2017 m. Lietuvoje atliktas statistinis tyrimas parodė, kad šalyje 75 % paros laiko žmonės skyrė asmeniniam gyvenimui, o darbui – 25 %. Tad buvome viena labiausiai atsipalaidavusių tautų pasaulyje. Tačiau 2022 m. duomenys atskleidė, kad pradėjus dirbti iš namų asmeninio gyvenimo ir darbo balansas pakito – net 35–40 % paros laiko imta skirti darbui. Nenuostabu, jog dalis dirbančiųjų skundžiasi lėtiniu nuovargiu ar net susiduria su perdegimo sindromu. Psichologai ir šeimos gydytojai ragina daugiau dėmesio skirti efektyviam laiko planavimui. Mat persidirbimas kenkia psichikai, net gali tapti fizinių susirgimų priežastimi.

 

Work,Life,Balance,Vector,Concept.,Business,Woman,Meditating,On,YogaBūti nuolat užimtam – nenaudinga mada

 

2022 m. rudenį atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė (atitinkamai 59 %) darbingo amžiaus žmonių jaučia nerimą ir stresą dėl didelio darbų kiekio tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime. Intensyviausias tempas pastebimas 25–34 m. žmonių gretose, mat paprastai kasdien derina studijas, darbą ir asmeninį gyvenimą. Nepaisant jaučiamo nerimo ir streso, daugiau nei pusė apklaustųjų (54 %) nesiima veiksmų mažinti esamų veiklų ir projektų skaičių. Dauguma apklaustųjų tiki, kad darbas – dinamiškas ir nenutrūkstamas procesas, todėl jis niekada nesustoja ir respondentai negali sau leisti atsipūsti. Taip pat ši grupė jaučia didžiulį išorinį spaudimą dėl dabartinių socialinių normų, pagal kurias dirbti daug ir būti užimtam yra neva madinga. Kai kurie teigė, kad patys susikuria vidinį spaudimą daryti daugiau – jie iš tiesų nori daug nuveikti, būti kuo labiau užsiėmę ir turėti visiškai užimtą dieną. Ambicijos ir sėkmės troškimas motyvuoja nesulėtinti tempo. Galiausiai kiek mažesnė grupė kovoja su kalte, jei bando mažinti asmeninių ir profesinių projektų skaičių, todėl aukoja laisvalaikį, pomėgius ar miegą. Apklausiami lietuviai prisipažino, kad per daug įtempta rutina daro neigiamą įtaką jų santykiams su artimaisiais ir draugais. Tyrimo autoriai teigia, kad dauguma dirbančiųjų nemoka susikurti socialiai tvaraus gyvenimo stiliaus. Daugiau nei pusė tautiečių kasdien išgyvena vidinį konfliktą mėgindami, jų požiūriu, sąžiningai paskirstyti dėmesį ir laiką tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Su didžiausiais iššūkiais susiduria vaikus auginantys darbuotojai bei tie, kurie slaugo ar kitaip rūpinasi artimaisiais. Visgi net ir papildomų įsipareigojimų neturintys asmenys lengvai gali atsidurti išbalansuotoje kasdienybėje, jeigu laiku negeba nusistatyti asmeninių prioritetų.

 

Užduoti sau svarbiausius klausimus

 

Psichologai tikina, kad gyvenimo pusiausvyros klausimas iš tiesų yra prioritetų klausimas. Vadinasi, kiekvienas asmeniškai turi nusistatyti, kas jam svarbiausia tam tikroje situacijoje. Tuomet, kai tiksliai žinome, kas mums tą savaitę ar dieną yra prioritetas, padaryti reikalingus sprendimus daug lengviau. Kitas svarbus klausimas, kurį turėtų sau užduoti kiekvienas dirbantysis – ne kaip padaryti viską, o kaip per kuo trumpesnį laiką atlikti daugiau prioritetinių užduočių. Visada tenka kažko atsisakyti, nes atlikti visko fiziškai neįmanoma. Laiką planuoti padedantys specialistai pataria turėti du sąrašus – svarbiausių darbų ir viso kito. Svarbiausiųjų sąraše kaip lygiaverčiai uždaviniai gali būti brangaus draugo gimtadienis ir metinės veiklos ataskaitos rengimas. Tad, jeigu šie du dalykai yra prioritetiniai, visi kiti reikalai gali būti atidėti. Ne ką mažiau svarbu – paklausti savęs bei vadovo, kada prasideda ir baigiasi darbo diena. Netgi dirbantys namuose arba savarankiškai turėtų laikytis nusistatyto grafiko. Tai leidžia ne tik efektyviau panaudoti produktyviausią paros laiką, tačiau ir nubrėžti aiškias ribas tarp darbo bei laisvalaikio. Šiuolaikinė darbo kultūra gerokai lankstesnė nei anksčiau. Visgi susitarimas netrukdyti vieni kitiems pasibaigus darbo laikui rodo abipusę pagarbą. Nebūtina griežtai nuspręsti niekada neatsiliepti telefonu, tačiau žinoti, kad darbo reikalais bus skambinama tik esant ypatingai situacijai padeda atsipalaiduoti ir atsiriboti nuo darbo reikalų vakarais bei savaitgaliais. Mat gyvenimas budėjimo režimu vargina labiau nei realios darbo valandos. Žmogus nuolat jaučia nerimą dėl to, kad gali suskambėti telefonas, tad negali nei kokybiškai pailsėti, nei nuveikti ko nors prasmingo.

 

4 dienų darbo savaitės eksperimentas

 

Darbuotojų perdegimo ir socialinio tvarumo stokos problemas bandoma spręsti ne tik asmeniškai, tačiau ir instituciniu lygiu. 2023 m. vasarį paskelbta apie didžiausio 4 darbo dienų savaitės eksperimento rezultatus. Bandomajame projekte dalyvavo 61 įmonė iš įvairių Jungtinės Karalystės sektorių. Jos nuo praėjusių metų birželio įsipareigojo šešis mėnesius 20 % sutrumpinti visų darbuotojų darbo laiką nemažinant atlygio. 56 iš 61 dalyvavusių įmonių atstovai teigė, kad planuoja ir toliau taikyti 4 darbo dienų savaitės režimą, o 18 įmonių patvirtino, kad ši politika tapo nuolatiniu pokyčiu. Vos trys įmonės teigė, kad kol kas neįsivedė 4 darbo dienų savaitės. Eksperimentą atliko Kembridžo universiteto ir JAV Bostono koledžo mokslininkai, o bandomąjį projektą koordinavo pelno nesiekianti organizacija „4 Day Week Global“. Ekspertai nurodė, kad tarp maždaug 2900 darbuotojų, išbandžiusių trumpesnę darbo savaitę, gerokai sumažėjo streso ir įvairių ligų. Apie 39 % darbuotojų teigė, kad, palyginti su bandymo pradžia, patyrė mažiau streso, o nedarbingumo dienų skaičius projekto metu sumažėjo maždaug dviem trečdaliais. Vis dėlto keli vienos didelės įmonės darbuotojai pranešė susirūpinę dėl padidėjusio krūvio – jų darbas suintensyvėjo arba tenka stengtis per turimą laiką atlikti daugybę užduočių. Kai kurie vadovai ir darbuotojai pajuto, jog dėl dėmesio efektyvumui darbo vieta tapo mažiau sociali, o tai ypač svarbu kūrybinėms įmonėms. Visgi dauguma eksperimento dalyvių suprato, kad efektyviai planuodami savo darbo laiką geba greičiau pasiekti geresnių rezultatų. Svarbiausia tai, kad žmonės nesijautė kalti, kad dirba ne 5, o tik 4 dienas. Mat tai tapo visiems priimtina norma.

 

Vasaros aktualija – darbostogos

 

Be abejonės, ne visų profesijų atstovai gali dirbti trumpiau nei įprasta. Tačiau šis eksperimentas parodė, kad šiuolaikinė darbo praktika yra visai kitokia nei anksčiau, o žmogui palanku atnaujinti sistemą, kurioje kasdien praleidžia bent 8 val. Tai, kad XXI a. dirbančių žmonių realybė yra visai kitokia nei prieš 3 ar 5 dešimtmečius, įrodo ir dar viena moderni praktika – darbostogos. Nors, psichologų teigimu, toks laisvalaikio ir darbo derinimas priimtinas ne visiems, tačiau naudinga bent kartą išmėginti darbostogas. Mat gyvenant amžiuje, kai nebūtina fiziškai būti vienoje vietoje, keliauti ir dirbti vienu metu tampa įmanoma. Dažniausiai darbostogas kaip motyvacinę ar skatinamąją priemonę darbuotojams organizuoja įmonės. Tuomet į kelionę pasiėmė kompiuterius leidžiasi būrelis kolegų. Nuvykę į numatytą vietą darbuojasi prie vieno projekto ir tikisi pasiekti tam tikrą rezultatą. Po darbo valandų organizuojamos pramogos ir poilsis. Tačiau tokia galimybe pasinaudoti gali ir pavieniai asmenys. Mat dirbti nuotoliu išvykus į svečią šalį ar kitą miestą taip pat įmanoma. Tik reikia susitarti su darbdaviu. Visgi į darbostogas leidžiantis pavieniui teks asmeniškai organizuoti laiką ir nusistatyti darbo bei poilsio režimą. Kaip rodo 2021 m. „Telia“ užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, darbostogas išbandę lietuviai svarbiausiais šio lankstaus darbo būdo privalumais įvardija galimybę pabėgti nuo rutinos (60 %). Toliau rikiuojasi pagerėjusi nuotaika (48 %), kokybiškesnis poilsis po darbo (45 %) ir sumažėjęs streso lygis (44 %). Visgi darbas išvykus į sodybą, prie jūros ar kurortą užsienyje turi ir savų iššūkių. 7 iš 10 apklaustųjų darbostogų vyko kartu su šeima, tačiau 46 % respondentų prisipažino, kad darbą su šeimos poreikiais derinti buvo sudėtinga.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė