Susidomėjimas tvarumu Lietuvoje auga kasmet – gyventojai vis daugiau dėmesio skiria prekių pakuotėms arba įsigyja daiktų iš antrų rankų. Tačiau 2023 m. gruodį „Vilniaus vandenų“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad tvarūs kasdieniai įpročiai buityje dar nėra susiformavę. Pasirodo, lietuviai nežino, kokios atliekos šalinamos su buitinėmis nuotekomis, o kurios – ne.

Drainage,Pipe,With,Dirty,Waste,In,The,City.

 

41 % apklaustųjų teigia į nuotekas nemetantys jokių atliekų, tačiau klausinėjant apie į nuotekas metamas skirtingas atliekų rūšis, apklaustieji pripažįsta, kad kai kurios į kanalizaciją jų namuose nukeliauja net kartą ar du per savaitę. To pasekmės ne tik nemalonios, bet ir pavojingos. Per mėnesį didžiausioje šalyje Vilniaus nuotekų valykloje mechaniniu būdu iš nuotekų išvaloma net 74 t įvairių atliekų: sauskelnių, higieninių įklotų, ausų krapštukų ir kitų stambių atliekų. Per metus tai sudaro beveik 900 t. Jų perdirbti neįmanoma, tik išvežti į sąvartynus, todėl auga nuotekų tvarkymo kaštai. Taip pat svarbu žinoti, kad fiksuojamas į kanalizaciją pilamų riebalų pagausėjimas, o šie gadina valymo įrenginius, juos užkemša.

 

Apklausos duomenimis, dažniausiai į nuotekas išpilamas kepimo aliejus ir kiti riebalai, tai sudaro 46 % nepageidaujamų atliekų nuotekose. Pasenusį maistą į nuotekas išmeta 38 % apklaustųjų, 35 % – plaukus, 28 % – popierinius rankšluosčius. Nenaudojamus vaistus, pasenusią kosmetiką, sauskelnes ir drėgnas servetėles 1–2 kartus per mėnesį dažniau išmeta vyrai.

 

Ko negalima pilti į kriauklę ar klozetą:

 
  •  Aplinkos apsaugos specialistai siūlo pasitelkti vaizduotę – tiesiog pagalvokite, kokiomis savybėmis pasižymi daiktas ir kaip jis laikysis vamzdžiuose. Riebalų nevalia nuleisti į kanalizaciją, nes atvėsę tampa kieti ir lipnūs, todėl ją gali užkimšti. Miltai, makaronai ir lipnūs ryžiai taip pat išbrinksta vandenyje, todėl turi panašių savybių, kaip ir riebalai. Sėklos ir vaisių kauliukai irgi neišnyks be pasekmių – gali užsikimšti tiek vamzdžius, tiek valymo įrenginius.
  •  Nevalia į kriauklę pilti kavos tirščių ar arbatos lapelių.
  •  Kanalizacijoje neturėtų atsidurti ir popieriaus, kartono, plastiko daiktai bei jų likučiai.
 

Kaip pasirūpinti virtuvės atliekomis:

 
  •  Aliejų ir kitus riebalus iš kepimo indų derėtų mesti į maisto ar buitinių atliekų konteinerius. Tam, kad būtų lengviau pašalinti popieriumi, prieš tai stipriai atvėsinti ar sušaldyti.
  •  Žievelės, sėklos, kevalai, lukštai, luobelės ir kitos kietos maisto atliekos metamos į maisto atliekų ar buitinių atliekų konteinerius. Be to, puikiai tinka kompostui.
  •  Skystas maisto atliekas (arbatą ar kavą be nuosėdų, pieną bei kt.) galima pilti į kriauklę.
  •  Virtuvėje naudoti smulkaus tinklelio sietelį, kad kriauklė neužsikimštų – jis sulaikys stambius maisto gabalėlius ir šiukšles.
 

Vonios atliekos irgi turi būti rūšiuojamos:

 
  •  Vatos diskeliai ir ausų krapštukai, popierinio rankšluosčio ar tualetinio popieriaus gabalėliai metami į buitinių atliekų konteinerius.
  •  Kačių kraikas ir fekalijos turėtų būti metamos į buitinių atliekų konteinerius. Kačių kraikas gali užkimšti vamzdžius. Kompostui šios atliekos netinka dėl galimos bakterinės ar parazitinės taršos.
  •  Kanalizacijoje neturi atsidurti sauskelnės, higieniniai įklotai, tamponai, įvairūs plastikiniai ar tiesiog nesuyrantys kosmetikos gaminiai, pavyzdžiui, vonios burbulų likučiai, taip pat nedera su nuotekomis nuleisti kosmetinio molio bei cigarečių filtrų.
  •  Po maudynių patartina surinkti plaukus, ypač ilgus. Tai pagrindinė nuotekų vamzdžių užsikimšimo priežastis. Žmogaus ir gyvūnų kailio plaukai turėtų atsidurti mišrių buitinių atliekų konteineriuose.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė