Viliojančios Škotijos paslaptys
2024-04-08 08:41Į Škotijos sostinę Edinburgą iš Lietuvos galima nuskirsti vos per tris valandas. Leistis veikiausiai teks ant lietaus permerktos žemės. Visgi debesims išsisklaidžius taps aišku, kodėl škotai taip didžiuojasi gimtine. Beje, turistai į šią išskirtinę Jungtinės Karalystės dalį dažniausiai keliauja vasaros mėnesiais, mat viliasi išvengti permainingų orų. Tačiau čia gyvenantys tikina, kad pavasarį Škotijoje nutinka kažkas stebuklingo. Tad čia bent ilgąjį savaitgalį verta praleisti balandį ar gegužę.
Nėra blogo oro
Škotija – vienas labiausiai mitais ir legendomis apipintų kraštų, keliautojus žavintis istoriniu paveldu bei pilimis ant kalvų ir nuostabia gamta. Ši tokia nebūtų, jeigu dažnai nelytų. Ir škotiškasis „dažnai“ yra kiek kitoks nei lietuviškas, nes čia vyrauja jūrinis klimatas. Ištisus metus Škotijoje vėsu, lietinga, vėjuota. Temperatūrų svyravimai nėra dideli – vasaros vėsios, o žiemos šaltis švelnesnis vakarinėje pakrantėje, rytinėje šiek tiek žvarbiau. Dėl nuo Atlanto vandenyno nuolatos atslenkančių ciklonų oras nepastovus – per dieną oro sąlygos gali pasikeisti kelis kartus. Santykinai mažiausiai lietingas pavasaris. Galbūt todėl Škotijoje pavasarinio sužaliavimo ir sužydėjimo startas toks stebuklingas. Nors temperatūra balandį ir gegužę nebūna aukšta, tačiau gamta, kaip, beje, ir jos žmonės, užgrūdinta, kad vos per kelias savaites iš bevaisės dykynės pavirstų banguojančia bei kukliais pavasarinių gėlelių žiedais pasipuošusia pievų ir kalvų karalyste. Į Škotijos aukštikalnes pavasaris ateina lėčiau, temperatūra net gegužę čia pakyla iki 7–13 ºC, tačiau tai privalumas, o ne trūkumas. Atokiau nuo žmonių pavasarį pražysta laukiniai narcizai, miestuose skleidžiasi vyšnios ir rododendrai. Dėl vėsos jie užsilaiko ilgiau viliodami apsnūdusias bites. Pavasaris Škotijoje taip pat ir fotografų mėgėjų rojus. Mat tuomet dangus būna giedresnis ir galima užfiksuoti nuostabių saulėtekių kalnuose. Pavasarį upės ir kriokliai sraunesni, o svarbiausia, kad dar nebūna nė vieno mašalo. Šiais mažais ir įkyriais padarėliais Škotija itin garsėja. Tad jų išvengti pageidauja visi keliautojai, mėgstantys gėrėtis laukine gamta susisiautę į patikimai nuo drėgmės ir vėjo saugančias striukes.
Verta pasimokyti, kaip švęsti gyvenimą
Permainingi Škotijos orai tikrai nesutrukdys įsimylėti šį nuostabų kraštą. Jeigu darganos visgi priverstų suraukti nosį, pasipuošti plačia šypsena privers žmonės. Jie draugiški, šilti, mėgsta leisti laiką aludėse ir kalbėtis su turistais. Čia rasti draugų gali net tie, kurie kompanijos neieško. Visgi tik su sąlyga, kad atvykėlis nėra anglas. Nors Škotija yra Jungtinės Karalystės dalis, tai nė kiek netrukdo vietiniams apsimesti, jog yra nepriklausomi. Sakoma, kad greičiausias būdas įžeisti škotą – pavadinti jį anglu. Vietiniame bare padarius tokią klaidą iš tiesų galima sulaukti nemalonių pasekmių. Žinoma, tokie perspėjimai hiperbolizuoti, visgi gana tiksliai apibūdina dviejų panašių, tačiau susipriešinusių tautų sugyvenimo principus. Pašiepiančiai juokaujama, jog škotai su nekantrumu laukia globalinio atšilimo. Mat pakilus vandenynų lygiui Anglija skęs, o ant savo didingų kalnų įsitaisę škotai tiesiog mėgausis reginiu. Kiek daugiau nei 5 mln. gyventojų turinti Škotija jau 300 metų gyvena unijoje su Anglija. Škotai su anglais susivienijo iš išskaičiavimo, bet nuoskaudų vis tiek liko. Mat ilgus šimtmečius su anglais kariavę galiausiai buvo priversti nusilenkti svetimam karaliui. Dabar Škotija turi savo teisinę sistemą, savo parlamentą, o ir kalba pirmą kartą išgirdus menkai primena klasikinę anglų. Škotai kaip įmanydami stengiasi pabrėžti, kad skiriasi nuo kitų Jungtinės Karalystės gyventojų. Anglijos ir Škotijos administracinę ribą žymi ženklai, skelbiantys, jog keliautojai pateko į kitą valstybę. Nors jokio patikros posto nėra, nes ši riba – tik susitarimo reikalas. Visgi „siena“ daugiau nei simbolinė. Škotija iš tiesų yra kitas pasaulis, kuriame gerokai mažiau gerų manierų, bet daug daugiau pasilinksminimų.
Princesė bokšte
O linksmybes kiekvienas supranta savaip. Vieniems tai ilgi pasivaikščiojimai laukinės gamtos takais, kuriais žingsniuojant neteks susidurti nė su vienu žmogumi. Kitiems – odą pašiurpti priversiančios nakvynės senovinėse pilyse. Kiekvieno ežero pakrantėje, mišku pavirtusiame parke ar vaizdingame šlaite galima aptikti griuvėsių, liudijančių, kad kadaise čia stūksojo iš grubių akmenų sumūryta gynybinė pilis aukštais bokštais ir mažais langeliais. Škotai savo pilis remontuoja, lopo ir paverčia įspūdingais apartamentais, kuriuose turistai gali pasijusti lyg nukeliavę į praeitį. Beje, tokia kelionė laiku net nėra labai brangi. Pernai į prabangiausių pilių dešimtuką visame pasaulyje patenkančioje Carlowrie pilyje nakčiai apsistoti buvo galima vos už 197 Eur. XX a. pabaigoje šioje pilyje gyveno žymi škotų keliautoja ir botanikė Isobel Wylie Hutchison, tad pilies teritoriją supa nuostabūs sodai ir gėlynai. Dar lankantis Škotijoje tiesiog būtina pabuvoti Culzean pilyje. Labiausiai ji išsiskiria viaduku, vedančiu į vidinį kiemą. Tačiau įdomi ne tik pilis, bet ir kelionė jos link – važiuojant ar einant per apylinkes ji iškyla tarsi miražas. Prieš tris amžius suprojektuotas kompleksas susideda iš dramatiškai ant uolų pakibusios pilies, atkurtos Viktorijos laikų vyno daryklos, tvenkinio su gulbėmis, parko, kuriame ganosi elniai, bei įmantrios paukštidės. Užkopus stačiais pilies laiptais ir pažvelgus pro langą nesunku įsivaizduoti, kaip jautėsi kilmingos senųjų laikų damos laukdamos, kol riteriai sugrįš iš mūšio. Beje, Škotijoje egzistuoja išskirtinė turizmo rūšis, patraukli tiems, kurie nori patirti lašelį magijos, gal net siaubo. Reikia tik paieškoti internete ir būtent Škotijoje pavyks rasti daugybę vietovių, kuriose vaidenasi ar vyksta kitokių nepaaiškinamų dalykų.
Vos kelios dienos ir tūkstantis įspūdžių
Visgi Škotijos paslaptis galima atskleisti ir nesileidžiant į vaiduoklių medžioklę bei netykant iš šaltų Loch Neso ežero vandenų išnyrančiosios mitinės pabaisos Nesės. Patraukliau ir romantiškiau atrodo Fėjų baseinai. Tai vietovė, kurioje į krioklių suformuotas uolienų išgraužas krinta šaltas upių vanduo ir sukuria magiškai atrodančius baseinėlius. Magijos žada ir Sligachan tiltas. Legenda byloja, kad nuprausus veidą po tiltu tekančiu vandeniu pavyks stebuklingai išgražėti. Patyrę keliautojai Škotijoje ragina praleisti bent savaitę ir būtinai išsinuomoti automobilį, kad pavyktų patogiai pasiekti visus paslaptingus ir atokius Škotijos kampelius. Vienas rekomenduojamų maršrutų automobiliu – North Coast 500, arba šiaurinių pakrančių maršrutas, atskleidžiantis Škotijos gamtos grožį. Šis kelias, sutrumpintai vadinamas NC500, yra 516 mylių (830 km) ilgio ir prasideda Inverness mieste. NC500 – labai įdomus maršrutas, važiuoti juo galima neribotą laiką ir ne kartą. Beje, vasarą juo keliauja dviratininkai. Britanijos ilgųjų distancijų dviratininkas, atletas Markas Beaumontas 2022 m. šį kelią nuvažiavo per 28 val. 35 min., taip pagerindamas savo ankstesnį rekordą. Štai išsirengusiems tiesiog pasimėgauti trijų dienų savaitgaliu derėtų apsiriboti miestais. Tokia trumputė kelionė irgi nenuvils. Sostinėje Edinburge verta aplankyti pagrindinę pilį, pasivaikščioti po senamiestį, kuris įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Vakarą praleisti vienoje iš daugybės vietinių užeigų. O jau kitą dieną traukti į Glazgą. Tai didžiausias šalies miestas ir vienas reikšmingiausių jūros uostų visoje Jungtinėje Karalystėje. Būtent Glazge galima rasti vieną svarbiausių šalies meno organizacijų – Škotijos operą, Nacionalinį teatrą ir išskirtinę biblioteką. Škotijos miestai ir miesteliai – tai improvizuoti muziejai po atviru dangumi. Tad reikia netaupyti kojų ir nepamiršti skėčio, tuomet iš tiesų pavyks iš kelionės parsivežti tūkstančius įspūdžių.
Autorius Eglė Stratkauskaitė