Gydytojau, gėda sakyti…

Penkios minutės gydytojo kabinete gali prilygti valandai, jei reikia kalbėti apie intymias sveikatos problemas. Prakaitas, raudonis, gerklėje stringantys žodžiai… Nėra kur dėti akių, o ir kėdė tapo nepatogi… Gėda neleidžia iki galo būti atviriems.

Baimės pančiai

Nuolat girdime raginimus pajutus simptomus ir įtarus ligą nedelsti kreiptis į medikus. Kuo anksčiau diagnozuojama problema, tuo greičiau pradedamas gydymas ir pagerėja prognozė pasveikti. Tačiau kai užklumpa intymios bėdos, sveikas protas išgaruoja.

Nuolat atidėliojama registracija, randamas pretekstas neateiti į paskirtą priėmimą – tik keli pavyzdžiai, kai gėda kalbėti subtiliomis temomis vilkina problemos sprendimą. Net įžengus į gydytojo kabinetą nėra garantijos, jog sutrikęs ir sumišęs žmogus išklos apie sveikatos būklę visą tiesą, nenutylės itin reikšmingų dalykų. Sunku prabilti apie tai, apie ką garsiai nekalbama, juo labiau mažai pažįstamam asmeniui. Aplinkybes dar labiau apsunkina riboti laiko resursai, kuriuos vienam pacientui gali skirti slaugytojas, šeimos gydytojas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas.

Žmonės gėdijasi kalbėti apie sveikatą dėl visuomenės tabu, stigmų, asmeninės negatyvios patirties, žemo pasitikėjimo savimi. „Labai daug pacientų jaudinasi eidami pas gydytoją, tačiau jatrofobija (medikų baimė) būdinga tik 3 % gyventojų. Pagrindinis kaltininkas, kodėl žmonės delsia ir atidėlioja vizitą, yra nerimas, kurį sukelia blogų naujienų baimė. Gąsdina nežinomybė, todėl leidžiame vaizduotei atlikti juodą darbą“, – sako amerikiečių psichologė dr. Barbara Cox. Taigi, kaip išdrįsti atsiverti?

Pasiruošimo etapas

Įsisąmoninkite problemą. Gėdos jausmas stiprus, tačiau priminimas sau, kad negalima leisti baimei nugalėti, turi būti galingesnis. Kad ir koks kvailas atrodytų klausimas ar rūpestis, geriau išsiaiškinti tiesą anksčiau, o ne vėliau, kol nereikšminga problema nevirto kažkuo rimtu. Diskomfortą padeda įveikti mintis, jog kalbėjimas nepatogiomis temomis yra rūpinimosi savimi išraiška. Įveikę sunkumus didžiuositės savimi. Atidėliojimas blogina ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą. Galop vizitas pas gydytoją praeina greitai ir neskausmingai, o gyvenimas su simptomais – lyg nesibaigianti egzekucija.

Pasidomėkite liga. Kai kurie žmonės nerimauja mažiau, jei surenka informaciją. Nebūtina žinoti visą medicininę terminiją, bet kai kurie raktiniai žodžiai padės apibūdinti savijautą. Paieška internete pagal simptomus gali būti paini, netgi bauginanti. „Dr. Google“ nėra geras patarėjas. Kliaukitės patikimais informacijos šaltiniais. Atsargiai žiūrėkite į forumuose, socialinių tinklų grupėse platinamą turinį. Vieno žmogaus ligos istorija nebūtinai pasikartos su jumis. Lygiai taip pat vaistai, kurie padėjo vienu atveju, nebūtinai tiks kitu.

Pasirinkite gydytoją. Bendravimo įgūdžiai ir abipusis pasitikėjimas padeda prabilti apie gėdingiausias problemas. Jei yra galimybė, kreipkitės į šeimos terapeutą, kuris daugiausia žino apie jūsų sveikatos būklę. Esant poreikiui, medikas nukreips pas kitus specialistus. Galbūt kalbėti su žmogumi, kurį matote pirmą ir paskutinį kartą, bus lengviau nei su tuo, pas kurį gydosi antroji pusė ir vaikai. Gavę siuntimą pasidomėkite reikalingos specializacijos gydytojo reputacija, patirtimi. Internete galima rasti daug pacientų atsiliepimų.

Suplanuokite laiką. „Baimė yra evoliucionuojant susiformavęs atsakas, kuriuo siekiama nedelsiant išvengti ryškios fizinės grėsmės. Gydytojų kabinetai ir ligoninės yra vietos, kuriose vyksta „blogi“ dalykai, todėl nenuostabu, kad žmonės jų vengia“, – teigia psichologas dr. Nathanas Consedine’as iš JAV Long Ailando universiteto. Vizitui pasirinkite paros laiką, kada jaučiate emocinę pusiausvyrą. Pavyzdžiui, vieniems nerimas padidėja ryte, kitiems – vakare po darbo valandų.

Užsirašykite simptomus. Palengvinsite ne tik savijautą, bet ir medikų darbą. Žymėkitės svarbiausius faktus, kada prasidėjo simptomai, kokiu paros laiku intensyviausi, kas vargina, kokius medikamentus vartojote, kokio pagerėjimo tikitės. Perkėlus kalbą iš galvos ant popieriaus pavyks organizuoti mintis, nuasmeninti problemą, atsiriboti nuo emocijų. Skaitant iš lapo atrodys, jog kalbate ne apie save, o apie trečią asmenį. Daug lengviau perteikti tikrą situaciją. Blogiausia – išeiti iš konsultacijos ir galvoti „pamiršau paminėti…“, „jei būčiau pasakęs…“.

