Afroditė, graikų meilės deivė, išnirusi iš jūros putų milžiniško moliusko kriauklėje, yra vienas iš senovinių mitų apie žemiškojo maisto, prieskonių, mineralų ir dieviškos meilės sąsajas. Nors nėra daug mokslinių įrodymų, kad maistas, kurį galbūt valgė Afroditė iš tikrųjų kelia libido, tačiau jūros gėrybės, pavyzdžiui, austrės iki šių laikų žadina seksualines fantazijas. Tokie maisto produktai, deivės Afroditės garbei, buvo pavadinti afrodiziakais. Senovėje ir šiandien ne tik jūrų moliuskai yra laikomi afrodiziakais. Aistrą kaitina daugybė kitų maisto produktų. Štai keletas įdomesnių.

 

"afrodiziakai"

9 senoviniai ir šiuolaikiniai afrodiziakai:

 
  • Figos. Ryšys tarp figų ir sekso atsirado dar Adomo ir Ievos laikais, kurie figmedžių lapus naudojo prisidengti intymioms vietoms. Remiantis šiuo kontekstu figos siejamos su kuklumu ir santūrumu. Tačiau senovės graikai ir romėnai atkreipė dėmesį, kad purpurinių vaisių forma ir daug sėklyčių viduje primena moters reprodukcinius organus. Figų erotiškumas pabrėžiamas daugelyje senovės kultūrų. Net gražioji Egipto valdovė Kleopatra, turėjusi graikiškų šaknų, labai mėgo šį vaisių. Graikijoje figos buvo laikomos aistros ir romantikos simboliu. Beje, ritualines orgijas graikai pradėdavo švęsti, nuėmę naują figų derlių.
 
  • Gladiatorių prakaitas. Nenuostabu, kad stiprūs, drąsūs ir tobulo kūno gladiatoriai buvo laikomi seksualinių fantazijų objektais. Tikriausiai dėl šios priežasties senovės Romos moterys nešiodavo įvairius juvelyrinius dirbinius bei plaukų aksesuarus, padengtus jų mėgstamiausio gladiatoriaus krauju. Kartais būdavo paimamas gladiatorių prakaitas. Jis būdavo nuvalomas nuo vyrų kūnų su alyvuogių aliejumi romėnų pirtyse ir po to dedamas į kosmetinius kremus, skirtus moterų odos priežiūrai. Žiūrovus žavėjo gladiatorių jėga, energija ir gyvuliškas magnetizmas, kurio įgydavo moterys, nešiodamas tokius aksesuarus bei naudodamas šias priemones.
 
  • Salotos. Salotos nebuvo tik afrodiziakas senovės Egipte, bet ir šventas dievo Mino maistas. Šventyklų reljefuose senovės Egipte Minas dažniausiai vaizduojamas su erekcijos būsenos peniu, laikantis glėbį lapinių salotų arba salotos vaizduojamas aplink jį. Egiptologai aiškina, kad žalios spalvos daržovės vaisingumo dievui padėdavo atlikti seksualinį aktą, nejaučiant jokio nuovargio. Salotos kelia asociacijų dėlto, kaip jos auga (jos stiebiasi į viršų ir užauga gana aukštos). Be to, sutraiškius salotos lapą išsiskiria balkšvos sultys, primenančios spermą…
 
  • Žvirbliai. Legenda byloja, kad Afroditė turėjo ypatingą ryšį su žvirbliais. Jeigu romėnų moterys stengdavosi pasisavinti jausmingą mėgstamiausių gladiatorių prigimtį, o graikai, tikėdamiesi sustiprinti aistrą ir meilę, vartodavo žvirblius maistui, ypač jų smegenėlės. Šis paprotys gyvavo net iki Viduramžių!
 
  • Magnetai. Galbūt todėl, kad senovėje žmonės nevisiškai suprato magnetų veikimo principą, jie buvo laikomi magiškais ir kūrybingai panaudojami. Senovėje asirai, pavyzdžiui, naudodavo magnetitą – uolieną, turinčią magnetinių savybių. Jis buvo laikomas afrodiziaku, padedančius sėkmingai atlikti lytinį aktą. Vyrai padengdavo savo genitalijas magnetito milteliais. O moterys pabarstydavo geležies dulkėmis savo reprodukcinius organus. Asirai tikėjo, kad tai padeda stiprinti fizinį pajėgumą ir ryšį.
 
  • Ispaniška muselė. Legendinis afrodiziakas, kai kur naudojamas net ir šiandien – ne mitas. Ispaniška muselė yra gaminama iš cheminės medžiagos, kantaridino, kuri išgaunama iš traiškytų skaudvabalių. Vartojama nedideliais kiekiais (tai vienintelis būdas saugiai vartoti šią medžiagą) kantaridinas tiesiogiai veikia genitalijų gleivinės membranas ir taip sukelia seksualinį susijaudinimą. Senovės Romos imperatoriaus Augusto (31 m. pr. Kr. – 14 m.) žmona Livija teigė, naudojanti ispanišką muselę įpainioti į pinkles imperinės šeimos narius. Ji įberdavo šiek tiek afrodiziako į jų maistą ir gėrimus, kad jie įsipainiotų į romantiškus nuotykius, kuriuos vėliau imperatorienė galėtų panaudoti kaip šantažą.
 
  • Aitrioji paprika. Egzotiškas, žvalumo suteikiantis prieskonis išsiskiria skaisčiai raudona, meilės, spalva. Moksliškai įrodyta, kad aitriųjų paprikų vartojimas skatina laimės hormonų, endorfinų, išsiskyrimą, suaktyvina širdies ritmą ir skatina prakaitavimą. Kitaip tariant, jie sukelia labai panašią būseną kaip seksualinis susijaudinimas.
 
  • Braškės ir plakta grietinėlė. Raudonos, saldžios braškės taip pat laikomos aistros ir meilės uogomis. Jos kartu su plakta grietinėle dažnai įtraukiamos į seksualius lovos žaidimus. Braškės naudingos tuo, kad turi daug vitamino C, kuris gerina kraujotaką visose kūno dalyse. O kaip dėl grietinėlės? Nėra mokslinių įrodymų, kad grietinėlė kelia libido, tačiau ji gali pagerinti nuotaiką. Be to, lengva kaip oras grietinėlė dėl savo tekstūros yra labai maloni naudoti ir taip gali sužadinti jausmus.
 
  • Moliūgų sėklos. Romantiškai šv. Valentino vakarienei rekomenduojama paruošti patiekalą su moliūgų sėklomis, pavyzdžiui, gardžias salotas. Moliūgų sėklos itin vertinamos dėlto, kad jose gausu magnio. 28 g moliūgų sėklų yra net 156 mg magnio! Magnis padeda pakelti testosterono lygį.