Gniūžčių karas, sniego senio lipdymas ar pasivažinėjimas rogutėmis – ne vieninteliai žiemos malonumai. Įvairios veiklos gryname ore lavina vaikų motoriką, greičio ir rizikos pajautimą, judesių koordinaciją, kognityvines funkcijas, atsparumą stresui, nekalbant apie imuniteto reaktyvumą.

 

Yra problema. Yra vaistaiTwo,Little,Boys,Sculpt,A,Snowman,In,The,Backyard,Of

 

Mokslininkai, gydytojai ir psichologai pastebi gąsdinančią tendenciją – vaikai vis mažiau laiko praleidžia lauke, o emocinių ir fizinių sutrikimų dažnis toliau didėja. Amerikiečių tyrimų duomenimis, šiuolaikiniai mokyklinio amžiaus vaikai tokie užimti, kad tarp skirtingų veiklų neturi pertraukų, ilgesnių nei 15 min. Nors kasdien lauke turėtų žaisti 3–5 val., daugiausia laiko praleidžia patalpose sėdėdami arba gulėdami prie skaitmeninių įrenginių.

 

Įrodyta, kad vaikams, kurie kūdikystėje buvo imobilizuoti kėdutėse, sūpynėse, vaikštynėse, neturėjo galimybės laisvai judėti, sulėtėja pagrindinių motorinių įgūdžių – vartymosi, ropojimo, ėjimo – įgūdžiai. Vis daugiau nepilnamečių diagnozuojamas nutukimas, didelis cholesterolio lygis kraujyje, hipertenzija, II tipo cukrinis diabetas. Be fizinio vystymosi sutrikimų, daugėja agresyvaus ir hiperaktyvaus elgesio atvejų.

 

Specialistai įsitikinę, kad daugelį minėtų problemų pavyktų išspręsti taikant gamtos terapiją. Ji suteikia multisensorinę patirtį, įtraukia tiek griaučių ir raumenų sistemas, tiek smegenis. Vaikai juda gamtoje intuityviai, organiškai, todėl žaidimams paprastai nereikia papildomos motyvacijos. Buvimas lauke ne tik lavina kūną fiziškai, stiprina imunitetą, bet ir didina psichologinę savireguliaciją, t. y. gebėjimą iš budrios būsenos pereiti į ramią. Mažėja kraujospūdis, kortizolio ir adrenalino sekrecija, padidėja serotonino sintezė. Pasiekimai žaidžiant judrius ar kūrybinius žaidimus didina pasitikėjimą savimi, gerėja mokymosi rezultatai.

 

Terapinis poveikis

 

Fizinis krūvis. Sniegas sukelia pasipriešinimą ir apsunkina judėjimą, todėl net einant išeikvojama daugiau kalorijų, palyginti su sausu, švariu taku. Sparčiau dirba širdis ir plaučiai, kūnas, tarp jų smegenys, geriau aprūpinami deguonimi. Dar daugiau jėgų pareikalauja kopimas į kalną, ridenimas, stūmimas ir pan.

 

Judesių koordinacija. Sniegas paslepia žemės paviršių. Sutrypta pusnis taip pat nebūna vienalytė, o apledėję keliai – slidūs. Aplinkybės, kai reikia išlaikyti pusiausvyrą ir nenugriūti, lavina kūno pajautimą, koordinaciją, balansavimą.

 

Savisauga.  Šaltis gali būti nedėkingas, ypač sušlapus pirštines ir batus. Skausmas padeda suvokti, kad reikia nutraukti veiklą ir pasirūpinti savimi. Sniego žaidimai moko atsakomybės, pavyzdžiui, nepamišti pirštinių namuose.

 

Empatija. Sniego karas skatina azartą ir konkurenciją, sykiu moko saugoti ir pasirūpinti draugais. Smūgiuojant per stipriai ar į pažeidžiamas vietas galima pakenti, todėl net įsismarkavus nevalia pamiršti taisyklių. Žaidimai padeda megzti socialinius santykius ir brėžti ribas.

 

Kūrybiškumas. Sniego magija įkvepia kurti. Žarstant snaiges ar lipdant mažėja stresas, nes mintys perkeliamos nuo rūpesčių prie veiklos. Žaisti galima ne tik lauke, bet ir patalpose. Kūrybiniai darbeliai žiemos tema, pavyzdžiui, piešimas, dekoravimas vata, manų kruopomis, lavina estetikos suvokimą ir smulkiąją motoriką.

