iki santuokos nutraukimo, kaip bus pasidalintas verslas, santaupos, kas mokės paskolas, su kuo liks gyventi vaikai, kokia tvarka bus bendraujama su jais, kaip jie bus išlaikomi, ar nebus reikalingas išlaikymas sau ar sutuoktiniui, kokia liks pavardė po santuokos nutraukimo. Taip pat apsvarstyti ir kaltės dėl santuokos nutraukimo klausimą, ar bus norima tai įrodinėti teisme, siekti (ne)turtinės žalos atlyginimo.“

 

Kaip bus dalinamas turtas?

   

Daugeliui šeimų dideliu galvosūkiu tampa turto dalybos. Sudėtinga ir kai turto daug, ir kai jo mažai, pavyzdžiui, gyvenama bendrame būste, už kurį mokama paskola. Kaip dalijamas iki santuokos ir susituokus užgyventas turtas?

 

„Bendra taisCouple,In,Family,Disagreement,,Distress,Misunderstandings,Between,Family,Members.,Conceptyklė tokia, kad iki santuokos įgytas turtas yra kiekvieno asmeninė nuosavybė ir santuokos nutraukimo byloje nedalinamas. Tais atvejais, kai iki santuokos turėtas turtas iš esmės pagerinamas santuokoje, pavyzdžiui, rekonstruojamas namas, toks turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe ir dalinamas nutraukiant santuoką, – pažymi advokatė. – Dalinant turtą, įgytą santuokos metu, pirmiausia sudaromas turto balansas ir nustatoma, kiek ir kokio turto bei skolų yra. Dalinant turtą, jo vertė nustatoma pagal dabartines rinkos kainas, neišmokėtos skolos su palūkanomis likutį. Bendra taisyklė – turtas dalijamas lygiomis dalimis. Jei įmanoma, turtas dalijamas natūra, jei ne, vienam iš sutuoktinių kompensuojama didesnė turto vertė. Pavyzdžiui, jei dalijamas butas, jis gali būti padalijamas lygiomis dalimis ir abu juo toliau gali naudotis arba priteisiamas tik vienam iš sutuoktinių, o kitam sumokama kompensacija pinigais.“

 

Kas mokės būsto ir kitas paskolas?

 

Asmeniniai turimi finansiniai įsipareigojimai, pavyzdžiui, mobiliojo operatoriaus paslaugos, yra kiekvieno iš sutuoktinių individuali atsakomybė, kas kita – būsto paskola. Pasak advokatės E. Morkūnienės, praktikoje daugiausia iššūkių kyla tada, kai sutuoktinių santykiai konfliktiški, jie nebegali kartu gyventi, tačiau turi tik vieną būstą ir moka būsto paskolą.

 

„Tokiu atveju sutuoktiniai dažnai susitaria parduoti butą, sumokėti paskolą ir pasukti skirtingais keliais. Visgi, jiems nesusitarus patiems išspręsti turto padalijimo klausimų, teismui tenka sudėtinga užduotis nuspręsti už juos, kuriam iš sutuoktinių šis turtas reikalingesnis. Tačiau teismas įpareigoti parduoti turto negali. Šiuo atveju, jei bankas nesutinka perkelti paskolos tik vienam sutuoktiniui, prieš banką abu lieka solidarūs skolininkai, nors paskolą faktiškai moka tik vienas. Toks suvaržymas apsunkina galimybę gauti kitą paskolą būstui“, – apgailestauja specialistė.

 

Kam priklauso daugiau?

 

Skyrybų atveju siekiama turtą padalinti po lygiai abiem sutuoktiniams, tačiau pasitaiko išimčių.

 

„Įsidėmėtina, kad nedalinami vaikų daiktai, jie lieka pas tą sutuoktinį, su kuriuo nustatoma vaikų gyvenamoji vieta. Taip pat pastebiu, kad dažnai klaidingai manoma, jog tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, priklauso daugiau turto, tariama „vaiko dalis“. Taip nėra, nors tam tikrais atvejais, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo dalindamas turtą ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka nepilnametis vaikas, priteisti didesnę turto dalį. Tačiau tai labiau išimtinės situacijos.

 

Didesnė turto dalis taip pat gali būti priteista vertinant skirtingą sutuoktinių sveikatos būklę ir jų turtinę padėtį, pavyzdžiui, jei vienas iš sutuoktinių turi daug asmeninio turto, o kitas neturi visai nieko bei yra nedarbingas, – atkreipia dėmesį E. Morkūnienė. – Nukrypstama nuo lygių dalių principo gali būti dar dviem atvejais: kai sutuoktinis dėl aplaidumo ar netinkamo gyvenimo būdo šeimos turtą nuslėpė ar naudojo asmeniniams poreikiams (pavyzdžiui, pralošė) arba jei sąmoningai jį sumažino padovanodamas kitiems asmenims ar paversdamas savo asmenine nuosavybe.“

 

Su kuo po skyrybų gyvens vaikai?

