Pavasario orai nenuspėjami. Tuo lietuviai įsitikino pastarosiomis savaitėmis. Nors gegužę dideli temperatūrų svyravimai pasitaiko rečiau nei pavasario pradžioje, tačiau rizika, kad naktimis pašals, vis dar išlieka. Tad sodininkams ir daržininkams būtina pasirūpinti augalų apsauga nuo šalčio.

 

Šalnos daro didžiulę žaląPlants,Froze,To,Death,During,The,Night,Because,It,Was

 

Agronomai tikina, kad ankstyvosios šalnos, kurios užklumpa kovą ir balandį, pakenkti gali tik itin lepiems sukultūrintiems augalams. Pirmaisiais pavasario mėnesiais šaltis palyginti nekenksmingas, nes jauni augalai, ką tik išleidę lapus, nesušąla. Blogiausiu atveju nukenčia tik lapų krašteliai. Natūraliai augantiems augalams šalnos išvis nepavojingos. Žoliniai augalai, net ir nušalę, iki vasaros sėkmingai atauga, vėsa tik sulėtina jų brendimą. Kur kas pavojingesnės vėlyvosios šalnos, kurių pasitaiko net iki birželio 10 d. Jų dažnai neišvengiama žydint uogakrūmiams ir vaismedžiams, taip pat tuo metu, kai pasirodo ūgliai ir į gruntą sodinami šilumą mėgstantys pomidorai, paprikos, baklažanai. Jiems netikėtos šalnos – pražūtingos. Jauni lapeliai, žiedai ir pumpurai itin jautrūs šalčiui. Dėl žemos temperatūros poveikio ląstelių skystis pradeda užšalti, o dėl to suskyla membranos ir žūsta ląstelės, galiausiai ir pats augalas. Kai kurie į sugrįžusias šalnas beveik nereaguoja. Tai šalčiui atsparūs augalai, galintys atlaikyti žemą temperatūrą be didesnės žalos: petražolės sėkmingai ištveria –9 ºC, morkos nenukenčia net temperatūrai pasiekus –7 ºC. Puikiai šalnas ištveria salierai, svogūnai ir krapai netgi temperatūrai nukritus iki –5 ºC. Visgi daugelis kitų augalų nėra tokie atsparūs ir net –2 ºC šaltukas jiems jau tampa kritinis, nukenčia žiedai ir jauni lapeliai. Absoliučiai kritine temperatūra agronomai vadina –6 ºC. Tuomet žūsta lapai, žiedai ir užuomazgos. Beje, mokslininkai sako: jeigu vos 30 min. išsilaiko kritinė temperatūra, augalai pažeidžiami itin stipriai ir kyla rizika netekti 60 % derliaus. Pavojingiausias paros laikas yra ankstyvas rytas – nuo 4 iki 6 val. Saulei patekėjus rizika, kad augalai nušals, mažėja. Tad rekomenduojama stebėti orų prognozę ir augalais pasirūpinti iš vakaro.

 

Svarbu tinkamai pridengti

 

Augalus nuo pavasarinių šalnų puikiai apsaugo paprastos priedangos. Pati tinkamiausia medžiaga – balta agroplėvelė. Ji saugo daigus nuo didelių temperatūros svyravimų. Agroplėvelė klojama tiesiai ant augalų, dviem sluoksniais. Derėtų stengtis daigus pridengti taip, kad žiedai ir lapai nesiliestų prie plėvelės, mat tos dalys nušals, nors visas augalas gali ir nenukentėti. Agroplėvele pridengti augalai atsiduria 2–3 ºC aukštesnėje temperatūroje, tad šalnų daroma žala maža arba išvis nejuntama. Prieš šalnas nepatariama purenti dirvos, nes suardomi natūralūs dirvos kapiliarai ir šiluma iš gilesnių sluoksnių negali patekti į viršų. Vietoj agroplėvelės galima naudoti ir šiaudus ar kitą turimą medžiagą, kuri padeda sukurti izoliacinį sluoksnį, gana lengva, kad nesulaužytų augalo. Jeigu nuo šalnų reikia apsaugoti žydinčius krūmus, pakanka apvynioti juos maišiniu audeklu, polietileno plėvele ar agroplėvele. Žydinčias braškes (jų žiedai nušąla jau prie –1 ºC) prieš nedideles šalnas taip pat būtina užkloti agroplėvele. Nedidelius augalus galima uždengti nupjautais plastikiniais buteliais ar plastikiniais indeliais, stiklinėmis. Puiki priedanga nuo šalčio – paprasta žemė. Bulvių daigai nenukentės аpkasti dirvožemiu. Tai padės apsaugoti lapelius ir motininį gumbą, tad šalnos bulvėms bus nebaisios. Pakartotinai apkaupti galima tol, kol visiškai išnyksta šalnų tikimybė. Jeigu prognozuojamos didesnės šalnos (–4–7 ºC), tuomet pasirūpinti reikia ne tik lysvėmis, tačiau ir šiltnamiu – uždengti čia augančius augalus. Tam tinka maišinis audinys arba vienas sluoksnis agroplėvelės. Jeigu augalai per dideli priedangoms, teks apšiltinti patį šiltnamį. Dažniausiai tai daroma iš išorės uždengiant dar vienu sluoksniu plėvelės. Tik svarbu palikti tarp sluoksnių oro tarpą. Mat būtent jis saugo nuo vėsos.

