Pastarąjį mėnesį socialiniai tinklai mirgėte mirga saitažodžiu #GirlMath. Trumpučiuose vaizdo įrašuose jaunos moterys su humoru pasakoja apie savo išlaidas. Pavyzdžiui, jei už kavos puodelį sumokėjote vos 5 Eur, tai manykite, kad gavote gėrimą už dyką. Mat ši suma visiškai nereikšminga. O jei už kelionę sumokėjote prieš kelis mėnesius, tai nieko ir neišleidote, mat atėjus laikui krautis lagaminus jau būsite apie tuos pinigus pamiršusi. Ir tokių pavyzdžių begalė. Visgi šie mergaitiškos matematikos principai asmeninių finansų ekspertus verčia kraipyti galvas, o visuomenę susimąstyti, ar iš tiesų moterys pinigus skaičiuoja savitu būdu.

 

Kas yra toji mergaitiška matematika?  Shopping.,Beautiful,Brunette,Woman,Holding,Money,On,Face,And,Smiling,

 

Socialiniuose tinkluose mergaitiška matematika aiškinama be jokios realios matematinės logikos. Tai veikiau asmeninė patirtis ir emocijos, susijusios su pinigų leidimu. Tad čia galioja ir saviti principai. Tarkime, jeigu moteris neįsigyja kokio nors daikto per išpardavimą, tai ji praranda pinigus. Taip pat išlaidavimu ir pinigų praradimu galima laikyti internetinį apsipirkimą, kai krepšelis nėra toks didelis, jog būtų taikomas nemokamas prekių pristatymas. Tokiomis mergaitiškos matematikos aksiomomis besivadovaujančios moterys sako, kad atsisakiusios kasdienio puodelio kavos (perkant kavinėje) jaučiasi uždirbusios pinigų, nes šias kasdienes išlaidas paprastai laiko neišvengiamomis. Vienos merginos atidžiau skaičiuoja grynuosius ir juos laiko tikrais pinigais, kitoms svarbiausia kreditinės ar debetinės kortelės balansas. Mat būtent ten esantys skaičiai parodo tariamai realią finansinę situaciją. Be abejo, visi šie pamąstymai tėra humoras ir skirti pramogai, tačiau taip pat atskleidžia ir ydingą požiūrį, neva moterys finansiškai neraštingos ir neatsakingos. Amerikietė asmeninių finansų planavimo ir pensijų fondų vadybininkė Christine Benz komentuodama šią naują internetinę tendenciją leidiniui „The Washington Post“ sakė, jog vadinamoji mergaitiška matematika yra pusiau realus, pusiau pramanytas dalykas. Jos nuomone, moterys iš tiesų su pinigais palaiko labiau emocinį ryšį nei vyrai, tačiau tai nereiškia, kad nemoka skaičiuoti ar nesugeba sutaupyti. Jos tiesiog į finansus žiūri šiek tiek kitaip ir tai nebūtinai yra blogai.

 

Pinigai ir psichologija

 

Skaitmeninių investicijų konsultantas Dabas Eganas taip pat nusišypso pamatęs vaizdelius apie mergaitišką matematiką ir patikina, kad nėra jokio reikalo įsižeisti ar reikalauti šiuos trumpus įrašus pašalinti. Specialistas įsitikinęs, kad pinigai visada susiję su emocijomis ir psichologija. Jis pats savo darbe taiko psichologinės apskaitos principą ir jame iš tiesų esama mergaitiškos matematikos logikos. Tiek moterys, tiek vyrai pinigus vertina pagal savo psichikos ypatybes, o kartais juos net priskiria visiškai skirtingoms kategorijoms – padeda į mažas atskiras sąskaitas savo galvoje. Šios įsivaizduojamos sąskaitos atsiranda dėl finansinio raštingumo įgūdžių, dar vaikystėje suformuotų pinigų leidimo ar taupymo įpročių, o svarbiausia dėl asmeninės patirties. Vaikystėje ar ankstyvoje jaunystėje pinigų stokojęs žmogus visada labiau vertins grynuosius, tačiau sunkiai atsispirs pagundai išlaidauti, kai piniginė pilna. Taip suaugęs žmogus, neatsižvelgiant į lytį, mėgina patenkinti tuos poreikius, kurie ignoruoti anksčiau. Jeigu pinigų ar finansinio saugumo niekada netrūko, tai asmuo bus linkęs neskaičiuoti smulkių išlaidų. Tad kartais net nejaus, jog išleidžia daugiau nei turėtų, ypač jeigu nuolat atsiskaito skaitmeniniu būdu ar naudojasi kreditine kortele. Dėl psichologinių aspektų žmonės išleidžia pinigus ir vėliau išgyvena tai, ką būtų galima pavadinti moralinėmis pagiriomis. Pradeda kamuoti kaltė, net gėda, kad su asmeniniais finansais elgiasi neapgalvotai. O visos neadekvačios emocijos – tiek perdėtai pakilios bei optimistinės, tiek negatyvios, neleidžia įvertinti savo finansinės situacijos ir ateities perspektyvų realiai.

 

Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės

 

Asmeninių finansų ekspertai pastebi, kad emocijomis grįstas išlaidavimas ar nedidelė saviapgaulė lemia, kad daliai žmonių mėnesio pabaigoje pritrūksta lėšų. Ir jie ryžtasi skolintis, dažniausiai naudotis kreditine kortele. Nors su šia problema susiduria ir vyrai, tačiau moterims taip nutinka dažniau. Nors vien tik uždraudus sau gerti kavą ne namuose arba atsisakius nukainotos palaidinės sutaupyti pradiniam būsto įnašui veikiausiai nepavyks, tačiau maži žingsneliai finansinės drausmės link gali itin pagerinti finansinį saugumą trumpalaikėje perspektyvoje. Daugelis žmonių tiksliai nežino, kur išleidžia nedideles sumas, todėl jiems sunku sulaukti algos. Tuomet tenka leisti tuos pinigus, kurių dar neturi. Sulaukus sąskaitos papildymo, skolas tenka grąžinti. Taip susidaro uždaras ratas, neleidžiantis ne tik sutaupyti, bet ir atsikratyti įsipareigojimų kreditoriams. Amerikiečiai skolon gyventi padeda labai anksti. Mat pirmąją kreditinę kortelę, laiduojant tėvams, gauna vos sulaukę pilnametystės. Lietuviai tokį netikusį įprotį įgyja gerokai vėliau. Skolintis nedideles sumas: nuo 300 iki 1000 Eur dažniausiai linkusios 30–45 m. moterys. Visuomenėje vyrauja stereotipas, kad dažniausiai skolinasi vyrai. Tačiau statistiniai duomenys rodo, kad moterys aktyvumu nenusileidžia vyrams, o vyresnės nei 40 m. netgi juos lenkia. Dažniausiai skolinasi tie, kurie per mėnesį uždirba iki 500 Eur (43 %) arba nuo 501 iki 1000 Eur (30 %). Tokius duomenis skelbia alternatyvaus skolinimo kompanija „BnP Finance“ ir jos analitikai pastebi, kad tokio amžiaus moterys smulkias vartojimo paskolas imti priverstos ne todėl, kad nori įsigyti brangesnį pirkinį, o dėl to, kad vienoms tenka rūpintis vaikais.

 

Mergaitiška matematika virsta moteriška

 

Tad šmaikštūs ir nelogiški mergaitiškos matematikos principai, pasirodo, aktualūs tik tol, kol moteris gyvena viena. Vėliau situacija drastiškai keičiasi. 2014 m. amerikiečių investicijų tyrimų bendrovė „Rothstein Kass Institute“ atliko tyrimą, kurio metu mėgino išsiaiškinti, kokios tipinės elgesio schemos lemia vyrų ir moterų santykį su pinigais. Tyrimo išvados leidžia daryti prielaida, kad moterys nelinkusios beatodairiškai rizikuoti ir prisiimti tokių įsipareigojimų, kurių nesugebėtų išpildyti ir įvykdyti. Tad net gaudamos mažesnes pajamas sugeba pasirūpinti savimi ir vaikais. Psichologai antrina, kad dailiosios lyties atstovėms pinigai yra reikšmingas saugumo garantas. Jos šiuo saugumo garantu pirmiausia naudojasi siekdamos pasirūpinti artimaisiais. 2017 m. Lietuvoje atliktas vartotojų tyrimas parodė, kad moterys sukuria ekonomikos paradoksą – uždirba mažiau, tačiau perka daugiau. Paaiškėjo, kad 50,5 % prekybos centrų lankytojų sudaro dailiosios lyties atstovės. Moterys net 8 kartus dažniau naudojasi įvairiomis akcijomis ir ieško nuolaidų. Dažniau lankosi grožio salonuose ir namų interjero parduotuvėse. Lietuvoje net 52 % vyresnių nei 30 m. moterų iki 20 % visų gaunamų pajamų išleidžia vaikų poreikiams patenkinti. Taip pat jos labiau linkusios finansiškai paremti tėvus, brolius bei seseris, net draugus. 5 atvejais iš 10 ši parama siekia iki 100 Eur, tačiau ir tokia suma patuština šeimos biudžetą, ypač kai tai būna ne paskola, o dovana. Tyrimas taip pat atskleidė, kad moterys vidutiniškai apsipirkinėja 10,3 karto per mėnesį. Beje, joms lankymasis prekybos centruose teikia malonumą. Kas ketvirta lietuvė prekybos centre atsipalaiduoja ir pramogauja.

 

Skirtingos lytys – skirtingi požiūriai

 

Leisti pinigus iš tiesų malonu. Ir tai žino abiejų lyčių atstovai. Tačiau, skirtingai nei įprasta manyti, moterys išlaidavimo teikiamo džiaugsmo atžvilgiu yra gerokai lankstesnės nei vyrai. Tai reiškia, kad joms nebūtina įsigyti kažko itin didelio ir brangaus, kad apsipirkimas pradžiugintų. Lūpų dažai ir dizainerio rankinė gali teikti vienodo lygio pasitenkinimą. Štai vyrų pasaulyje yra kiek kitaip. Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai rodo, kad vyrai džiaugiasi išleidę pinigus tik tuo atveju, jeigu pirkinys didelis ir išduoda jų socialinį statusą. Smulkius pirkinius šeimai, namams ar net sau net du trečdaliai britų laiko beprasmiu išlaidavimu. „Business Insider“ 2018 m. atliktas tyrimas parodė, kad stipriosios lyties atstovai daugiau pinigų išleidžia jau paruoštam maistui bei pasisėdėjimams kavinėse, restoranuose. Taip pat vyrai dažniau išlaidauja pirkdami naujausius, nors ir nebūtinus, elektronikos prietaisus. Nors prekybos centruose vyrai lankosi rečiau, tačiau vieno apsipirkimo metu išleidžia didesnę sumą. Panašius įpročius rodo ir Lietuvos vartotojų elgsenos tyrimai. Lietuviai vyrai prekybos centruose lankosi 7 kartus per mėnesį. Jie rečiau leidžia pinigus smulkioms prekėms – higienos priemonėms ar buitinei chemijai. Tačiau noriai papildomai sumoka už automobilio plovimą, sporto klubo abonementą ar pramogas. Visgi visi šie apklausų duomenys tikrai nereiškia, kad vyrai finansiškai drausmingesni už moteris. Neretai jie tik drąsiau apie pinigus kalba ir akivaizdžiau demonstruoja savo finansinę galią. Švelniosios lyties atstovės neretai vengia finansų temos ar net linkusios nuo aplinkinių nuslėpti tiek savo išlaidas, tiek pajamas.

 

Moters finansai ir jos patrauklumas

 

Atvirauti apie savo realią finansinę situaciją moterys nelinkusios dėl kelių priežasčių. Pirmiausia tai lemia visuomenėje vis dar gajūs stereotipai. 2021 m. žurnalas „Elle“ JAV atliko apklausą, kuri atskleidė, jog net 84 % vyrų nuo 18 iki 65 m. nenorėtų užmegzti santykių su moterimi, kuri uždirba daugiau už juos. Tačiau beveik tiek pat amerikiečių nenorėtų visiškai išlaikyti partnerės, jeigu ji neaugintų jų mažamečių bendrų vaikų. Tai rodo, kad šiuolaikinė patrauklia laikoma moteris turėtų gebėti pasirūpinti savimi: apmokėti sąskaitas, nusipirkti maisto, padengti transporto išlaidas ir turėti santaupų, tačiau jos finansinė situacija neturėtų būti geresnė už vyrų. Mat stiprioji lytis vis dar laiko save šeimos maitintoju. Tik ne visiškai. Tas pats tyrimas atskleidė, kad vyrams malonu kartais apmokėti grožio paslaugas ar nupirkti partnerei brangesnę dovaną, bet jie nenorėtų padengti visų su jos grožiu susijusių išlaidų. Taip pat vyrai prisipažįsta, kad pažinties pradžioje dažnai mėgina išsiaiškinti, ar moterys su jais susitikinėja dėl potencialios finansinės naudos, tad specialiai pasiūlo pasimatymų metu pasidalinti sąskaitą už vakarienę ir pan. Visgi tuo pat metu stiprioji lytis tikisi, kad moterys nuolat demonstruos dėkingumą už bet kokią pinigus kainavusią pramogą ar dovaną. Tad iš tiesų tampa neaišku, kiek pinigų turi turėti moteris, kad nebūtų nei barakuda, nei atgrasi feministė. Galbūt būtent lyčių santykiuose ir slypi jau minėtos mergaitiškos matematikos šaknys. Iš švelniosios lyties tarsi tikimasi atsainumo skaičiuojant ir leidžiant pinigus, mat tariamai tai vyrų reikalas kurti verslus ir užtikrinti finansinį saugumą šeimai.