   

Jautriausias skyrybų klausimas, sykiu ir pats svarbiausias. Advokatė paaiškina, kad jei tėvai nesutaria, su kuo gyvens vaikas, tai nusprendžia teismas. „Pirmiausia vertinamos abiejų tėvų galimybės sudaryti tinkamas vaikų gyvenimui sąlygas, užtikrinti jų kasdienę nepertraukiamą priežiūrą ir tinkamą auklėjimą. Šiuo atveju reikšmingas ir tėvų darbo grafikas, pavyzdžiui, į komandiruotes išvykstantis tėvas negalės nepertraukiamai rūpintis vaikais. Atsakingos institucijos ir teismas vertina kiekvieno tėvų gyvenimo sąlygas (būstą), analizuojamos aplinkybės, koks kiekvieno iš tėvų indėlis į vaikų priežiūrą ir auklėjimą buvo iki santuokos nutraukimo. Vaikai, kurie geba suformuoti savo pažiūras ir norus, yra išklausomi, į jų norus atsižvelgiama. Vaikų norų nepaisoma tik tais atvejais, kai tai pakenktų jų pačių interesams (pavyzdžiui, vaikas nori gyventi su smurtaujančia ar alkoholiu piktnaudžiaujančia mama)“, – kalba specialistė.

 

Pasak E. Morkūnienės, bendravimas su skyriumi gyvenančiu tėvu turi būti kuo dažnesnis, kad vaikas augtų žinodamas, jog turi ir mamą, ir tėtį. „Nustatant bendravimo tvarką svarbu atsižvelgti ir į vaiko individualius poreikius, charakterį, ir į tėvų galimybes. Orientuojamasi į vienodą praleidžiamą laiką savaitgaliais, per atostogas, šventes. Vis populiarėja tėvų pasirinkimas su vaikais praleisti tiek pat laiko (pavyzdžiui, vaikas dvi savaites gyvena pas vieną iš tėvų, dvi savaites pas kitą). Toks pasirinkimas galimas, tačiau reikėtų įvertinti, ar tai tinka jūsų vaikui. Užsienyje populiarėja „paukščio lizdo“ modelis, kai ne vaikas keliauja iš vienų namų į kitus, o būtent tėvai keičiasi vaiko namuose. Lietuvoje kol kas su tokiu sprendimu susidurti neteko“, – sako advokatė.

 

Kokių detalių nepraleisti skiriantis?

 

Neretai besiskiriantys žmonės patiria didelę įtampą, išgyvena tokią būseną, kai mąstymas neveikia aštriausiai, todėl gali pridaryti įvairių klaidų. Advokatė pabrėžia, kad skyrybų procese svarbu apsvarstyti ir įtraukti visą turtą, visas skolas, gerai apgalvoti detalią bendravimo su vaikais tvarką, jog netektų pyktis, su kuo ir kuriuo metu turėtų būti vaikai.

 

„Skyrybos – labai jautrus procesas, sukeliantis daug skausmo. Gana dažnai tenka išgirsti: „Man nieko nereikia, kad tik greičiau viskas baigtųsi.“ Skyrybos nėra kažkieno laimėjimas, tai pasidalijimas, todėl aukotis nė vienam nereikia, o dėl skubėjimo vėliau gali tekti gailėtis. Nereikėtų „visko atiduoti“ ir tais atvejais, kad jaučiama kaltė dėl santuokos iširimo. Santuoka – dviejų žmonių santykiai, todėl retai kada viskas sugriūva tik dėl vieno kaltės, o jei taip įvyko, reikėtų realiai įvertinti iširusiais santykiais padarytą (ne)turtinę žalą, o ne atsisakyti visko, kas kartu sukurta.

 

Suklysti galima pasirinkus greitas ir pigias skyrybas žadančias kompanijas, nes ne visi atvejai paprasti, kartais būtina priimti sudėtingus teisinius sprendimus“, – patirtimi dalinasi profesionalė.

 

Kas gali apsunkinti skyrybų procesą?

 

„Galiu vienareikšmiškai atsakyti, kad skyrybų procese sudėtingiausias dalykas yra emocijos. Jei sutuoktiniams pavyksta emocijas ir kaltinimus palikti nuošalyje, susėsti prie bendro stalo deryboms, dažniausiai pavyksta susitarti. Jausdami emocinę įtampą, sutuoktiniai dažnai pradeda manipuliuoti vaikais, kliudo vienas kitam bendrauti su jais, daro ekonominį spaudimą, žemina vienas kitą. Tai tikrai nepadeda, o tik apsunkina ir taip sudėtingą gyvenimo etapą. Lengvas procesas įmanomas tada, kai abu sutuoktiniai elgiasi sąžiningai ir turi pagarbos vienas kitam“, – sako advokatė.

 

Pasak E. Morkūnienės, advokato dalyvavimas skyrybų procese nėra privalomas. Tačiau net ir taikiai skiriantis, svarbu aiškiai suprasti priimtų sprendimų pasekmes, susitarimo esmę, todėl konsultuotis su advokatu pravartu visais atvejais.

 

Kaip išsiskirti?

 
  •  Jeigu sutuoktiniai daugiau nei metus nebetvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, taip pat neturi nepilnamečių vaikų, sutaria dėl turto padalijimo ir galimų kompensacijų, tokiu atveju nutraukti santuoką galima bendru sutarimu kreipiantis į notarą.
  •  Jei šeimoje yra nepilnamečių vaikų arba nuo santykių nutrūkimo dar nėra praėję vieni metai, dėl turto padalijimo, galimų kompensacijų ir vaikų auginimo sutariama, tokiu atveju nutraukti santuoką galima bendru sutarimu kreipiantis į teismą.
  •  Jeigu nepavyksta nutraukti santuokos taikiai arba ji truko trumpiau nei metus, reikia kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu. Prieš tai privalomas mediacijos procesas, kurio metu siekiama padėti susitarti santuoką nutraukti taikiai.
 

Autorius Laima Samulė