 

Kuo svarbus laistymas ir tręšimas?

 

Kiek sunkiau apsaugoti pražydusius vaismedžius. Jų agroplėvele pridengti nepavyks. Šalnos gali pakąsti žiedus, tuomet augalas tais metais neves vaisių. Medeliams apsaugoti taikomas apipurškimas specialiomis laistymo sistemomis. Naktimis, kai laukiama šalnų, šios nuolat purškia vandenį ir juo padengia žiedus. Vanduo sušąla į ledą ir taip apsaugo žiedą. Tokias laistymo sistemas paprastai naudoja tik stambesni augintojai, mat gana brangios. Turintys nedidelius sodus pasikliauna sėkme arba taiko dūminimo metodą. Dūmai veikia kaip skydas nuo šalčio. Deginama tai, kas skleidžia daug dūmų, pavyzdžiui, šlapius šiaudus. Tai nėra labai patikimas būdas, nes vėjas, kiti atmosferos reiškiniai gali dūmus paskleisti netinkama kryptimi arba jie tiesiog kils į viršų ir neuždengs sodo. Be to, laužus būtina prižiūrėti, kūrenti apsaugotose talpyklose, kad ugnis nepasklistų. Deja, efektyvių, pigių ir paprastų apsaugos priemonių medeliams apsaugoti beveik nėra. Tad verčiau nuo šalnų gelbėti daržą ir žydinčias gėles. Vakare prieš šalnas jautrių daržovių (agurkų, pomidorų, pupelių, ankstyvųjų bulvių) daigus derėtų palaistyti, nes drėgna dirva naktį atvėsta lėčiau ir jos temperatūra 1,5–2 ºC aukštesnė už nelaistytos. Žalingam šalčio (iki –5 ºC) poveikiui veiksmingai priešintis padeda lapijai skirtos trąšos su fosforu ir kaliu. Dėl trąšu jaunuose augaluose padaugėja cukrų, sumažėja laisvo vandens ir padidėja ląstelių skysčių koncentracija, o tai padeda apsaugoti nuo žūties. Tokias trąšas būtina naudoti likus 10–24 val. iki šalnų, priešingu atveju procedūra bus beprasmiška. Patręšus ar gausiai palaisčius vis tiek pridengti. Tam puikiai tinka mulčias. Prieš šalnas laistyti būtina ir šiltnamį. Kai kurie daržininkai šiltnamyje nuolat laiko vandens pripiltus kibirus ar plastikinius butelius. Per dieną nuo saulės įšilęs vanduo naktį į aplinką skleidžia šilumą. Nuo šalnų nukentėjusius augalus galima apipurkšti vandeniu, tuomet jie pamažu atsigauna.

 

Naudinga žinoti

 
  •  Žirnių mėgėjai gali nesibaiminti – jiems pavasarinės šalnos nebaisios, išdygę žirniai atlaiko ir –7 ºC šaltuką.
  •  Pelargonijas, surfinijas, petunijas, lobelijas, verbenas, taškuones, begonijas ir kitas vasarą žydinčias gėles iki gegužės vidurio vertėtų palaikyti namuose ar šiltnamyje. Jeigu nėra galimybių jų parnešti iš lauko į patalpą, būtina gausiai laistyti ir šaltomis naktimis dengti keliais sluoksniais agroplėvelės.
  •  Kol dar gresia šalnos, nevertėtų lauke sodinti jurginų, kanų – jų ūgliams šaltis pavojingas. Spustelėjęs šaltukas pražūtingas ir po žiemos jau atidengtoms bei pumpurus ėmusioms krauti rožėms – apšalusios nežydės.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė