Kodėl aplanko praėjusios meilės ilgesys?

Kiekvienas žmogus išsiskyrimą išgyvena savaip ir net nelabai svarbu, ar meilė truko pusę metų, ar kelis dešimtmečius. Mokslininkai teigia, kad santykių nutraukimas – didelė psichologinė trauma, kuri pasireiškia tiek emociškai, tiek fiziškai. Tad nestebina, jog mėgindami išvengti patiriamo skausmo žmonės neretai ne tik galvoja apie buvusius partnerius, bet ir trokšta juos susigrąžinti. Visgi psichologai įsitikinę, kad iš naujo sulipdyti buvusius santykius įmanoma tik itin retai, taip pat paaiškina, kodėl taip dažnai aplanko buvusios meilės ilgesys.

Į pagalbą tabletės ir išmaniosios programėlės

2020 m. vasarį įtakingas leidinys „The Guardian“ paskelbė publikaciją, kuri sulaukė milžiniško skaitytojų susidomėjimo. Straipsnyje pasakota apie tai, kad mokslininkai ėmėsi tyrinėti psichologinius ir net fizinius pakitimus, kurie ištinka netekus mylimųjų. Ispanijoje vykdytas tyrimas įtraukė tiek našliais ir našlėmis tapusius, tiek skyrybų procesą neseniai išgyvenusius tiriamuosius. Ir paaiškėjo, kad abiem atvejais žmonės išgyvena panašius jausmus. Pagrindinis jų – širdgėla, su kuria, mokslininkų teigimu, ateityje bus galima kovoti ne tik psichoterapeuto kabinete, bet ir specialiais vaistais. 2019 m. kovą Ispanijoje atlikus tyrimą atrastas propofolis – preparatas, naudojamas taikant anesteziją. Pasirodo, jis gali slopinti skausmingus prisiminimus. Tyrimo metu dalyvių, kurie gavo šios medžiagos, prisiminimai apie nutrūkusius santykius buvo daug blankesni. Pagrindinis tyrimo tikslas – palengvinti potrauminio streso sutrikimo (PTSS) simptomus, tačiau panašu, kad vaistas praverstų slopinant kitus slegiančius prisiminimus. Tyrimui vadovavęs dr. Bryanas Strange‘as sakė: „Turėsime sugalvoti kriterijus, pagal kuriuos išsiaiškintume žmones, kuriems tokia medikamentinė terapija gerai veikia ir kur nauda pateisina anestezijos riziką.“ Tokie mokslininkų pamąstymai apie išsiskyrimo širdgėlos gydymą vaistais sutikti prieštaringai. Mat psichologai įsitikinę, jog vaistus vartoti būtų galima tik tuo atveju, kai užfiksuojama širdies veiklos pakitimų ar kitų fizinių simptomų. Taip pat tokia terapija galėtų tikti našliais likusiems vyresnio amžiaus asmenims, kurie susiduria su didesne rizika dėl emocinės įtampos patirti sunkių fizinių ligų epizodų. Jauniems ir sveikiems susitvarkyti su išsiskyrimo skausmu padėtų išmaniosios programėlės. Ir tokių jau yra. „Mend“, „Rx Breakup“ ir „Break-Up Boss“, manoma, pagelbėja susitvarkyti su sunkiomis emocijomis. 2017 m. atliktas tyrimas parodė, kad panašūs smegenų treniravimo pratimai, kurie taikomi naudojant minėtas programėles, padeda pažaboti impulsyvų elgesį ir sustiprinti savikontrolę. Paprasčiau tariant, padedant programėlėms žmogus sąmoningai susivaldys ir neparašys žinutės buvusiajam ar buvusiajai.