 

Pozityvas. Žaisti sniege tiesiog smagu, nes, kaip ir kiekvienos fizinės veiklos metu, išsiskiria endorfinų. Laisvė veikti suteikia džiaugsmo ir tampa viena iš gyvenimo sudedamųjų dalių. Laimingos akimirkos padeda suvokti, kad sunkumus keičia geri dalykai, iššūkiai yra įveikiami, nesėkmės – neišvengiamos, problemos – laikinos.

 

Suartina emociškai. Niekas taip nedžiugina vaikų, kaip bendra veikla su tėvais. Komandinis darbas, kompromisai, galėjimas pasidalinti bendra patirtimi, teigiamos emocijos stiprina šeiminius ryšius. Kartais mažiesiems reikia pagalbos, pavyzdžiui, fizinės jėgos tempiant roges ar statant sniego senį. Sulaukus palaikymo ir paskatinimo didėja pasitikėjimas savimi, saugumo jausmas, savivertė.

 

Žiemos pranašumai

 

Sniegas susijęs su netikėtumo efektu, sukelia nuostabą ir teigiamų emocijų. Paprastai vaikai laukia jo kaip Kalėdų, žiemos atostogų. Baltos pusnys masina savo neįprastomis savybėmis, kurių negalima pajusti kiekvieną dieną. Viena vertus, sniegas yra purus, minkštas, kita vertus, gali būti lipnus ir formuoti kietas, tvirtas formas. Nesvarbu, ar snygis prasidėjo per atostogas, ar dar nesibaigus mokymosi procesui, verta atminti, kad vaikai kas dieną turėtų mažiausiai 1 val. praleisti lauke.

 

Žaidimams su sniegu reikia tinkamai apsirengti. Vaikas turėtų dėvėti šiltą, neperšlampančią striukę ir kelnes arba kombinezoną, taip pat svarbu pasirūpinti neperšlampančiomis pirštinėmis, tvirtais sniego batais bei kepure, dengiančia ausis. Po apačia rekomenduojama vilkėti plonus medvilninius apatinius (marškinėlius ilgomis rankovėmis ir tampres), nes žaisdami greitai sušyla. Saulėtą dieną veido odą būtina apsaugoti kremu su SPF.

 

Planuojant būti lauke ilgesnį laiką, su savimi pasiimti porą atsarginių pirštinių bei termosą su arbata. Jei vaikas pradeda drebėti iš šalčio, nejaučia rankų ir kojų pirštų, oda – parausta ir tampa skausminga, nedelsiant grįžti namo.

 

Idėjos statyboms

 

Lipnus sniegas atveria plačias galimybes improvizuoti. Su juo galima žaisti lyg su smėliu ar modelinu. Statykite sniego skulptūras – ne tik žmogeliukus, bet ir gyvūnus, mitines būtybes, pilis su gynybinėmis sienomis ir baldais. Skatinkite puošti natūraliomis medžiagomis, pavyzdžiui, šakelėmis, akmenimis, daržovėmis, nereikalingais namų apyvokos reikmenimis, net drabužiais.

 

Jei lauke nėra sniego, tačiau laikosi minusinė temperatūra, galima statyti iš ledo. Garaže prikaupkite senų „Tetra Pak“ pakuočių nuo pieno, sulčių. Nukirpkite vieną sienelę, pripilkite vandens (galima įmaišyti akvarelinių dažų) ir palikite per naktį lauke, kad sušaltų. Kitą dieną išimkite ledo luitus ir naudokite kaip plytas. Skatinkite eksperimentuoti su gamtinėmis žaliavomis, pavyzdžiui, perdengti lapais, spygliais.

 

Pats nesudėtingiausias užsiėmimas, kuris patinka mažiesiems, – žaidimai naudojant smėlio formeles, kibirėlį ir kastuvėlį. Pasiūlykite ridenti sniego gniūžtę į riedulį tol, kol seksis pajudinti iš vietos. Kai taps didelis, naudokite kaip žaliavą skulptūroms kurti. Leiskite vaikams skaptuoti, gremžti, rausti tunelius ar lipdyti papildomas detales.

