Atleidimas iš darbo, sumažėjusios pajamos, santaupų praradimas – šeimoje gali nutikti bet kas. Ar vaikai turi žinoti, kad pasikeitė jų finansinė padėtis? Kaip apie tai kalbėti, kad jų neišgąsdintumėte?

 

krize

PAPASAKOTI, BET NEPERKRAUTI INFORMACIJA

 

Vaikas – lygiavertis šeimos narys. Tad, kaip ir visi kiti, turi teisę žinoti, kas vyksta. Tačiau specialistai rekomenduoja atsižvelgti į atžalos amžių ir nepersistengti, kad ji neišsigąstų.

 

Tėvų paaiškinimas apie prastėjančią finansinę padėtį turėtų būti kuo nuoširdesnis, glaustesnis ir aiškesnis: kaip pasikeitė šeimos biudžetas ir kokios bus pasekmės vaikui. Pravartu užduoti vaikui klausimų ir pasirengti, jog ir jis tėvų kažko paklaus.

 

Pirmiausia išsiaiškinti, ką vaikas jau žino. Galima paklausti: „Ar pastebėjai, kad ši vasara kitokia nei pernai? Praleidai ją sodyboje, nevažiavome prie jūros“ arba „anądien paprašei žaislo, bet jo nepirkome, Kaip manai, kodėl?“

 

Dažnai paaiškėja, kad vaikas žino daugiau, nei tėvai manė, o nežinojimo spragas užpildo savo spėjimais, kurie ne visada teisingi, kartais pats kažką prikuria.

 

KALBĖTI RAMIAI

 

Prastėjanti šeimos finansinė padėtis – skaudi tema. Kalbant apie tai, sunku išlikti šaltakraujiškiems. Sunku, bet būtina. Todėl svarbu pasirinkti tinkamą momentą pokalbiui su vaiku, ypač mažu.

 

Pakvieskite jį piešti arba žaisti. Leiskite atsipalaiduoti, jaustis patogiai. Paaiškinkite, kad dabar negalite nupirkti naujo žaislo ir pasiūlykite įtraukti jį į gimtadienio ar kalėdinių dovanų sąrašą. Pasakykite, kad šeimai svarbiau nusipirkti maisto produktų, drabužių, vaistų arba pataupyti pinigų juodai dienai.

 

Tėvai neturėtų vaiko akivaizdoje ginčytis dėl pinigų ar sakyti vienas kitam: „Tu per mažai uždirbi“ arba „tu daug išleidi“. Vaikas gali sumąstyti, kad pinigai yra blogis, o jis kaltas dėl problemų šeimoje. Svarbu, kad atžala negirdėtų tėvų neigiamo požiūrio į pasiturinčius žmones. Jei tėvai taip kalbės apie tuos, kurie turi daugiau pinigų, gali susidaryti įspūdis, kad turtingieji yra blogi. Be to, šeima neturėtų būti lyginama su žmonėmis, kurių socialinė padėtis žemesnė, kad nesusidarytų pranašumo jausmas. Derėtų būti itin atsargiems su frazėmis, kurios virsta nuostatomis: „Pinigai sunkiai uždirbami“, „Lengvų pinigų nebūna“, „Pinigų niekada nepakanka“, „Tenkinkis tuo, ką turi“. Tai gali peraugti į menkavertiškumo kompleksą. Ateityje žmogus finansų trūkumą kompensuos pirkimo manija ar persivalgymu.

 

Psichologai pataria su jaunesniais nei 10 m. vaikais apie problemas kalbėti kuo paprastesne kalba. Tėvai būtinai turėtų patikinti bet kokio amžiaus atžalas, kad su kilusiomis problemomis susidoros. Būtina stengti mažųjų akivaizdoje nesiskųsti, kad trūksta pinigų, elgtis ramiai ir užtikrintai.

 

PATEIKTI SUPRANTAMŲ PAVYZDŽIŲ

 

Patariama kalbėti apie dalykus, kurie vaikui jau pažįstami. Pavyzdžiui, mėgstamiausia picerija per pandemiją buvo uždaryta. Paaiškinti, kad taip pasielgta, jog darbuotojai nesirgtų, bet nebuvo užsakymų, taigi negauta ir pinigų. Savininkui teko sumažinti kiekvieno darbuotojo atlyginimą tam, kad niekas nebūtų atleistas.

 

Jei vaikas supranta šį pavyzdį, galima paaiškinti, kad tėvų situacija darbe panaši: irgi sumažintas atlyginimas, bet jie neatleisti. Specialistai rekomenduoja pateikti vaikui kuo konkretesnių ir aiškesnių pavyzdžių apie tai, ką šeima turi aukoti: „Supranti, dabar svarbiausia, kad visi turėtume ką valgyti ir ką apsirengti. Tam užteks pinigų, jei kurį laiką mažiau pramogausime ir nepirksime naujų žaislų.“

 

ŠNEKĖTI APIE NEMOKAMAS PRAMOGAS

 

Toks pokalbis gali baigtis visų veiklų, kurias galite nuveikti kartu šį savaitgalį, sąrašu. Smagu suptis žaidimų aikštelėje, vaikščioti su šunimi parke, žaisti stalo žaidimus arba bibliotekoje užsisakyti įdomių knygų. Svarbu pokalbį baigti pozityviai.

 

Paaiškinti vaikui, kad naujų žaislų nebūtina pirkti parduotuvėje – juos galima pasigaminti patiems ir smagiai praleisti laiką.

 

SUTEIKTI POJŪTĮ, JOG SITUACIJA KONTROLIUOJAMA

 

Netikrumo laikais vienas veiksmingiausių būdų įveikti stresą – sutelkti dėmesį į tai, ką galite kontroliuoti. Leiskite vaikui padėti planuojant finansus, pvz., išsiaiškinti, kiek ir kur būtų galima pataupyti.

 

Krizė – tinkamas metas išmokyti vaiką sudarinėti pirkinių sąrašus, susidėlioti prioritetus ir planuoti biudžetą. Gimdytojai turėtų kaip tik dabar skatinti atžalą užduoti klausimus apie pinigus.

 

Vaikams sunku prisitaikyti prie pokyčių, todėl tėvai turėtų priminti, kad šeimos santykiuose niekas nepasikeitė – jūs esate visada šalia. Jei įmanoma, leiskite rinktis. Pavyzdžiui, pirkti dviratį dabar arba atidėti tą sumą atostogoms.

 

Paaugliai ir vyresni vaikai gali būti labiau įtraukti į visos šeimos biudžeto planavimą, nes jau turi savų pinigų. Žinoma, pati situacija gali nuliūdinti ar supykdyti, tačiau bent jau supras, kodėl taip nutiko, ir įvertins tai, kad gimdytojai daro viską, ką gali.

 

Nedera saldinti piliulės – žadėti galima tik tai, ką tėvai sugebės įvykdyti. Jei vaikas vaizduotėje pradeda piešti bauginančius vaizdus, kaip viskas gali baigtis, privalu stabdyti ir priminti realią situaciją. Kalbėti kuo pozityviau – kaip apie iššūkį, kliūtį, kurią jūs, šeima, tikrai įveiksite. Jei paauglys siūlo pagalbą, būtina ją priimti.

 

PAAIŠKINTI, KAD JŪS NE VIENI TOKIOJE SITUACIJOJE

 

Naudinga pasakyti, kad ne tik jūsų šeima šiuo metu susiduria su sunkumais. Būtina įtikinti, kad situacija laikina, o anksčiau ar vėliau viskas grįš į įprastas vėžes.

 

Paaiškinkite, kad atžalos bendraamžiai, kurių tėvai irgi kartais patiria finansinių sunkumų, tikriausiai taip pat negali eiti į kavines, pramogų vietas ir gauti visko, ko nori. Krizė suteikia šeimos nariams galimybę pajausti vienas kito palaikymą. Rekomenduojama atvirai kalbėtis su vaiku ne tik apie pinigus, bet ir apie baimes bei džiaugsmus. Nepamirškite priminti apie viską, ką jau turi. Paaugliai – ypač pažeidžiami. Šiame gyvenimo etape vaikai viską vertina, mato, ką turi jų bendraamžiai, ir nori to paties. Psichologai įspėja, kad jei informacija apie pašlijusius šeimos finansus paaugliui pateikiama netinkama, jis gali pradėti vogti, nes stokoja pinigų, arba negerbti tėvų ir laikyti juos nevykėliais, lyginant su turtingais draugų gimdytojais.

 

KOKIE TĖVAI, TOKIE IR VAIKAI

 
Šeimą ištikus finansų krizei tėvai, norintys netraumuoti vaiko psichikos, pirmiausia turėtų susitvarkyti savo mintis bei elgesį, nes atžala jaučia mamos ir tėčio požiūrį į pinigus.

 

Jei tėvai jaučiasi kaip vargšai, kuriems nuolat trūksta pinigų, vaikas jausis taip pat: „Aš nesijaučiu saugiai, man neužtenka.“ Jei tėvai mano, kad sumažėję finansai nėra pasaulio pabaiga, o svarbiausia – kad visi gyvi ir sveiki, galima visiems drauge pagalvoti, kaip uždirbti daugiau, tuomet ir vaikas jausis patogiai. Šeimos santykių ekspertai įsitikinę, kad pinigų trūkumo klausimas turėtų būti antraeilis. Svarbiausia – kaip tėvai kuria tarpusavio santykius ir bendras požiūris į pinigus.

 

MOKYTI, KAIP ELGTIS SU PINIGAIS

 

Finansų valdymo specialistai mano, kad patiriami ekonominiai sunkumai šeimoje – tinkamas metas paaiškinti vaikui, kodėl reikia turėti santaupų ir kaip taupyti. Kartu su atžala galima išsikelti finansinius tikslus ir pagalvoti, kaip jų pasiekti. Paaiškinti, kokių išlaidų nereikėtų atsisakyti, susidėlioti svarbiausius poreikius – būstas, maistas, drabužiai, vaistai. Kuo konkretesni pavyzdžiai, tuo greičiau atžala viską supras.

 

Specialistai įsitikinę, kad finansinių suvaržymų etapas – galimybė tėvams mokyti vaiką dėkingumo už tai, ką turi, pačiam susikurti pramogas, palaikyti vieni kitus, planuoti biudžetą ir taupyti.