Meilė kaip priklausomybė

Toks dėmesys išsiskyrimo sukeliamoms emocijoms neturėtų stebinti. Mat santykiai – nepaprastai svarbi gyvenimo dalis, o nesėkmė šioje srityje turi įtakos visoms kitoms sritims. Nustatyta, kad vykstant skyryboms ir beveik pusę metų po išsiskyrimo tiek vyrai, tiek moterys sunkiau susikaupia darbui, dažniau serga peršalimo ligomis, mat dėl streso nukenčia imuninė sistema, o kartais net gali paūmėti lėtinės ligos. Amerikiečių biologė ir antropologė Helen Fisher, net keturis dešimtmečius tyrinėjanti meilės poveikį smegenims, sako, kad artimus ryšius nutraukęs žmogus išgyvena kažką panašaus į abstinencijos sindromą, su kuriuo susiduria priklausomybių turintys asmenys. Skenuojant tiriamųjų smegenis nustatyta, jog išsiskyrimą patyrusių žmonių smegenyse suaktyvėja tos dalys, kurios susijusios su nutukimu, priklausomybe nuo azartinių lošimų ir narkotikų. Taip pat įrodyta, kad pirmosiomis dienomis po skyrybų žmonės net patiria fizinį skausmą ir susilpnėja koncentracijos įgūdžiai. Tai vadinama kompulsyviu įpročiu – asmuo jaučia poreikį pamatyti buvusią antrąją pusę, išgirsti jos balsą ar sužinoti, ką veikia. Meilės santykiai tam tikra prasme – sparčiai išsivystantis įprotis. Tai gera žinia, nes įpročius galima pakeisti. Su šia teorija sutinka kita žymi amerikiečių psichologė Olivia Verhulst. Jos nuomone, daugelis žmonių aiškiai suvokia, kada santykiai išsisemia ir kad jie nėra tinkami, tačiau pasąmoningai delsia skirtis, o kartais net pasiryžta mėginti atkurti ryšį, nes nori sušvelninti išsiskyrimo skausmą. Deja, toks elgesys kenkia pirmiausia jiems patiems. O tie, kurie pasiduoda pagundai pasikalbėti su buvusiu partneriu ar pasekti jį internete, išgyvena sunkius jausmus. Ir šie išgyvenimai itin panašūs į tų, kurie laikosi dietos ar specifinio mitybos režimo dėl valgymo sutrikimų, bet susigundo ir sulaužo pasiryžimą. Tad pabendravus su buvusiuoju gresia patirti pasibjaurėjimą savimi, sumenkusią savivertę ir emocinį skausmą. Dažniausiai apie buvusius partnerius galvojama arba siekiama ištęsti paskutinę santykių fazę kuo ilgiau, nes manoma, jog išsiskyrimo sukeliamas diskomfortas bus didesnis už dirbtinio ryšio palaikymo sukeliamą diskomfortą. Taip veikia žmogaus instinktai: pagrindinis tikslas – išvengti skausmo ir patirti kuo daugiau malonumo. Visgi ne kartą įrodyta, kad protas gali nugalėti instinktus.

Veiksmingi būdai suvaldyti savo mintis

Įpročiai ir instinktai suvaldomi tuomet, kai sumaniai treniruojama valia. Santuokos terapeutė ir knygos „Chatting or Cheating“ („Kalbėtis ar apgaudinėti“) autorė Sheri Meyers iš Niujorko (JAV) patikina sukūrusi veiksmingų metodikų, kaip patyrusiems skyrybas efektyviai kontroliuoti savo mintis. Mat pirmosiomis savaitėmis po santykių nutraukimo žmonės nevalingai nuolat galvoja apie buvusius partnerius ir tai sustiprina emocinį skausmą. Specialistės teigimu, tokia fazė neturėtų trukti ilgiau nei 3–4 savaites. Terapeutė tai vadina agonijos etapu ir sako, kad jį sutrumpinti padeda „apsėdimo dieta“. Tiems, kurie išsiskyrimą išgyvena ypač sunkiai ir patiria dėmesio koncentravimo sunkumų, ši metodika labai naudinga, mat ją taikant leidžiama 5 min. per valandą sąmoningai galvoti apie buvusį partnerį ir šiek tiek savęs pagailėti. Taip pat galima skirti 5 min. savo jausmams ir mintims užrašyti. Rekomenduojama naudoti laikmatį, o praėjus nustatytam laikui susikaupti ir keliauti dirbti kasdienių darbų. Po kelių dienų galvojimui apie buvusį partnerį skirtas laikas trumpinamas iki 4 min., vėliau iki 3,2 ir galiausiai vienos. Galop mintys apie prarastą meilę retės ir po maždaug 2 savaičių laikmačio nebereikės. Mat nustatytas laikas leidžia žmogui pajusti, jog jis geba kontroliuoti savo mintis. Susigrąžinus kontrolę protas tampa aiškesnis ir būtent tuomet pradedama suvokti, kodėl tie santykiai visgi nutrūko. Taip pat psichologė užsimena apie tai, kad su antruoju etapu po skyrybų žmonės susiduria tuomet, kai suvokia, kad buvęs partneris pradeda kurti naujus santykius. Būtent tuomet ilgesys trumpam vėl sugrįžta ir papildomas pykčiu bei pavydu. Tad tenka analizuoti savo emocijas ir išsiaiškinti, kodėl nauji buvusiojo ryšiai yra emocinis dirgiklis. Puikus būdas atsitraukti nuo emocijų ir aiškiau pamatyti santykius – įsivaizduoti artimą draugą savo vietoje. Ar draugui patartumėte grįžti į tokius santykius? Paskatintumėte rašyti žinutes ar mėginti susitikti? Turėti su išsiskyrimu susijusių abejonių yra normalu, visgi dažniausiai mylimųjų keliai išsiskiria ne be priežasties. Tik daugelis mieliau prisimena ryšį, o ne iš jo kilusias problemas, todėl ir ilgisi to, ko neverta.

Statistika atskleidžia, kodėl žmonės skiriasi:

75 % 2022 m. atliktame tyrime dalyvavusių respondentų nurodė, kad santykius jie nutraukė, nes partneris nerodė iniciatyvos ir elgėsi lyg neįsipareigojęs (nesirūpino nei buitimi, nei finansais, neskyrė dėmesio ir ignoravo vaikų auginimą).