Tūkstantmečius žinomi grybai naudingi ir šiais laikais

Kordicepsai – tūkstančius metų žinoma grybų rūšis. Nors tai yra parazitiniai organizmai, jų veikliosios medžiagos labai naudingos sveikatai. Tą nuo seno žino tradicinė kinų medicina, patvirtina ir šiuolaikinis mokslas.

Zombių grybas

Žinomiausia rūšis Cordyceps sinensis savo gyvenimą pradeda kaip spora, užkrečianti vabzdžių (kandžių, drugių, cikadų, skruzdžių ir kt.) lervas. Grybelis pamažu užvaldo šeimininką, juo maitinasi ir galiausiai šis žūsta. Taip nutikus kordicepsas iš mumifikuotos lervos išaugina vaisiakūnį, kuris, išlindęs iš žemės, primena oranžinį vikšrą. Dėl tokio makabriško augimo kordicepsai dar vadinami zombių grybais.

Himalajų auksas

Laukiniai kordicepsai – vieni brangiausių grybų visame pasaulyje. Natūraliai auga atokiame Tibeto kalnyne ir Himalajų kalnuose, renkami rankomis, o jų sezonas tęsiasi vos kelias savaites. Manoma, kad kordicepsus prieš maždaug 2000 metų atrado aukštumose galvijus ganę Tibeto piemenys. Jie suprato, kad šie grybai padeda organizmui prisitaikyti prie didelio aukščio ir su tuo susijusiu deguonies trūkumu. Taip kordicepsai tapo neatsiejama tradicinės kinų medicinos dalimi. Kinijoje rastus neįprastų gydomųjų savybių turinčius grybus europiečiai išsamiai aprašė XVII a. Nuo tol mokslas ėmėsi juos atidžiau tyrinėti ir patvirtino daugybę žmogaus organizmui naudingų šio grybo savybių. Padidėjus susidomėjimu kordicepsais jų kaina Kinijoje kilo nuo pat 1970-ųjų. Kininiai kordicepsai tapo pagrindiniu vietinių ūkininkų ir piemenų pajamų šaltiniu. Daugiau nei 300 tūkst. Kinijos gyventojų vietiniuose regionuose yra finansiškai priklausomi nuo šių grybų derliaus ir pardavimo. Kilogramas šių grybų gali kainuoti net iki 140 tūkst. JAV dolerių (apie 129 tūkst. Eur).

Naudingosios savybės

Šiandien visame pasaulyje plačiai vartojami kordicepso papildai. Mokslas patvirtinęs ne vieną jų naudą organizmui. Žinoma, kad šis grybas:

Didina ištvermę. 1993 m. Kinijos nacionalinėse žaidynėse sportininkai pagerino net devynis pasaulio rekordus. Paaiškėjo, kad jie reguliariai vartojo kordicepsą. Šiandieniai moksliniai tyrimai patvirtina, jog šių grybų veikliosios medžiagos iš tiesų didina energiją ir fizinę ištvermę. Mat skatina specifinių molekulių (adenozino trifosfato) gamybą organizme, o jos būtinos energijai tiekti į raumenis, taip pat optimizuoja deguonies naudojimą.

Palaiko imunitetą. Kordicepso polisacharidai stiprina imuninę sistemą, didindami gebėjimą kovoti su infekcijomis ir ligomis. Šis poveikis ypač naudingas tiems, kurių imunitetas dėl įvairių priežasčių nusilpęs. Taip pat įrodyta, kad kordicepsas slopina uždegiminius procesus organizme, tad gelbėja įveikti jau prasidėjusias infekcijas.

Lėtina senėjimą. Tyrimai rodo, kad kordicepsas turi antioksidacinių savybių, padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus ir sumažinti oksidacinį stresą. Tai gali sulėtinti senėjimo procesą ir paskatinti bendrą ilgaamžiškumą. Be to, reguliarus kordicepso vartojimas vyresniame amžiuje pastebimai gerina gyvenimo kokybę, ypač teigiamai veikia kognityvines funkcijas, palaiko lytinę sveikatą ir potenciją.

Saugo nuo lėtinių ligų. Šių grybų veikliosios medžiagos slopina uždegimus ir neutralizuoja laisvųjų radikalų poveikį, sykiu mažina tokių pavojingų lėtinių ligų, kaip II tipo cukrinis diabetas, vėžys, širdies ligos, riziką. Kordicepsas naudingas ir jau sergantiems cukriniu diabetu, nes padeda sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje imituodamas insulino poveikį. Be to, mažina pavojingų diabeto komplikacijų, ypač susijusių su inkstais, tikimybę. Atlikus tyrimą su onkologiniais pacientais įrodyta, kad kordicepsas slopina daugelio vėžinių (plaučių, gaubtinės žarnos, odos, kepenų ir kt.) ląstelių augimą. Taip pat neutralizuoja neigiamą chemoterapijos poveikį, pavyzdžiui, mažina leukopenijos (būklė, kai sumažėja leukocitų skaičius, dėl to silpsta imunitetas) pavojų. Širdžiai ir kraujotakai kordicepsas labiausiai naudingas dėl jame esančios medžiagos adenozino. Jis padeda sureguliuoti širdies ritmą, cholesterolio kiekį, mažina aterosklerozės, sykiu infarkto ir insulto riziką.

Autorius Jūratė Survilė