Paprašykite palaikymo. Jei jaučiate, kad draugo ar kito artimo žmogaus, kuriuo pasitikite, draugija padės iškęsti nepatogumus gydytojo kabinete, paprašykite vykti kartu. Galite parepetuoti pokalbį. Sumažės ne tik gėda, baimė, nerimas, bet ir vienišumo, apleistumo, menkavertiškumo jausmai. Artimasis gali padrąsinti pokalbį, išsakyti pastebėjimus iš šalies, įsiminti gydytojo nurodymus dėl tolesnio gydymo. Kartais vieno partnerio problema, pavyzdžiui, seksualinė disfunkcija, psichiniai negalavimai, tampa bendru poros reikalu, todėl būtinas koordinuotas bendradarbiavimas.

Medikų rankose

Valdykite emocijas. Sėdėdami laukiamajame ar koridoriuje prie gydytojo kabineto durų neišvengiamai susidursite su įvairiomis istorijomis ir patirtimis. Nebandykite priskirti jų sau, nes kiekvienas atvejis individualus. Venkite to, kas kelia nerimą, ir susikoncentruokite į tai, kas ramina. Pavyzdžiui, skaitykite atsineštą knygą, žiūrėkite socialinius tinklus telefone. Susikoncentruokite į savo psichologinę būklę ir atsipalaiduokite, tarkime, medituokite, klausykite muzikos ar net melskitės. Gilus, tolygus kvėpavimas sulėtina širdies ritmą, padeda labiau pasitikėti savimi ir kontroliuoti emocijas.

Atskleiskite jausmus. Pradėdami pokalbį su gydytoju žodžiais „anksčiau apie tai su niekuo nekalbėjau“, „man nejauku tai sakyti“, „nervinuosi“, parodysite, kad tema jautri ir subtili. Tikėtina, kad medikas atsižvelgs į jaudulį ir stengsis sušvelninti situaciją. Vien tai, kad gebate pripažinti savo gėdą, yra didelis postūmis atvirauti kitais sudėtingais klausimais. Prisiminkite, kad gydytojai – irgi žmonės, todėl periodiškai susiduria su tomis pačiomis žemiškomis problemomis.

Skirkite laiko apsiprasti. Jeigu jaudulys ima viršų, leiskite gydytojui klausinėti. Tikėtina, kad pradės pokalbį nuo standartinių frazių „kuo skundžiatės?“, „kuo galiu padėti?“. Pirmiausia vardinkite dalykus, kurie labiausiai neramina. Vėliau gydytojas užduos klausimų, susijusių su konkrečia problema. Atsikratykite jausmo, lyg būtumėte egzaminuojamas studentas. Kai nuslūgs pirmosios emocijos, galite perimti iniciatyvą ir papasakoti apie tai, ko neklausia. Pokalbis padeda atsipalaiduoti, ypač jei po jo seka apžiūra.

Kalbėkite konkrečiai. Nesijaudinkite, jei neturite medicininių žinių, kaip apibūdinti simptomus. Galima tiesiog sakyti „skauda šlapinantis“, „prakaituoju naktimis“, „niežti išangę“, „jaučiu blogą skonį burnoje“. Vardinkite visus nusiskundimus ir nebandykite nuslėpti faktų. Kai kurie pacientai parodo bėrimus atvirose kūno vietose, tačiau nutyli, kad problema prasidėjo intymioje srityje, klaidina, kiek laiko serga, jog nesilaiko anksčiau paskirto gydymo. Patyrusiam specialistui melagienos – akivaizdžios.

Tikėkitės pagalbos. Viską, ką kalbate gydytojui, yra konfidencialu ir liks tarp kabineto sienų. Atminkite, jog jūsų atvejis – tik vienas iš daugelio mediko praktikoje, todėl situaciją vertina profesionaliai. Didelė tikimybė, kad problema, su kuria atėjote konsultacijos, pasitaiko dažnai ir yra nesudėtingų priemonių pasveikti. Įsivaizduokite, kad medikas yra sąjungininkas, linkęs bendradarbiauti, o ne kritikuoti, barti. Kaip kreipiamės į santechniką, kad pataisytų užsikimšusią kriauklę, taip lankomės pas urologą dėl cistito.

Drąsiai diskutuokite. Gali būti nesmagu užduoti gydytojui klausimų dėl gydymo namuose ar paprašyti pakartoti, jei nesupratote. Nustumkite stresą į šoną ir stenkitės gauti bei prisiminti, kuo daugiau informacijosǃ Pavyzdžiui, pasidomėkite apie tyrimų rezultatus, išsiaiškinkite šalutinį vaistų poveikį, aptarkite alternatyvius gydymo metodus. Galite jaustis nepatogiai dėl finansinio poveikio, todėl ieškokite būdų sušvelninti išlaidas. Kai kurios profilaktinės sveikatos priežiūros programos nieko nekainuoja.

Autorius Jurgita Ramanauskienė