Šaltasis periodas tampa išbandymu tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai. Greičiau pavargstame, vargina liūdnos mintys, kimba peršalimo ligos. Neigiamų šaltymečio pasekmių galime išvengti pasitelkus žoleles. Kokių ypatingų gydomųjų galių turinčių augalų reikėtų turėti ir kaip juos vartoti?

 

žolelės_800x534

JONAŽOLĖS kelia nuotaiką ir harmonizuoja dvasinę pusiausvyrą, gydo neurozę. Veikliosios žolelės medžiagos aktyvina energijos srautus smegenyse, ramina, padeda atgauti jėgas. Taip pat liaudies medicinoje jonažolėmis gydomas skrandis ir žarnynas, opaligė, vidurių užkietėjimas, kepenų, tulžies pūslės, inkstų ir šlapimo pūslės, širdies ir kraujagyslių ligos, aterosklerozė. Jonažolės tonizuoja, gerina kraujospūdį, todėl tinkamos vartoti ryte vietoj kavos.

 

Geriausiai šis augalas veikia, kai būna sukramtytas. Gali būti išdžiovintas, sutrintas į miltelius ir vartojamas užsigeriant vandeniu. Jonažolių arbata mažiau vertinga, nes jos veikliosios medžiagos netirpios vandenyje.

 

ČIOBRELIAI. Arbata pasižymi antibakterinėmis savybėmis ir tinka ne tik perštinčiai gerklei, bet ir bronchitui bei kitoms kvėpavimo takų ligoms lengvinti. Padeda sutrikus virškinimui, pučiant vidurius, skaudant skrandį, viduriuojant, apsikrėtus žarnyno parazitais, kamuojant artritui.Nuoviru rekomenduojama skalauti sopančią gerklę, kai sergama laringitu, tonzilitu, kai kraujuoja dantenos, gelia dantį. Pavilgai dezinfekuoja sunkiai gyjančias, pūlingas žaizdas. Čiobrelių arbata veiksmingai ramina, stiprina nervų sistemą ir stimuliuoja gerąją energiją. Jei norite kokybiškai miegoti ir atsikratyti lankančių košmarų, džiovintų čiobrelių ryšulėlį pasidėkite po pagalve. Pusiausvyrai ir ramybei atgauti po sunkios dienos padės vonia su čiobrelių eteriniu aliejumi ar stipria nukošta arbata.

 

Tiek šviežiais, tiek džiovintais čiobreliais galima gardinti daržovių, mėsos, žuvies patiekalus.

 

PETRAŽOLĖS. Jose apstu vertingų medžiagų: vitaminų A, K, C, E, B6 ir B12, kalcio, geležies, magnio, mangano, fosforo, kalio, cinko, vario. Petražolės palaiko širdies ir kraujagyslių sveikatą, saugo kaulus nuo lūžių ir skilimų. Šiam augalui taip pat priskiriamos sąnarių uždegimą slopinančios savybės. Vitaminai, mikroelementai ir antioksidantai, kurių gausu petražolėse, stiprina imunitetą.Petražolių arbata šalina toksinus ar susikaupusius skysčius, gydo šlapimo pūslę.

 

Kasdien naudinga suvalgyti po saujelę petražolių. Vertingiausios žalios, todėl patariama jomis ne puošti patiekalus, o ruošti salotas, kuriose petražolių būtų ne mažiau nei salotų lapų. Džiovintos petražolės praranda aromatą, bet veikliąsias savybes išsaugo, tad vertinga ir tokia arbata.

 

SIAURALAPIAI GAUROMEČIAI pasižymi uždegimus slopinančiu poveikiu, tad tinka virškinimo trakto uždegimams mažinti. Kaip žinome, imunitetas prasideda žarnyne, o organizmo atsparumas ypač svarbus šaltymečiu, todėl labai naudinga vartoti šių vaistažolių.

 

Siauralapiuose gauromečiuose gausu geležies, tad tinka mažakraujystės profilaktikai ir gydymui, gerina kraujo sudėtį, plaukų būklę, stimuliuoja imuninę sistemą, palaiko lytinę potenciją. Arbatos vartojamos gydant peršalimo, šlapimo takų, virškinimo sistemos, prostatos, mažakraujystės ligas. Žolininkai tvirtina, kad gaurometis iš kraujo šalina toksinus, todėl gelbsti apsinuodijus alkoholiu, maistu, išsekus. Gerina būklę sergant inkstų akmenlige. Vartojant siauralapių gauromečių arbatą slopsta galvos skausmas, normalizuojasi kraujospūdis.

 

VAISTINIAI KIEČIAI (peletrūnai) pasižymi šlapimą varančiomis savybėmis, gerina virškinimą ir miegą, lengvina kvėpavimą, padeda organizmui geriau įsisavinti vaistus. Dėl vertingųjų medžiagų gausos peletrūnai vartojami esant avitaminozei, taip pat gydo kraujagyslių ligas. Kaip prieskonis dažniausiai vartojamas su pieno produktais, gaminant sūrius ar varškės patiekalus. Džiovintais peletrūnais galima gardinti mėsos, žuvies, jūrų gėrybių patiekalus, sriubas. Pavasarį sveika jaunų kiečių lapelių dėti į salotas, sriubas. Pravartu šio augalo užsišaldyti ir atitirpinus vartoti šaltuoju metų laiku – taip nepristigsime vitaminų ir nekibs peršalimo ligos. Peletrūnų šaknų trauktinė padeda nuo nemigos, traukulių, spazmų, epilepsijos. Moksliškai patvirtinta, kad peletrūnuose esantis apigeninas pasižymi priešvėžiniu poveikiu.

 

LEVANDOS lengvina dvasinį ir fizinį skausmą. Raminamųjų savybių turinčios levandos padeda nuo nemigos. Po sunkios dienos išsimaudykite šiltoje vonioje su porą lašelių levandų esencijos. Tokia vonia padės nurimti ir atsipalaiduoti. Norėdami sumažinti nerimą ir įtampą, galite keletą lašų levandų esencijos įmasažuoti į pulso taškus. Galvos skausmą numalšins intensyvesnis smilkinių masažas su pora levandų eterinio aliejaus lašų. Po masažo kurį laiką ramiai pagulėkite arba pasėdėkite ir skausmas nebesugrįš. Norint geriau miegoti, po pagalve pasikiškite džiovintų levandų maišelį. Masažinis levandų aliejus atpalaiduoja raumenis, malšina sąnarių skausmus. Reikia tik švelniai įmasažuoti.

 

Levandų žiedelius (šviežius ar džiovintus) galima naudoti įvairiems patiekalams gardinti – pradedant salotomis, baigiant kepiniais.

 

MĖTOS – puiki priemonė nuo virškinimo sutrikimų. Jos skatina išsiskirti seiles, ramina skrandį ir gali padėti, jei pykina.Mėtų vartojimas stimuliuoja virškinimo sistemą ir skatina medžiagų apykaitą, todėl yra puiki priemonė norintiems sureguliuoti kūno svorį. Jei skauda galvą, mėtų balzamu švelniai patepti kaktą, jei skausmas tvinkčiojantis, tepti aplink nosį ir smilkinius. Jos kvapas nuramins ir numalšins įtampą, kuri sukėlė galvos skausmą.

 

Sergant peršalimo ligomis ir gripu, stipriai kosėjant, mėtos palengvina kvėpavimą. Taip pat naudingos žmonėms, kenčiantiems nuo astmos. Geriausia jas garinti. Jeigu jaučiatės išsekę emociškai, kankina nerimas, stresas, mėtos gali būti tiek raminamoji priemonė, tiek puikus stimuliatorius. Jų vartojimas siejamas ir su geresnėmis pažinimo funkcijomis, lėtesniu smegenų senėjimu. Lapus galima vartoti šviežius ir džiovintus, kaip prieskonį įvairiems patiekalams gardinti, taip pat naudinga mėgautis kvapia jų arbata.

 

RAMUNĖLĖS – patikimiausia priemonė skrandžio negalavimams ir virškinimo sutrikimams gydyti. Vieni pagrindinių sutrikimų, dėl kurių pasitelkiamos gydomosios ramunėlių galios, – ūminiai ir lėtiniai skrandžio bei dvylikapirštės žarnos negalavimai. Čia svarbiausias yra uždegimą slopinantis, spazmus atpalaiduojantis ir dujų kaupimąsi mažinantis ramunėlių poveikis.

 

Išoriškai ramunėlės taip pat naudingos. Kompresai dezinfekuoja žaizdas, slopina uždegimą, o nuovirai naudingi ir grožio srityje: lėtina odos senėjimą, gydo rankų odą, naikina pleiskanas, stiprina plaukų šaknis. Norint džiaugtis sveika galvos oda ir gražiais plaukais, ištrinktus šampūnu plaukus perskalauti ramunėlių nuoviru.

 

Žolininkai įspėja, kad ramunėlių arbatų negalima vartoti nėščiosioms, nes stimuliuoja gimdos susitraukimus.

 

ŽEMUOGĖS. Nors ne visai atitinka žolelių kategoriją, tačiau uogas žolininkai įtraukę į naudingiausių vaistinių augalų sąrašus. Vertingi ir augalo lapai, ir uogos, ir šaknys. Uogose gausu organizmą ir kraujagysles stiprinančio vitamino C, vitaminų P, K, B2, karoteno. Ypač daug geležies, kuri stiprina kraują, tad ypač naudingos mažakraujystės profilaktikai. Gausu kaulus stiprinančio kalcio, širdžiai reikalingo magnio, fosforo, kalio ir natrio. Žemuogės gerina apetitą, reguliuoja virškinimo trakto veiklą. Galima vartoti tiek šviežias, tiek šaldytas, tiek džiovintas, tiek išgriebtas iš arbatos.

 

Uogų ir lapų antpilai slopina uždegimus, naikina mikrobus, skatina prakaitavimą ir skysčių išsiskyrimą. Jais gydoma inkstų ir tulžies pūslės akmenligė. Lapuose apstu vitamino C, alkaloidų, glikozidų, kurie gerina širdies ir virškinimo trakto veiklą, žadina apetitą. Paprastųjų žemuogių sultimis liaudies medicinoje naikinamos strazdanos, pigmentinės dėmės.

 

Svarbu

 
  • Vaistažoles vartoti saikingai ir atsakingai. Dėl jų vartojimo laukiantis, žindant ar mažiems vaikams reikia pasitarti su gydytoju.
  • Per didelis vaistažolių vartojimas gali sukelti alergijas ar uždegimus.
  • Vaistažolių arbatas sergančiam žmogui rekomenduojama gerti 3, o sveikam profilaktikai – 2 savaites.
  • Sergantis asmuo vaistažolių arbatą turėtų gerti 4–5 kartus per dieną.
  • Sveikam žmogui profilaktiškai 3–4 kartus per dieną plikomam puodeliui gėrimo reikia vos kelių arbatžolių lapelių.