Gydytojai ragina sunerimti: žalingi įpročiai ne tik kenkia širdies veiklai, bet ir slopina imunitetą

Siaučiant COVID-19 viruso pandemijai, kaip niekad visas pasaulis suprato stipraus imuniteto svarbą žmonijos sveikatai. Tai organizmą apsauganti sistema, gebanti atpažinti svetimas infekcines ir neinfekcines medžiagas bei pašalinti jas iš organizmo. Visgi, gydytojai teigia, jog nors imunitetas natūraliai gyvenimo eigoje silpnėja, tam didelės įtakos turi ir gyvenimo būdas, mityba bei žalingi įpročiai, kurie gali sutrikdyti net ir įgyto imuniteto susidarymą.

Kartais net neįtariame, kiek įvairiausių mikroorganizmų į mūsų kūną kasdien patenka su maistu, oru ar per odą. Su visais jais kovoja būtent žmogaus imuninė sistema, gebanti atpažinti svetimkūnius ir juos pašalinti. Šį sekmadienį TV8 televizijos medicinos laidoje „Sveikatos medis“ bus kalbama apie imuniteto susidarymo būdus bei jo svarbą, saugant sveikatą.

„Imuninė sistema yra viena iš mūsų organizmo sistemų, kuri saugo mūsų organizmo individualybę, neleisdama įsiskverbti svetimai informacijai. Ji sugeba atpažinti svetimą ir atskirti jį nuo savo, jokia kita sistema to negali padaryti“, – laidoje pasakos VU Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto prof. imunologas Dainius Characiejus.

Remiantis mokslu, žmogaus imuninis atsakas gali būti įgimtas ir įgytas. Įgimto imuniteto funkcijas atlieka oda, gleivinė, žarnyno mikroflora, fermentai bei kai kurios kitos organizmo ląstelės. Vis tik, aplinkoje egzistuoja įvairiausių mikroorganizmų, virusų ir infekcijų, su kuriomis susidūręs žmogaus organizmas ima gaminti antikūnus prieš konkrečias molekules.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad virusai gali daugintis tik ląstelių viduje. Įgimtas imuninis atsakas yra ribotas, tad ilgalaikę ir efektyvią apsaugą nuo įvairių infekcijų sukėlėjų gali užtikrinti tik įgytas imuninis atsakas – persirgus ar po skiepo susidarę antikūnai, kurie atpažįsta infekcijos sukėlėją ir jį paveikia labai tiksliai.

„Ne veltui sakoma, jog vienas lauke – ne karys, todėl organizme turi atsirasti tūkstančiai imuniteto ląstelių, gebančių atpažinti virusą. Jų turi labai staigiai padaugėti, įvykti mobilizacija, o šis sugebėjimas priklauso ir nuo mūsų aplinkos veiksnių. Pavyzdžiui, stresas slopina mūsų imuninės sistemos gebėjimą mobilizuotis“, – laidoje tvirtins prof. D. Characiejus.

Jau daugiau nei metus visam pasauliui kovojant su grėsminga COVID-19 viruso pandemija, viltis laimėti šią kovą tapo naujai sukurtos vakcinos. Būtent jų dėka galima įgyti imunitetą koronavirusui, išvengti susirgimo arba susirgus jausti gyvybei nepavojingus simptomus. Vis tik, gydytojai pastebi, kad kaip ir įgimtam, taip ir įgytam imunitetui didelės įtakos turi žmogaus gyvenimo būdas. Pasirodo, netinkama mityba, fizinio aktyvumo stoka, nuolatinis stresas ar net žalingi įpročiai gali slopinti imuninio atsako susidarymą ir neužtikrinti pilnavertės organizmo apsaugos.

„Kalbant apie vakcinas, šiandien turbūt tai vienintelė viltis ir vienintelis pažadas mūsų geresnio gyvenimo ateityje, tačiau reikia vėlgi suprasti, kad vakcina nėra stebuklas, kuris suveikia tik suleidus. Vakcina yra stimulas susiformuoti imunitetui, o jis formuojasi bent jau keletą savaičių po vakcinos suleidimo. Ir net kai vakcina yra suleidžiama vienoda, ar susiformuos stiprus imunitetas priklauso tik nuo mūsų organizmo. Jeigu mes tuo metu organizmui duosime kitą krūvį, kaip alkoholis, didelis tabako kiekis, tai be abejo, mūsų imunitetas formuosis žymiai sunkiau ir bus menkesnis“, – laidoje teigs Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius, psichiatras Martynas Marcinkevičius.

Psichologai pastebi, kad padidėjęs žalingų įpročių vartojimas taip pat yra viena iš karantino pasekmių. Tam įtakos turi jaučiamas nerimas, kamuojama nemiga ar kitaip pablogėjusi dvasinė sveikata. Vis tik, tokie įpročiai pakenkia ne tik imuninei sistemai, bet ir širdies ir kraujagyslių veiklai, sukeldami riziką gyvybei pavojingoms ligoms.

„Rūkymas yra vienas iš sunkiausių širdies ir kraujagyslių ligas sukeliančių rizikos veiksnių. Tai yra įvardinta ir Europos kardiologų gide, tai sako ir Pasaulinė sveikatos organizacija. Aš manyčiau, kad tai vienas iš blogiausių rizikos veiksnių, nusinešančių daugiausiai gyvybių, taip pat sukeliantis miokardo infarktą“, – teigs VUL Santaros klinikų kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė doc. Jolita Badarienė.

Gydytoja pastebi, kad atsisakyti šio įpročio ir mesti rūkyti – nemenkas iššūkis net ir tiems, kuriuos širdies ir kraujagyslių ligos jau užklupo. Kardiologė ragina neskubėti nuleisti rankų ir jeigu atsisakyti šio žalingo įpročio pilnai nepavyksta, apgalvoti kitus mažiau žalingus šio įpročio vartojimo būdus.

„Kai kalbini pacientus po patirto miokardo infarkto, jie visi prisižada neberūkyti. Deja, tik nedidelė dalis pacientų sako, kad jiems norisi rūkyti ir klausia patarimų, kaip to atsisakyti. Visais atvejais pagalba yra ir kreipiantis į specialistus jos galima sulaukti. Taip pat yra ir tas žalos mažinimo aspektas, tačiau aš rekomenduoju visiems nerūkyti“, – laidoje pasakos doc. J. Badarienė.

Su dirbtine širdimi gyvenanti ir Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos vadovė Aistė Štaraitė teigia, kad kiekvienas pacientas privalo klausyti gydytojo patarimų bei stengtis padaryti viską, kas gali padėti išsaugoti didžiausią turtą – sveikatą.

„Gydytojų rekomendacijos vienareikšmiškai yra apie visų žalingų įpročių atsisakymą. Kadangi pati laukiu širdies transplantacijos, manau, kad aš padarysiu viską, kad galėčiau sau padėti ir nepakenkti. Mes žinome alkoholio ir rūkymo neigiamą įtaką sveikatai ir labai norėčiau, kad patys sergantieji tai apribotų, stengtųsi to atsisakyti. O jei yra tokių situacijų, kai tiesiog yra sunku atsisakyti, tai galbūt ieškoti ir pakeisti tai į mažiau žalingus“, – laidoje atviraus A. Štaraitė.

Kraujospūdžio matavimas įspėja apie nematomas ligas

Visą gegužės mėnesį didelis dėmesys yra skiriamas širdies ir kraujagyslių ligoms. Statistika neramina, mat net trečdalis pasaulio žmonių turi padidintą kraujo spaudimą. Deja, bet taisyklingai jį matuoti moka retas ir dėl to galima nepastebėti rimtos ligos. Negydoma hipertenzija sukelia rimtas sveikatos problemas, todėl labai svarbi yra patogi kraujospūdžio stebėsena namų sąlygomis.

„Turėti kraujospūdžio matavimo aparatą kiekvienos šeimos namų vaistinėlėje yra tiesiog būtina. Naujiena technologijoje, jog šiuolaikiniai kraujo spaudimo matavimo aparatai geba parodyti sutrikusį širdies ritmą, perspėjantį apie rimtą prieširdžių virpėjimą. Tai labai pavojinga būklė, nes prieširdžiai, netvarkingai susitraukdami, savyje suplaka trombus“, – laidoje pasakos gyd. kardiologė Asta Grigaliūnienė.

Moderni technologija, sugrąžinanti klausą

Klausa – tai vienas iš svarbiausių žmogaus jutimų, padedančių bendrauti ir orientuotis aplinkoje. Klausa yra ne tik girdėjimas, bet ir gebėjimas suvokti žmonių kalbą bei skirti įvairius garsus. Paprastai žmogus turi lengvai girdėti gilų kvėpavimą ir šnabždesį. Girdėjimo ir garsų suvokimo sutrikimas gali būti vienoje arba abiejose ausyse. Nusilpus vaikų klausai, sutrinka kalbos raida, tampa sunku mokytis. Suaugusiesiems klausos silpnėjimas sukelia socialinių problemų, atsiranda sunkumų darbe.