 

Judrieji žaidimai

 

Vaikams nuo 6 metų galima pasiūlyti žaisti gaudynes. Dalyvauja ne mažiau kaip 4 asmenys. Vienas gaudo, kiti bėga. Sučiuptas dalyvis lieka sustingęs, kol jo nepaliečia laisvi draugai. Tuomet jis vėl gali lakstyti. Žaidimas baigiasi, jei nelieka nė vieno judraus dalyvio. Norint iš ledo atvirsti į žmogų, reikia atlikti užduotį, pavyzdžiui, nukasti takelį, paruošti visiems kakavos, padaryti sniego angelą ir pan.

 

Keliaujant laukinėje gamtoje ar parke galima žaisti pėdsekiais. Dalyviai išsirikiuoja vorele ir žygiuoja vienas paskui kitą, statydami kojas į pėdsakus, o ne ant šviežio sniego. Savo kieme galima sukurti kliūčių ruožą, pavyzdžiui, iš sniego, senų kartoninių dėžių, lentų, plastikinės taros. Per vienas kliūtis reikia perlipti, kitas – apibėgti, trečias – peršliaužti. Vaikai pasiskirsto į dvi komandas ir žaidžia kaip įprastą estafetę.

   

Uždaroje teritorijoje žaiskite slėpynes, geriausia – jau sutemus ir esant blyškiam apšvietimui. Vaikai gali ne tik slėptis, bet ir ieškoti lobio. Vienas asmuo paslepia kokį nors daiktą, o likę dalyviai ieško orientuodamiesi į žodžius „šilta“ ir „šalta“. Vyresniems vaikams, kurie jau skaito, galima pasiūlyti ieškoti lobio remiantis užuominomis. Pavyzdžiui, prie durų palikti raštelį su nuoroda eiti prie malkinės, ten paslėpti raštelį su mįsle, kuri reiškia krosnį, nuėję prie krosnies randa užuomina vėl grįžti į lauką ir ieškoti sode obels. Kuo įvairesnės nuorodos ir sudėtingesnės mįslės, tuo įdomiau.

 

Nereikėtų ignoruoti žiemos sporto inventoriaus. Rogutėmis galima čiuožti ne tik nuo kalno. Pasiūlykite vaikams slysti lygiu paviršiumi, atsispiriant kojomis ir rankomis. Vietoj rogučių išbandykite pripučiamas priemones arba plastikines lėkštes. Aktyvaus sporto mėgėjams turėtų patikti slidinėjimas arba važiavimas snieglente. Ši veikla ypač lavina koordinaciją ir pusiausvyrą.

 

Mėtymas į taikinį

 

Gniūžčių karas – bene populiariausias sniego žaidimas, tačiau jis patinka ne visiems. Tiems, kurie vengia kontaktinių varžytuvių, galima pasiūlyti smiginio variantą. Reikia išsirinkti taikinį, pavyzdžiui, medį, ir stengtis pataikyti į jį sniego gniūžte. Bandyti numušti ant tvoros sustatytas skardines nuo gėrimų arba žaislinius boulingo kėglius.

 

Pasiūlykite vaikams surengti ridenimo varžybas. Iš sniego suformuokite kalną su nuolydžiu. Jo paviršių gerai išlyginkite lenta. Galima palieti vandens, kad susidarytų plonas ledo sluoksnis. Žaidimui reikės plastikinių kamuoliukų. Vaikai pakaitomis paleidžia juos nuo kalno ir stebi, kieno nuriedės toliausiai. Jei kamuoliukas paliečia kitą kamuoliuką, savininkas gali pasiimti abu.

 

Net jei vaikas nemėgsta žaisti krepšinio, jam patiks mėtyti sniegą. Grupė sustoja ratu aplink kibirą. Visi sutartinai paeina atgal tris žingsnius, pasidaro po gniūžtę ir meta į centre esantį taikinį. Jei dalyvis nepataiko į vidų, iškrinta iš žaidimo. Likę vaikai paeina dar žingsnį atgal ir vėl meta po gniūžtę. Kuo labiau tolsta kibiras, tuo mažiau dalyvių lieka. Laimi taikliausias.

 

Svaidyti galima ne tik į tolį, bet ir į aukštį. Būnant miške po gausaus snygio surenkite šakų purtymo varžybas. Raskite gausiai apsnigtą eglę. Žaidimo dalyviai sustoja prie medžio vienodu atstumu ir stengiasi numesti gniūžtę kuo aukščiau, kad nuo šakų pabirtų sniegas.

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė