„Nereikia manyti, kad vanduo yra išsigelbėjimas nuo visų ligų, tačiau jis tikrai gali apsaugoti nuo kai kurių sveikatos sutrikimų, padėti greičiau pasveikti ar net išgydyti tam tikras ligas, – įsitikinęs kaunietis chirurgas Gintautas Laurinavičius, jau daugybę metų pasinėręs į vandens savybių tyrinėjimus. – Atrodytų, vandens formulė visiems gerai žinoma nuo mokyklos suolo, tačiau pabandykime jo pagaminti. Tuomet ir suprasime, kad viskas nėra taip paprasta“.

 

Organizmas sausėja ir rūgštėjaAK3I5558

 

Pasak gydytojo G. Laurinavičiaus, vanduo unikalus tuo, kad jo yra visur – ne tik visuose gyvuose organizmuose, bet ir net gipse ar granite. Ne išimtis ir žmogus. Vandens yra net mūsų dantyse ir kauluose. Apie 90 proc. kūdikio kūno sudaro vanduo, o štai senolio organizme jo likę vos 55–70 proc.

 

„Kuo mažiau vandens geriame, tuo organizmas greičiau sausėja ir rūgštėja“, – paaiškina gydytojas. „Žmogaus organizme vykstant medžiagų apykaitai susidarančios atliekos – rūgštinančios medžiagos, sukeliančios oksidacinį stresą – turėtų būti išplaunamos vandeniu. Tačiau kai jo geriame nepakankamai, atliekos kaupiasi ir teršia organizmą, formuojasi kaulų ataugos, daugėja blogojo cholesterolio, užkemšančio kraujagysles, žmogus gali susirgti akmenlige, cukriniu diabetu ir kt. ligomis. Apie vandens trūkumą organizme signalizuoja ir kai kurie negalavimai, pavyzdžiui, galvos skausmas“, – įsitikinęs G. Laurinavičius.

 

Tad akivaizdu, kad organizmo rūgštėjimas – daugybės ligų ir senėjimo priežastis, todėl labai svarbu išlaikyti tinkamą rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Vien renkantis maisto produktus išlaikyti tinkamą organizmo rūgštingumą bus sunku, tačiau yra paprasta išeitis – gerti daug vandens. Tai daryti dar nepajutus troškulio.

 

Mokslininkai giria jonizuotą vandenį

 

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad jonizuotas šarminis vanduo – tai natūralus antioksidantas, kaip ir vitaminai C, E. Mokslo įrodyta, kad antioksidantai, tiek gaminami organizme, tiek gaunami iš aplinkos, gelbsti nuo daugelio ligų. Jie mažina žalojantį rūgščiųjų laisvųjų radikalų, kurie susidaro medžiagų apykaitos metu, poveikį organizmui.

 

Ką gali laisvieji radikalai ir antioksidantai, parodo pavyzdys su obuoliu. Perpjovus obuolį, prasideda jo oksidavimosi procesas. Po kurio laiko obuolys paruduoja. Tai vyksta dėl laisvųjų radikalų poveikio. Jei obuolį įmerksime į jonizuotą šarminį vandenį, oksidacijos procesas bus sustabdytas. Analogiški procesai vyksta ir žmogaus organizme.

 

Pasak gydytojo, įprasto, iš čiaupo tekančio vandens gardelę sudaro 11–12 molekulių, o žmogaus organizmo vandens gardelėse jų perpus mažiau. Tai reiškia, kad organizmas vandenį iš čiaupo dar turi restruktūrizuoti, kad galėtų jį įsisavinti. O šarminio vandens gardelė sudaryta iš 5–6 molekulių, todėl organizmas tokį vandenį iš karto įsisavina, nereikia naudoti energijos jam apdoroti.

 

Beveik visas žmogaus organizmas (kraujas, smegenų skystis, limfa ir t. t.) yra šarminė terpė, todėl jam labiau tinkamas šarminis vanduo (7–14 pH). Tuo labiau kad šarminio vandens reikia ir dėl nuolatinių organizmo rūgštėjimo procesų.

 

Dar vienas jonizuoto vandens privalumas — perpus mažesnis paviršiaus įtampos koeficientas nei nejonizuoto vandens. Jonizuotas šarminis vanduo yra skvarbesnis, lengviau patenka į organizmą ir geriau jį išplauna.

 

Gydytojas G. Laurinavičius įsitikinęs, kad jonizuotas šarminis vanduo profilaktiškai naudingas tiek sveikiems, tiek sergantiems įvairaus amžiaus žmonėms. Jis labai tinka sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, po patirto infarkto, insulto, įvairių trombozių. Jonizuotas šarminis vanduo skystina kraują, daro jį takesnį, neleidžia sulipti eritrocitams, teigiamai veikia odą, stabdo senėjimo procesus organizme.

 

G. Laurinavičius rekomenduoja gerti jonizuotą šarminį vandenį ir tuos, kuriuos dažnai vargina rėmuo. „Yra ne per didelis skrandžio rūgštingumas, o per mažas šarmingumas. Jei šarmų organizme užtenka, padidėjęs rūgštingumas neįmanomas. Geriant užtektinai šarminio vandens, rėmuo neatsinaujins“, – pataria gydytojas.