Tonzilės – imuninės sistemos dalis. Jos ypač svarbios vaikystėje, kai susiduriant su vis naujomis infekcijomis vystosi imunitetas. Tonzilės saugo visą gyvenimą, tačiau kartais jose susidaro infekcijų židinių ir lemia įvairias ligas.

 

tonziles

Apie tonziles

 

Tonzilės – epiteliu padengtos limfoidinio audinio sankaupos ryklės gleivinėje. Išsidėsčiusios kvėpavimo takų ir virškinimo kanalo sankryžoje, jos sudaro apsauginį barjerą, kuris trukdo su maistu ir oru patenkantiems antigenams (mikrobams, bakterijoms ir virusams) prasiskverbti į organizmą. Tonzilės šie mikroskopiniai svetimkūniai mechaniškai sulaikomi. Tada jose dauginasi antigenų sužadinti limfocitai ir pasigamina reikimų antikūnų ligų sukėlėjams įveikti. Tonzilės padeda išvengti rimtų kvėpavimo takų ir kitų ligų.

 

Kai sutrinka jų veikla…

 

Kartais tonzilės nepajėgia susidoroti su į organizmą prasiskverbusiais mikroorganizmas. Taip gali nutikti dėl to, kad nusilpęs imunitetas, neišgydytos bakterinės infekcijos arba patogeninių mikroorganizmų yra per daug. Tonzilės pačios užsikrečia ir patinsta. Tuomet kyla uždegimas, vadinamas tonzilitu. Anot specialistų, jį dažniausiai sukelia alergijos, bakterijos arba virusai, tokie kaip streptokokas arba Epštein-Bar virusai.

 

Tonzilitas gali būti ūminis arba lėtinis. Aukšta 38–39 laipsnių temperatūra, stiprus gerklės skausmas, kartais plintantis į ausis, padidėję skausmingi kaklo limfmazgiai, paraudusios, patinusios tonzilės, kartais su pūlingomis apnašomis – tipiniai ūminio tonzilių uždegimo požymiai. Ūminį tonzilitą sukelia tiek virusai, tiek bakterijos. Bakterinis tonzilitas, arba angina, efektyviai gydoma tik antibiotikais. Labai svarbu sugerti visą kursą.

 

Lėtinį tonzilitą dažniausiai sukelia streptokokinė infekcija. Ligai paūmėjus susergama angina. Ji gali kartotis daugiau negu 3 kartus per metus ir tęstis gana ilgai. Tarpuose tarp paūmėjimų lėtinis tonzilitas gali būti besimptomis arba pasireikšti nedideliu karščiavimu, nuovargiu. Nors ir besimptomė, lėtinė streptokokinė infekcija tonzilėse gali būti pavojinga – sukelti sąnarių skausmus, širdies permušimus, sutrikdyti inkstų veiklą.

 

Ano medikų, kai tonzilės tampa lėtinės infekcijos židiniu, neatlieka apsauginės funkcijos. Jeigu susirgimai kartojasi nuolat ir jų nepavyksta išgydyti antibiotikais, rekomenduojama tonziles pašalinti chirurginiu būdu.

 

Operacija – pakankamai rimta

 

Tonzilių šalinimo operacija trunka 45–60 min. Pavojingiausios – pirma ir 7–9 paros. Ligoninėje pacientas laikomas 2–3 d., o nedarbingumas tęsiamas 10–14 dienų. Didžiausias pooperacinis pavojus – kraujavimas. Dažniausiai nutinka naktį – pradedama kraujuoti iš gerklės, rečiau – nosies. Jeigu kraujavimo nepavyksta sustabdyti, gali prireikti pakartotinės narkozės žaizdelėms prideginti. Didžiausia kraujavimo tikimybė – pirmą parą po operacijos ir 6–7 paromis, kai užsideda šašiukų, kurie gali atšokti ką nors ryjant.

 

Po operacijos skiriamas lovos režimas, pusiau sėdima padėtis. Nerekomenduojama maudytis vonioje, tik praustis po dušu.

 

Po operacijos tampa labai sunku nuryti, kartais ir kvėpuoti. Reikia labai saugoti gerklę ir skausmui atslūgus vartoti tik labai švelnų, minkštą, skystą maistą. Patariama gerti atvėsintas iki 37 ˚C arbatas. Skausmas malšinamas leidžiamais arba geriamais analgetikais. Taip pat galima naudoti specialius gerklės purškalus. Tinkamiausi – aliejaus pagrindo, minkština šašiukus. Rekomenduojama vengti fizinio krūvio, nesikaitinti saulėje, nesilankyti pirtyse, saunose. Per porą savaičių žaizdos sugyja. Tuomet galima palaipsniui grįžti prie įprasto gyvenimo.

 

Kada būtina operuoti?

 

Statistikos duomenimis, kasmet tonzilės pašalinamos apie 300 tūkst. vyresnių nei 15 m. žmonių. Prieš 2–3 dešimtmečius tonzilės šalintos beveik visiems vaikams, bent kartą sirgusiems angina. Dabar tokios operacijos atliekamos tik maždaug 20 % pacientų.

 

Tonziles būtina šalinti, kai tampa infekcijos židiniu, apsikrečiama streptokokine infekcija ir kai nepavyksta bakterinio tonzilito išgydyti antibiotikais. Toliau dauginantis bakterijoms jos gali pakenkti greta esantiems organams – kvėpavimo takams, širdžiai, net inkstams. Dėl lėtinės streptokokinės infekcijos gali atsirasti reumatinių sąnarių ligų, širdies veiklos sutrikimų, skydliaukės ar inkstų ligų, smarkiai nusilpti imunitetas, kabintis įvairūs negalavimai.

 

Tonzilės šalinamos ir tuomet, jeigu tampa pavojingos būklės – miego apnėjos – priežastimi. Dėl obstrukcinės miego apnėjos išvešėjusios tonzilės laikinai užblokuoja kvėpavimo takus. Paprastai neužilgo žmogus vėl pradeda kvėpuoti, tačiau sustojus kvėpavimui smegenys ir širdis negauna reikiamo deguonies kiekio. Nuolat pasikartojantys tokie epizodai gali rimtai sutrikdyti kognityvinį vystymąsi, smegenų veiklą, širdies ir kraujagyslių sistemą ir apskirtai savijautą. Dažniausiai miego apnėją išvešėjusios tonzilės sukelia vaikams. Apie tai gali pranešti netaisyklingas kvėpavimas ir sąkandis,, buvimas nuolat prasižiojus, knarkimas. Miego apnėjos atveju šalinant tonziles, stengiamasi išsaugoti dalį limfoidinio tonzilės audinio. Šalinama tik kvėpavimą blokuojanti tonzilių dalis.

 

Netikėti mitais

 

Apie tonziles ir jų šalinimą sklando daugybė mitų. Vienas populiariausių – kad išoperavus tonziles, didesnė tikimybė susirgti širdies ligomis. Neva, kai tonzilių nėra, bakterijos ir virusai lengviau pasiekia širdį. Tai netiesa. Iš tiesų negydoma, per trumpai gydoma arba pasikartojanti angina didina riziką susirgti širdies ligomis. Išoperavus tonziles, ši tikimybė išnyksta. Organizmo imuninė sistema perima anksčiau tonzilių atliktą darbą, kompensuoja jų funkcijas.

 

Antras mitas – pašalinus apsauginę funkciją atliekančias tonziles, didėja tikimybė susirgti kvėpavimo takų ligomis (bronchitu, plaučių uždegimu ar kt.). Netiesa. Jeigu pašalintoje vietoje nelieka audinio su infekcijos židiniu, imuninės sistemos funkciją perima kiti limfiniai audiniai. Be to, šiuolaikinės tonzilių šalinimo operacijos atliekamos taip, kad pašalinamas tik infekcijų pažeistas audinys, stengiamasi palikti kuo daugiau sveiko tonzilių audinio, kad toliau atliktų savo darbą.

 

Trečias mitas – kad operacija gali pakenkti balso stygoms, ypač jei operuojamas mažas vaikas: „Juk mažoje gerklytėje viskas taip arti vienas kito“. Iš tiesų nuo tonzilių iki balso klosčių – nemažas atstumas, todėl operuojant iki ten prieiti sunku.

 

Ketvirtas mitas – pašalinus tonziles, nusilpsta imunitetas. Netiesa. Kaip minėta, tonzilių atliktas apsaugines funkcines perima kiti limfiniai audiniai. Be to, asmuo nustoja dažnai sirgti angina ir vartoti antibiotikus. Tai bendrai organizmo būklei tik į gera.

 

Verta žinoti

 

Lėtinė infekcija tonzilėse gali būti pavojinga ne tik sergančiajam, bet ir su juo gyvenantiems artimiesiems. Reumatine širdies yda sergančio žmogaus šeimos nariai turėtų pasitikrinti dėl lėtinės streptokokinės infekcijos tonzilėse ir atitinkamai gydytis arba apriboti kontaktus su sergančiuoju.

 

Tonzilių operaciją reikia apsvarstyti tais atvejais, jeigu angina kartojasi tris ir daugiau kartų per metus. Dažnas sirgimas, medikamentų vartojimas – didelis iššūkis imuninei sistemai. Ypač vaikams, nes jų imunitetas vis dar formuojasi. Dėl dažnai pasikartojančių ligų vaikas tampa atskirtas nuo bendraamžių, atsilieka mokykloje, negali aktyviai sportuoti ar užsiimti kita veikla. Sergančiu vaiku besirūpinantiems artimiesiems taip pat tenka dažnai iškristi iš įprasto ritmo.

 

Kartais gydytojai rekomenduoja šalinti tonziles ir dėl vienkartinio susirgimo angina. Tai būna tada, kai ji sunkiai gydoma – nepakanka vieno antibiotikų kurso, prireikia hospitalizacijos, angina tampa pūlinga, gydantis atsiranda virusinių infekcijų, pavyzdžiui, ant lūpos iškyla pūslelinė ar kt.

 

Blogas burnos kvapas

 

JAV Nacionalinių sveikatos institutų duomenimis, nemalonus burnos kvapas pasireiškia pusei pasaulio gyventojų. 90 % atvejų šią problemą sukelia prasta burnos higiena. Tačiau viena iš priežasčių gali būti ir tonzilių akmenys. Tonzilėse yra daug ertmių, kuriose kaupiasi bakterijų, negyvų ląstelių ir gleivių. Ilgainiui šios nuosėdos kietėja ir virsta baltais dariniais, kuriuose būna lakiųjų sieros junginių. Jie ir lemia nemalonų burnos kvapą. Norint pašalinti tonzilių akmenis, reikia ne tik reguliariai valyti dantis, naudoti tarpdančių siūlą arba šepetėlį, skalauti burną specialiu skysčiu, bet ir pagargaliuoti druskos bei sodos tirpalu.

 

Įdomu

 
  • Apie 3 % žmonių, laiku neišgydžius ūminio tonzilito, kyla komplikacijų: sąnarių, inkstų, širdies raumens uždegimų.
  • Netgi gydant tonzilitą antibiotikais, apie 1 % žmonių kyla minėtų komplikacijų.
  • Kuo vyresnis asmuo, tuo sudėtingesnė tonzilių šalinimo operacija.
  • Tonzilių akmenys arba apnašos gali sukelti nemalonų burnos kvapą.
  • Dėl padidėjusių tonzilių prastai miegama, garsiai knarkiama.
  • Tonzilės gali būti pavojingos būklės – miego apnėjos – priežastis.