„Jeigu pajutote, kad jau yra sudėtinga bendrauti triukšmingoje aplinkoje, sunku suprasti šnabždesį, kalbėtis telefonu, stipriai pasigarsinate televizorių – jau galite registruotis į specializuotą klausos centrą. Klausos protezavimo specialistas nustatys klausos nusilpimo lygį, jų priežastis, pasiūlys ir padės išsirinkti tinkamiausią sprendimą, atitinkantį klausos poreikius pagal gyvenimo būdą, asmeninius poreikius ir visada duos klausos aparatą pabandyti į namus, nes juos reikia panešioti savo aplinkoje“, – laidoje pasakos „Klausos sprendimų“ klausos protezavimo specialistė Daiva Charsika.

Nematoma liga – hipertenzija

Per karantiną išsitrynus darbo ir poilsio ribai, stipriai padaugėjus rūpesčių namuose, dalis žmonių nebeskyrė dėmesio sveikatai ir tai išprovokavo lėtinių ligų paūmėjimą. Statistiškai, vizitų pas šeimos gydytojų sumažėjo iki 20 proc., o nuo širdies ir kraujagyslių ligų ar jų komplikacijų miršta net iki 54 proc. Lietuvos gyventojų. Užkirsti kelią sveikatai grėsmingoms ligoms gali padėti ir paprastas kraujospūdžio matavimas namuose. Tačiau kraujospūdžio reguliavimas neapsiriboja tik ties teisingu jo matavimo. Labai svarbu laikytis ir gydytojo paskirtų vaistų vartojimo rėžimo.

„Sekti kraujospūdį namuose – yra puikus metodas gydantis, nes pacientas, užrašydamas savo matavimus ir matydamas efektą, noriau vartoja vaistus. Viena iš esminių blogos kraujospūdžio kontrolės priežasčių yra blogas gydymo rėžimo laikymasis: pacientas netvarkingai vartoja vaistus, pamatęs normalų kraujospūdį, atsisako vakarinės vaistų dozės, o ryte kraujospūdis vėl pakyla. Mes, gydytojai, žinom gerą būdą, pagerinantį vaistų vartojamumą – tai skirti vaistų derinius vienoje tabletėje“, – laidoje pasakos Lietuvos Širdies asociacijos prezidentė, VUL Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gyd. kardiologė med. m. dr. doc. Sigita Glaveckaitė.

Rubrikoje „Ačiū, daktare“ – padėka, už laiku suvaldytą odos vėžį

Gegužės mėnesio pradžioje visame pasaulyje minima Euromelanomos diena, skirta priminti apie šios ligos klastą ir riziką. Pasaulyje nuo odos vėžio kas keturias minutes miršta žmogus. Palyginus su kitomis vėžio rūšimis, melanoma serga jauni, darbingo amžiaus žmonės. Trijų sūnų mama, verslininkė Marija Povilaitienė, laimei, laiku pastebėjo naujai atsiradusią, mažą juodą kruopelytę juosmens srityje. Pasirodo, tai ir buvo odos vėžys.

„Apgamas buvo labai mažytis, nesiekė net 1 milimetro, išdavė tik juoda jo spalva. Baisiausia buvo dėl vaikų, jog neužleisti, nepalikti jų vienų. Dauguma žmonių nežino, kad melanoma yra pavojinga ir mirtina liga. Daugelis tai laiko tiesiog apgamu“, – laidoje savo istorija dalinsis laidos žiūrovė Marija.

Devintąjį sezoną medicinos laida „Sveikatos medis“ pradėjo atsinaujinusi – prie ilgametės laidos vedėjos, gydytojos Irenos Pivoriūnienės prisijungė veikli ir aktyvi mama, iniciatyvos „60+“ įkūrėja Laura Balčiūtė. Ilgametė medicinos laida ir toliau džiugina žiūrovus nuoširdžiomis ir jautriomis padėkomis gydytojams tiesiai iš pacientų lūpų, dalina naudingus patarimus, kaip užkirsti kelią klastingoms ligoms, pažindina su naujausiais pasiekimais medicinoje ir atsako į visiems rūpimus klausimus apie sveikatą. 

„Sveikatos medis“ – tai laida, nestokojanti svarbiausių medicinos aktualijų bei patarimų, jautrių ir abejingų nepaliekančių gyvenimiškų istorijų tiek iš gydytojų, tiek iš pacientų lūpų.

Medicinos laida „Sveikatos medis“, kurioje susivienijo ilgametė gydytojos Irenos Pivoriūnienės patirtis ir prodiuserės, laidų kūrėjos Vaidos Skaisgirės jaunatviškas veržlumas – sekmadieniais, 12 val. per TV8!