 

Tikslas – finansinis saugumas

 

Deja, realybė visai kitokia. Iš tiesų vienetai šiuolaikinių moterų gali viltis, kad visais materialiniais reikalais pasirūpins vyrai. Tad kiek liūdina ir lietuviška statistika. „Swedbank“ Finansų instituto atlikta apklausa parodė, kad kiek daugiau nei 28 % moterų nesijaučia finansiškai nepriklausomos. Finansinė nepriklausomybė arba finansinis saugumas reiškia kelis svarbius dalykus. Visų pirma, moteris pati gali kontroliuoti savo finansus ir savarankiškai priimti su pinigais susijusius sprendimus. Taip pat ji gali save išlaikyti. Galiausiai, finansinis saugumas apima žinias, kaip valdyti asmeninius finansus. Visgi vien žinojimo nepakanka. Pinigus nepriklausomam ir saugiam gyvenimui reikia uždirbti. O tai sunku, nes moterų padėtis darbo rinkoje vis dar mažiau palanki nei vyrų – vėliau tai atsispindi ir jų pensijose. Per metus nuo 2022 m. kovo iki 2023 m. kovo atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo pajamų padidėjo beveik dviem procentiniais punktais – dabar vyrai vidutiniškai uždirba 13,6 % daugiau nei moterys. Tokius duomenis paskelbusios „Sodros“ ekspertai pastebi, kad vaikų auginimas turi didelės įtakos moterų finansiniam saugumui, nes jos tam skiria nemenką savo gyvenimo dalį. Taip sumažėja profesinei veiklai skiriamas laikas, netenka dalies pajamų ir apsiima daugiau neapmokamų namų ruošos darbų. Moterims taip pat dažnai tenka rūpintis ir savo vyresniais giminaičiais, o tai vėl turi įtakos jų laikui bei finansams. Akivaizdu, kad moterys dažniau gali netekti pajamų arba patirti daugiau išlaidų dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių. Visa tai reiškia, kad moterims reikėtų daugiau dėmesio skirti finansams − ne tik uždarbiui, bet ir taupymui, investavimui, mokesčių planavimui, kad galėtų sukaupti užtektinai turto savo finansiniam saugumui. O „Swedbank“ Finansų instituto ekspertai pataria, kaip žengti pirmuosius žingsnius:

 
  •  Pirmiausia reikia realistiškai įvertinti savo finansinę situaciją ir atsidėti 20, mažiausiai 10 % savo pajamų ir tik paskui juos skirstyti. Mat tik tokiu atveju pavyks išgyventi iki kitos algos ir galbūt net sutaupyti.
  •  Itin svarbi užduotis – išmokti atsispirti spontaniškiems pirkiniams. Tad prieš mokėdami už naują rūbą, atostogų kelionę ir kavos puodelį pasitikrinkite sąskaitą ir bent nedidelę sumą atidėkite taupymui. Visgi veiksmingiausias patarimas – nusižiūrėto pirkinio iškart nepirkti, padaryti 24 val. pertrauką, nukreipti dėmesį kitur ir tik tuomet galutinai apsispręsti.
  •  Neužšaldykite lėšų vien todėl, kad kažkam yra nuolaida! Gyvename pasaulyje, kur prekių netrūksta. Tad nėra prasmės kaupti daiktų, kurių galbūt niekada nepanaudosite.
  •  Svarbu nustatyti tikslus, kurių norima pasiekti trumpuoju laikotarpiu, pavyzdžiui, kelti savo profesinę kvalifikaciją ir uždirbti daugiau. Tai padės geriau suprasti, kokius sprendimus reikės priimti, kad būtų pasiektas ilgalaikis tikslas – pageidaujamo lygio finansinė nepriklausomybė.
  •  Kitas žingsnis, kurį būtina žengti, – pradėti kontroliuoti dabartinius finansus. Būtina suprasti savo pajamas ir išlaidas bei jas nuolat fiksuoti. Tik žinodami situaciją suprasite, kokius pokyčius turite daryti. Šiuo klausimu gali padėti ir finansų konsultantas, ir išmaniosios programėlės.
  •  Reikia nuolat lavinti asmeninius finansinius įgūdžius, taupyti bei investuoti, gal net mėginti uždirbti papildomai. Moterys net 4 kartus rečiau nei vyrai kreipiasi į tiesioginį vadovą prašydamos padidinti atlygį ar sumokėti už papildomą darbą. Tad kartais tenka pakovoti dėl to, kas priklauso. Ir tai daryti nėra nei negražu, nei nemoteriška.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė