Kartais nerimaujame visi – tai neišvengiama ir jokios žalos nedaro. Kas kita, kai nerimas tampa lyg šešėliu ir kasdien temdo gyvenimo džiaugsmą. Kada šis palydovas tampa pernelyg sunkia našta ir kaip jos atsikratyti?

 

Normali reakcijaDepressed,Frustrated,Young,Indian,Woman,Suffering,From,Headache,,Migraine,,Touching

 

Jausti nerimą nemalonu, tačiau tai sveika normali organizmo reakcija į stresą ar tykantį pavojų. Pagrindinė nerimo funkcija – įspėti ir apsaugoti nuo įvairių grėsmių. Tarkime, jausdami nerimą, kad galime nugriūti ir susižeisti, greitai mindami dviratį sulėtiname tempą. Taip apsisaugome nuo galimo kritimo ir susižalojimo. Pats nerimas nėra pavojingas, tai tėra emocija – ne mažiau svarbi ir reikalinga nei kitos. Jis padeda išlikti, nes patiriant nerimą didėja dėmesio koncentracija, budrumas, efektyvesnis mąstymas, gebėjimas spręsti problemas, greitėja reakcija.

 

Kai ribos peržengiamos…

 

Kartkartėmis nerimauti normalu, bet vis dažniau susiduriama su intensyviu ar ilgai trunkančiu, nuolat lydinčiu nerimu, kuris neturi aiškios priežasties. Tuomet jau galima įtarti nerimo sutrikimus. Kokie ženklai išduoda, kad nerimas perkopė sveikas ribas?

 

l Pernelyg dažnas nerimas. Jeigu tapo kasdieniu palydovu ar tarsi bendru fonu, reikėtų ieškoti to priežasties. Galbūt tiesiog išgyvenate sunkų etapą? Jeigu priežastis neaiški, verčiau kreiptis pagalbos į specialistą. Pavojingas ir aiškią priežastį turintis, bet per ilgai užsitęsęs nerimas.

 

l Miego problemos. Normalu, kad stresinė situacija sutrikdo miego kokybę. Tačiau, jeigu nemiga tapo nuolatine palydove, būtina susimąstyti, kas už jos slypi. Vieniems sunku užmigti, kiti dažnai prabunda naktį, trečius nuolat kamuoja košmarai arba nesijaučia pailsėję net po visos nakties miego. Jeigu su miegu susiję rūpesčiai tęsiasi bent dvi savaites, reikėtų konsultuotis su gydytoju.

 

l Neadekvačios baimės. Baimių turi visi – racionalių ir nelabai. Tarkime, bijo aukščio, vorų, gyvačių, ligų… Tai normalu iki tol, kol nepradeda trukdyti normaliai kasdienybei. Pastebėjus, kad įvairios baimės trukdo siekti tikslų, kurti trokštamą gyvenimą, stabdo vidinį augimą, metas ieškoti pagalbos.

 

l Virškinimo sutrikimai. Jeigu ypač dažni, gali būti, kad dėl to kalta visai ne virškinimo sistema ar valgymo įpročiai. Dažnai po tokiais simptomais slepiasi nerimas. Jis gali išprovokuoti viduriavimą arba kaip tik vidurių užkietėjimą, pykinimą ar net vėmimą, pilvo pūtimą, apetito praradimą arba polinkį persivalgyti.

 

l Panikos atakos. Dažniausiai panikos atakos užklumpa kasdienėse situacijose, kur nėra jokios realios grėsmės ar priežasties nerimauti. Nepaisant to, staiga sukyla stiprus nerimas ar net baimė, padažnėja širdies plakimas, atsiranda gausus prakaitavimas, drebulys, galvos svaigimas, pykinimas, gali atrodyti, kad stinga oro, dusina, dažnai visa tai lydi mirties baimė arba baimė, jog išprotėsite, negalėsite savęs kontroliuoti. Nors panikos priepuoliai gali turėti fiziologinių priežasčių, dažnai jie rodo, kad žmogus negeba savarankiškai susidoroti su sunkiais emociniais išgyvenimais.

 

l Obsesinės mintys ir elgesys. Jeigu mintyse nuolat sukasi vis tos pačios ramybės neduodančios mintys, vis iš naujo sprendžiate tą pačią problemą, grįžtate mintimis prie tam tikro įvykio, pamažu tai ima varginti ir įsuka į užburtą ratą. Pavojaus signalas – ne tik įkyrios pasikartojančios mintys, bet ir toks pats elgesys, pvz., daiktų dėliojimas griežta konkrečia tvarka, neįprastai dažnas rankų plovimas ir kt.

 

Kaip sau padėti?

 

Jeigu nerimas labai stiprus ir trukdo normaliam gyvenimui, reikėtų konsultuotis su psichikos sveikatos specialistu. Daug galite padaryti ir patys. Kas rekomenduojama?

 

Subalansuoti darbo ir poilsio režimą. Vis daugiau laiko skiriama darbui, pareigoms ir pamirštama, kad būtinas laikas sau, poilsis. Svarbu kasdien bent valandą skirti mėgstamai atpalaiduojančiai veiklai. Ne mažiau svarbu išsimiegoti 7–8 val. per naktį. Miegant organizmas regeneruojasi, atgaunama ne tik fizinė, bet ir psichinė energija.

 

Sveikai maitintis. Svarbiausia gauti visų būtinų medžiagų – angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų ir mikroelementų, o jų proporcijos būtų tinkamos. Meniu turėtų sudaryti kuo įvairesnis, natūralus, šviežias, kuo mažiau perdirbtas maistas. Kovojant su stresu ypač svarbūs B grupės vitaminai, folio rūgštis. Taip pat svarbu nepiktnaudžiauti cukrumi, kofeinu – įrodyta, kad didina nerimą. Verta išbandyti nervų sistemos funkcijas palaikančias arbatas, maisto papildus – ramina ir gerina miego kokybę. Tiesa, jų poveikis nėra staigus, atsiskleidžia vartojant reguliariai ilgesnį laiką.

 

Būti fiziškai aktyviems. Greičiausiai pastebėjote, kad po treniruotės jaučiatės ne tik energingesni, bet ir motyvuoti, pakylėti. Taip yra todėl, kad mankštinantis organizme gaminami laimės hormonai – serotoninas, endorfinai ir dopaminas. Padidėjusi jų koncentracija gerina nuotaiką, atpalaiduoja, netgi slopina skausmą. Dėl tokio poveikio reguliarus fizinis aktyvumas apie 30 % mažina riziką susirgti depresija, nerimo sutrikimais ir kitomis psichinėmis ligomis.

 

Medituoti. Įrodyta, kad kasdien praktikuojant meditaciją bent po 15–20 min. streso lygis krinta mažiausiai perpus. Meditacijų yra įvairių, bet visos duoda panašų efektą – sutelkia mintis į „čia ir dabar“ momentą. Patys to nesuvokdami mintimis nuolat klaidžiojame po praeitį ir ateitį, o tai tik didina nervinę įtampą, mat galvojame apie padarytas klaidas, praleistas progas, laukiančius išbandymus. Taip keliaudami laiku sužadiname kaltę, nerimą, baimę, pyktį ir kitas destruktyvias emocijas. Grąžindama į dabarties akimirką meditacija padeda nusiraminti, sutelkti dėmesį į tai, kas svarbiausia esamuoju momentu. Ši dvasinė praktika naudinga tiek esant ūmiam, staiga užklupusiam, tiek lėtiniam nerimui.

 

Autorius Jūratė Survilė